Kaimo bendruomenėse – vis aktyvesnis kultūrinis gyvenimas

Druskininkų krašto kaimų bendruomenės garsėja ne tik savo aktyvumu, veiklų gausa, bet ir žingeidumu ir noru kuo įdomiau leisti laisvalaikį. Vos tik bendruomenių atstovai prasitarė Druskininkų savivaldybės vadovams apie pageidavimą laisvu nuo darbų metu dalyvauti mėgėjų meno veikloje, edukacinėse programose, iš karto sulaukė jų palaikymo. Druskininkų kultūros centre buvo įsteigti du etatai žmonėms, kurie dirba su kaimiškųjų vietovių gyventojais.

Simona Daukantienė, kultūrinių renginių organizatorė/Laimos Rekevičienės nuotrauka

 

Kultūros centro direktorė Rimutė Viniarskaitė pasakojo, kad jau pusę metų Jovaišių bendruomenėje sėkmingai dirba meno vadovė Jolita Žūkaitė. Daugiau kaip 10 šios bendruomenės įvairaus amžiaus dainininkių – moterų ir merginų – mokosi dainuoti. Ir liaudies dainas, ir populiarias melodijas. Daininga Jovaišių bendruomenė labai norėjo dainuoti, todėl labai apsidžiaugė, kai meno vadove pas juos pradėjo dirbti ilgametę patirtį turinti muzikos mokytoja Jolita. J. Žūkaitė šypsosi, kad kol kas dainuoja tik moterys ir merginos. Ji tikisi, kad neilgai trukus uždainuos ir Jovaišių vyrai. Pusmetį repetuojantis kolektyvas jau turėjo progų pasirodyti žiūrovams. Liepos 6-ąją su visa Lietuva giedojo himną, dalyvavo Mindaugo karūnavimo dienai skirtame minėjime, pasirodė Jovaišių bendruomenės namuose organizuotoje rudens šventėje.  „Netrukus lauks pasirodymai Kalėdų meto šventėse“, – planais dalijasi Jolita.

Kultūriniu švietimu bei aktyviu kaimų bendruomenių laisvalaikiu taip pat  rūpinasi iš Klaipėdos krašto į gimtuosius Druskininkus sugrįžusi Simona Daukantienė, kuri, išklausiusi Druskininkų apylinkių gyventojų pageidavimus, drauge ėmėsi  įgyvendinti įdomesnius projektus bei renginius.

Simona jau apsilankė kaimo bendruomenėse, susitiko su žmonėmis, apžiūrėjo ten veikiančių bendruomenių namų erdves ir patalpas, kalbėjosi, kokių renginių labiausiai norėtų kiekvienos gyvenvietės žmonės. Kaip sakė S. Daukantienė, dabar beliko visą informaciją apibendrinti, sudėlioti planus ir pasiūlymus dėl šiemečių ir ateinančių metų renginių.

Simona, sugrįžusi į gimtąjį  miestą, žada čia realizuoti savo kūrybines idėjas.

 

– Jums jau teko aplankyti visas kaimo bendruomenes, išskyrus Viečiūnus ir Leipalingį, kur veikia laisvalaikio salės ir sėkmingai vykdomos įvairios veiklos. Ko nori mažesnių kaimelių žmonės? Kaip jie įsivaizduoja aktyvų kultūrinį gyvenimą?

– Visos bendruomenės labai skirtingos. Nors visų veiklos kiek panašios, tačiau kiekviena turi savo unikalumo. Vienos vasarą organizuoja stovyklas vaikams. Kitos daugiau dėmesio skiria tradiciniams renginiams. Yra tokių, kurios gali pasigirti saviveiklos mėgėjų meno kolektyvais, reprezentuojančiomis bendruomenę įvairiuose renginiuose. Klausiau bendruomenių atstovų, ko jiems labiausiai reikia ir norisi. Ir maloniai nustebino, kad visiems, pasirodo, labai patrauklios edukacinės programos. Visi nori renginių ir kolektyvinės veiklos, domisi viskuo, kas aktualu kaimiškoje teritorijoje gyvenantiems žmonėms – ir vyrams, ir moterims. Tarkime, bendruomenėms labai norėtųsi paskaitų apie stalo serviravimą, maisto puošybą, kaime gyvenantys žmonės norėtų išmokti įvairių amatų, pavyzdžiui, kalvystės, žvejybos.

Tiems, su kuriais teko kalbėtis, norisi įdomių susitikimų ir prasmingai praleisto laiko, veiklos, kuri skatina užimtumą. Ypač ilgais rudens ir žiemos vakarais, kai ūkio darbus nudirbę gyventojai turi daugiau laisvo laiko.

Poreikis veikti tikrai yra. Ypač pradžiugino žmonių noras mokytis ir tobulėti. Vakarai dabar ilgi, bendruomenės nori juos leisti prasmingai ir įdomiai.

 

– Kokį įspūdį paliko Druskininkų krašto bendruomenės?

– Didelį įspūdį paliko veikli Stračiūnų bendruomenė, kuri gali pasidžiaugti erdviomis patalpomis, atveriančiomis plačias veiklos galimybes. Čia jau organizuojamos stovyklos vaikams, labai gilios  kalendorinių švenčių tradicijos: kalėdiniai renginiai, Užgavėnės, Motinos diena, Joninės. Beje, vos sužinoję apie galimybę dalyvauti teatro užsiėmimuose, ja susidomėjo jau devyni jaunieji stračiūniškiai. Mane tai džiugina, nes esu režisierė, ši veikla man artima.

Veiklūs pasirodė ir Bilso bendruomenės žmonės. Ten aktyvios moterys, kurios kepa, sūrius spaudžia. Tai ir labai teatrališka bendruomenė –  su suaugusiųjų grupe statysime teatro spektaklį.

Jaskonių ir Naujasodės bendruomenė gali didžiuoti savo kapela „Malūnėlis“, mačiau jų pasirodymą Jovaišių kaimo bendruomenės rudens šventėje. Džiugu, kad visi jie draugauja, bendradarbiauja, dalyvauja vieni kitų šventėse.

Ricieliuose taip pat daug renginių, bendruomenė garsėja Rudens švente. Gali didžiuotis projektine veikla, sukurta „Lino kelio“ programa.

Neravų bendruomenė jauna, ten daug dėmesio skiriama vaikams, taip pat rengiamos stovyklos vaikams, organizuojami kalėdiniai renginiai.

Švendubrėje šiais metais duris atvėrė nauji bendruomenės namai – puiki vieta įvairiai veiklai. Planuojame ir šiose erdvėse organizuoti renginių, pavyzdžiui, parodyti Kultūros centro jau paruoštas kultūros programas. Manau, kad visą bendruomenę sudomintų edukaciniai  užsiėmimai.

Smagu matyti, kad Druskininkų krašto bendruomenės vertina ten veikiančius bendruomenių namus, patalpos visur puikiai sutvarkytos ir pritaikytos įvairiai veiklai. Gerai, kad bendruomenės ir varge, ir džiaugsme turi kur susieiti.

Kaip sakė Kultūros centro direktorė R. Viniarskaitė, pirmiausia buvo svarbu išgirsti bendrus visų bendruomenių pageidavimus, bet jų gali būti ir daugiau, nes kūrybingiems žmonėms nuolat kyla gerų idėjų.

Laima Rekevičienė