Klimato kaitos savaitė Druskininkų „Saulės“ mokykloje

Klimato krizė, kelianti egzistencinę grėsmę natūralioms ekosistemoms ir žmonijai bei didinanti rizikos veiksnius nacionaliniam saugumui, tebėra svarbiausias šiandienos iššūkis. Remiantis Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, šių metų birželį jau 13-ą mėnesį iš eilės buvo fiksuoti pasaulinės temperatūros rekordai. Taip pat 12-ą mėnesį iš eilės vidutinė globali oro temperatūra viršija ikipramoninio laikotarpio lygį 1,5 °C, o 2023 m. visame pasaulyje buvo šilčiausi per daugiau nei 100 metų.

Klimato kaitos savaitės renginių ciklo metu mokiniai susipažino su klimato kaitos pokyčiais visame pasaulyje, aptarė, kokie padariniai gresia mūsų žemei, kaip ,,grumtis“ su veiksniais, darančiais didžiausią įtaką klimato kaitai / „Saulės“ pagrindinės“ mokyklos archyvo nuotraukos

Apie visuotinio atšilimo padarinius liudija dažnėjančios sausros, audros ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Europos aplinkos agentūros duomenimis, vien 2022 m. Lietuva patyrė 243 mln. Eur vertės žalų ir nuostolių dėl ekstremaliųjų reiškinių, siejamų su klimato kaita. Mokslininkų pateikiamos išvados vienareikšmės, ir klimato kaitos šiltėjimo neigiami padariniai akivaizdūs, todėl, norint išsaugoti Žemės planetą, kuri būtų tinkama gyventi dabartinėms ir būsimoms kartoms, turime visų šalių ir jų gyventojų pastangomis sumažinti pasaulinį ŠESD išmetimą. Aplinkos ministerija kviečia savivaldybes, įstaigas, įmones, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes ir kiekvieną pilietį, kuriam rūpi šie klausimai, dalintis nuomonėmis ir kartu ieškoti sprendimų, taip pat aktyviai įsitraukti – ne tik dalyvauti kitų suorganizuotuose renginiuose, bet ir patiems juos inicijuoti.

Šia proga spalio 21-27 d. Druskininkų „Saulės“ pagrindinėje mokykloje organizuotas Klimato kaitos savaitės renginių ciklas, kurio metu mokiniai išsamiai susipažino su klimato kaitos pokyčiais visame pasaulyje, aptarė, kokie padariniai gresia mūsų žemei, kaip „grumtis“ su veiksniais, darančiais didžiausią įtaką klimato kaitai. Taip pat mokiniai pamokų metu patys pasiūlė idėjų, priemonių, kaip derėtų rūpintis ekologija ir vystyti tvarią, mažiau gamtai žalingą ekonomiką.

Pamokų metu labiausiai akcentuojama buvo tai, kaip Europos Sąjunga prisideda prie šių veiksnių mažinimo. Nuo 2024 m. rugsėjo „Saulės“ pagrindinė mokykla dalyvauja MEPA (Mokykla Europos Parlamento Ambasadorė) projekte. Gamtos ir socialinių mokslų mokytojos – šio projekto ambasadorės – savo pamokų metu pristatė projektą „Tvari mokykla 2030“, jų metu ir mokiniai, naudodamiesi programa „Kahoot“, patikrino savo žinias. Jų žinios bei nuostatos džiugina!

Džiugu matyti, kad šiandieną augantis žmogus pasirengęs atsakingai žengti į rytojų, kuriame žmonijos laukia atkakli kova su savo veiklos padariniais. Tad ugdykime vaikuose rūpestį gamtai, atsakingą vartojimą, ekologijos pagrindus. Visa tai turi vykti šeimoje, vėliau – mokykloje.

Už Klimato kaitos savaitės idėjų įgyvendinimą dėkojame istorijos mokytojai Giedrei Karlonaitei, fizikos mokytojai Ingai Matulevičienei, biologijos mokytojai Jūratei Kleponienei, biologijos-chemijos mokytojai Rūtai Krivickienei.

Druskininkų „Saulės“ mokyklos informacija