Laura Gardziulevičienė: „Suomijoje jaučiama pagarbos žmogui kultūra, daug ko galime iš jų pasimokyti“
Iniciatyvūs druskininkiečiai ne tik džiugina mūsų miestą savo prasmingais darbais, bet ir investuoja į savo profesiją. Štai asociacijos „Padėkime vaikams“ vadovė Laura Gardziulevičienė jau turinti dviejų universitetų diplomus, toliau mokosi ir nori tapti socialinių mokslų daktare. Šiuo metu ji yra Mykolo Romerio universiteto Vadybos ir politikos mokslų instituto trečio kurso doktorantė, todėl turi galimybę atlikti stažuotes užsienio šalyse.
„Mano disertacijos objektas yra paslaugos tėvams, auginantiems vaikus su negalia, todėl stažuotei pasirinkau Suomiją, kuri pasižymi socialine ir ekonomine pažanga bei yra vadinama gerovės valstybe“, – sakė L. Gardziulevičienė, pirmadienį sugrįžusi iš stažuotės Suomijoje, kuri garsėja ypač aukštu „laimės indeksu“.
L. Gardziulevičienė (dešinėje) stažavosi Suomijoje, kurioje įgijo vertingų žinių ir patirties / Asmeninio archyvo nuotraukos
Su Laura ir apsikalbėjome apie tai, ką ji pamatė Suomijoje, kaip vertina šios šalies nuveiktus darbus, dirbant su neįgaliais vaikais, ko mes galėtume pasimokyti iš suomių.
– Ką Jums pavyko pamatyti stažuotės Suomijoje metu?
– Atvykusi į Suomiją, susitikau su Helsinkio universiteto dėstytoja Nina Heräjärvi, kuri atsakė į man rūpimus klausimus, supažindino su Suomijos pagalbos sistema tėvams, auginantiems vaikus su negalia, aptarėme bendradarbiavimo galimybes. Vėliau išvykau į Juveskiulę, kurioje ir atlikau stažuotę. Juveskiulės universiteto dėstytoja Anna-Katriina Salmikangas supažindino su universiteto veikla, miesto lankytinais objektais ir padėjo organizuoti susitikimus mane dominančiose įstaigose.
Visos stažuotės metu jaučiau rūpestį, svetingumą ir pagalbą, įgyvendinant savo atvykimo tikslus.
– Kas labiausiai įsiminė stažuotės Suomijoje metu?
– Įsimintiniausias objektas, kurį aplankiau, buvo „Valteri School Onerva“ mokykla, Suomijoje tokių mokyklų yra septynios. Ir jos veikia skirtinguose šalies regionuose. Tai – mokykla-centras, kuriame yra 100 vietų vaikams su negalia, labiau – klausos ir regos sutrikimais. Ši mokykla atvira ir pavaldi Švietimo agentūrai. Ji nuolat teikia metodinę pagalbą kitoms mokykloms, glaudžiai bendradarbiauja su vietos savivalda ir tėvais. Esant poreikiui, galimas ir vaikų su negalia apgyvendinimas. Labiausiai mane sužavėjo darbuotojų ramybė, požiūris ir motyvacija. Sutikau specialistų, kurie darbą bendrojo ugdymo mokykloje pakeitė į darbą „Valteri School Onerva“ specialiojoje mokykloje, jų pasirinkimams įtakos turėjo asmeninės vertybės, komanda ir vaikų su negalia nuoširdumas.
– Dabar pas mus daug kalbama apie įtraukųjį ugdymą. Kokia šiuo klausimu situacija Suomijoje?
– Kadangi Suomija pasižymi aukštais švietimo standartais, pasiteiravau ir apie įtraukųjį ugdymą. „Valteri School Onerva“ mokyklos specialistų nuomone, tai yra labai individualu – kas tinka vienam vaikui, gali netikti kitam. Todėl specialioji mokykla yra puiki vieta kokybiškam vaiko su dideliais poreikiais ugdymui. Bet jokiu būdu tai nereiškia, kad vaikus su negalia reikia atskirti ar izoliuoti. Anaiptol, labai svarbu išsigryninti vaiko galimybes, suderinti su švietimo įstaiga ir užtikrinti kokybišką ugdymą. „Valteri School Onerva“ mokyklos patirtis rodo, kad svarbi yra komunikacija ir atvirumas su visuomene. Šioje mokykloje kas savaitę organizuojamos išvykos į numatytus objektus, į mokyklą atvyksta lankytojų. Suomijoje, kaip ir Lietuvoje, visas ugdymo paslaugas apmoka valstybė. Tėvai susimoka tuomet, jeigu nori papildomų paslaugų, pavyzdžiui, apgyvendinimo.
– Kokį įspūdį paliko Suomija?
– Suomijoje lankiausi pirmą kartą, prisipažinsiu, Helsinkis paliko neišdildomą įspūdį savo didingais pastatais, kultūra ir ramybe. Juveskiulės miestas gamta ir grožiu priminė Druskininkus, išskyrus – kalnuotas vietoves. Vietos gyventojai važinėja dviračiais, elektriniais paspirtukais, vaikšto pėsčiomis, o gatvėmis važinėja elektra varomi automobiliai ir autobusai.
Įdomus faktas, kad Suomijoje „laimės indeksas“ yra didžiausias, lyginant su kitomis šalimis. Šalyje jaučiama pagarbos žmogui kultūra. Netgi universitete, kuriame mokosi daug jaunų skirtingų temperamentų ir kultūrų žmonių, neteko susidurti su negatyvia pozicija. Kiekvienas turi savo veiklą, kryptį ir sąmoningai siekia užsibrėžtų tikslų.