Lietuvių kalbos ir literatūros konferencijoje lietuvių ir užsienio kūrėjai prabilo naujai

Kovo 14 dieną „Ryto” gimnazijos aktų salėje organizuota abiturientų Lietuvių kalbos ir literatūros konferencija. Renginio vedėjos ir dalyvės Violetos Stremencovaitės pradžios žodžiai bylojo: „Iš formalios pusės noriu pasakyti, kad konferencija vykdoma, likus savaitei iki visų abiturientų kalbų sakymo. O neformaliai tariu kiek kitaip: literatūra – tas krištolas, kuris suspindi tik skaitančio žmogaus sieloje; literatūra – meno pasaulis, įtraukiantis tą, kuris neabejingas gyvenimo impulsams, gyvenimo tikrumui, gyvenimo maldai.“

Viešojo kalbėjimo iššūkį priėmusios ir puikias kalbas parengusios „Ryto“ gimnazijos ketvirtokės su savo mokytojomis / Ryto“ gimnazijos archyvo nuotrauka

Pranešėjų žvilgsniu

Viešojo kalbėjimo iššūkį priėmusios ir puikias kalbas parengusios ketvirtokės merginos – Agnė Streikutė (4a), Gustė Šematovičiūtė (4a), Silvija Miciulevičiūtė (4b), Violeta Stremencovaitė (4b), Gabija Dadasovaitė (4ė) ir Anna Augustinavičiūtė (4b) – konferencijos svečių ir klausytojų nenuvylė, atvirkščiai – įtaigiais literatūriniais pranešimais į lietuvių ir užsienio autorių šedevrus pažvelgė giliai ir naujai.

A. Streikutė, sumaniai pasitelkdama Marcelijaus Martinaičio ezopinę veikėjo Kukučio kaukę, iš psichologinės pusės analizavo kolektyvinių traumų reiškinius ir pasekmes. G. Šematovičiūtė gilinosi į Albero Kamiu romano veikėjo nusiteikimus visuomenės atžvilgiu, klišių ir standartų įsigalėjimą pasroviui plaukiančioje visuomenėje ir gebėjimą net maište išgyventi gyvenimo džiaugsmo prerogatyvą. Agnei ir Gustei pasirengti padėjo jų lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ramutė Janulevičienė.

S. Miciulevičiūtės pranešimo idėja – meno, gebančio nuimti melo kaukes, svoris ir matmuo individo/menininko išlaisvėjimo ar kančios plotmėje. V. Stremencovaitė prakalbino prieštaringąjį Baroką, ir šios epochos įvaizdžių ieškojo M. K. Sarbievijaus odėse bei gyvuoju klasiku vadinamo Romualdo Granausko prozos mistinėse gelmėse.

G. Dadasovaitė retoriškai klausė: ar žmogaus menkumas ir taurumas – jo paties rankose? Atsakymo ieškojo Franco Kafkos fantazijos, pasąmonės, sapno, vizijos pasaulyje, vabalu pavirtusio žmogaus situacijoje, nulemtoje susvetimėjimo artimiausioje aplinkoje apraiškų.

A. Augustinavičiūtės „Vyriškosios ir moteriškosios kančios amplitudė“ mus nukėlė į Fiodoro Dostojevskio dualumą išgyvenančio individo pragaištingos idėjos savidestrukciją ir įvairiasluoksnius kančios lyginamuosius aspektus. Silvijai, Violetai, Gabijai ir Annai, ruošiant pranešimus, talkino jų lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ramunė Karlonienė.

Intriguojančios temų formuluotės

Iš savo pusės noriu pastebėti, kad kasmet abiturientų pranešimai įgauna kitokių atspalvių, individualumo apraiškų, drąsos. Temų formuluotės intriguoja, pasirenkami sudėtingi autoriai, auga lyginamosios analizės lygis. Literatūrinės nuovokos ir nuojautos ugdymas – ilgalaikis procesas. Tik gebantys savo patirtis perkelti į menamo pasaulio vandenis, tik gebantys susitapatinti su kūrinio personažų ar lyrinių subjektų jausenomis ir potyriais gali nebijoti naujomis ir netikėtomis įžvalgomis iliustruoti pasirinktas temas. Tai vadiname žmogaus branda.

Svečių mintys

Švietimo skyriaus vedėja Diana Brown po pranešimų išskyrė jai, kaip klausytojai ir viešniai, įstrigusius temų motyvus, tezes, tokias kaip: „menkumo ir taurumo matmuo žmoguje sąlygiškas, nevienalytis ir sudėtingas, o literatūros ir šiandienos pasaulio sąsajos akivaizdžios, netgi universalios“. Taip pat iš savo laiko perspektyvos pažvelgė į mokyklą baigiančio žmogaus situaciją, linkėdama sutelktumo ir kuo mažiau streso.

Merginų pranešimų su malonumu klausė ir gimnazijos direktorė Žaneta Krivonienė, jos pavaduotoja ugdymui Roma Šarkelienė bei bendraklasiai dvyliktokai ir draugai.

Ramunė Karlonienė,
„Ryto“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė