Druskininkų PSPC psichikos sveikatos komandą papildė patyrusi medicinos psichologė I. Laukienė

Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) ypač daug dėmesio skiria druskininkiečių psichikos sveikatai ir dirbti į mūsų miestą kviečia patyrusius specialistus iš Vilniaus, Kauno bei kitų miestų.

Druskininkų PSPC pacientus konsultuos ir Lietuvoje žinoma medicinos psichologė I. Laukienė/Asmeninio archyvo nuotrauka

Prieš metus darbą Druskininkų PSPC pradėjo gydytojas psichiatras, docentas, medicinos mokslų daktaras, buvęs LSMU psichiatrijos klinikos vadovas, buvęs LPA prezidentas, buvęs APA narys, UEMS psichiatrijos tarybos narys Benjaminas Burba. Šį mėnesį PSPC psichikos sveikatos komandą papildė psichoterapeuto kompetenciją įgijęs Andrius Dudutis, pabaigęs 4 metus trukusią Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų programą „Kognityvinė elgesio terapija“. Nuo gruodžio 3 dienos darbą Druskininkuose pradėjo žinoma specialistė – LSMU Kauno klinikų medicinos psichologė Ilona Laukienė.

PSPC direktorė Eglė Matienė džiaugėsi, kad pavyksta į Druskininkus pasikviesti puikius savo srities profesionalus: „Siekdami paslaugų kokybės, mes stengiamės į mūsų centrą pasikviesti geriausius specialistus, kurie suteiktų druskininkiečiams aukščiausios kokybės paslaugas. Džiugu, kad mūsų komandą papildė visoje Lietuvoje žinoma medicinos psichologė I. Laukienė.“

Apie psichinės sveikatos problemas, šios srities specialistams kylančius iššūkius, visuomenės stigmas kalbamės su medicinos psichologe I. Laukiene.

– Kuo skiriasi medicinos psichologo ir psichiatro teikiama pagalba?

– Medicinos psichologai konsultuoja ir taiko psichologinio poveikio priemones bei psichoterapijos technikas ligoms ir sutrikimams gydyti, psichologinėms problemoms spręsti ir psichosocialiniam funkcionavimui gerinti. Kai paciento sveikatos ir gyvenimo kokybės nepavyksta pagerinti minėtomis priemonėmis, reikalinga psichiatro pagalba. Psichiatras yra gydytojas, kuris turi teisę (ir kompetenciją) diagnozuoti psichikos sutrikimus, skirti medikamentinį gydymą, išrašyti receptus.

– Ar jaučiate mūsų visuomenės dar neįveiktą stigmą, kad į psichologą kreipiasi tik tie, kam „nuvažiavo stogas“?

– Labai gaila, tačiau – taip. Ypač liūdna, kai dėl tokios nuostatos tėvai atkalbinėja arba neleidžia paaugliams ieškoti psichologinės pagalbos. Tiesa yra priešinga – būtent kai „trūksta proto“, esi nekritiškas ir manai, kad pagalbos nereikia. Jei suvoki savo problemas ir kreipiesi į specialistus, tai rodo, kad sugebi reflektuoti, kad protas veikia gerai, tiesiog susikaupė per daug sunkumų arba nesusitvarkai su kylančiomis emocijomis, trūksta problemų sprendimo įgūdžių…

– Kokie požymiai praneša apie tai, kad žmogui reikia psichologo konsultacijos?

– Tai labai individualu, nes žmonių gebėjimas toleruoti stresą – skirtingas, skirtingos ir adaptacijos galimybės. Manyčiau – jei gyvenimo kokybė pasikeičia tiek, kad yra sunku atlikti įprastines veiklas arba nukenčia santykis su savimi, aplinkiniais ar darbu (studijomis), tada psichologo konsultacija yra geras sprendimas. Kai žmogus stengiasi gyventi kokybiškai ir sąmoningai siekia didesnio pasitenkinimo būtimi, galimos ir profilaktinės konsultacijos sutrikimų prevencijai, sveikatos stiprinimui.

– Kuo šis laikotarpis – pandemija, karantinas ypatingas mūsų visuomenės psichinės sveikatos prasme? Ar tiesa, kad šiuo metu žmonėms ypač reikia psichologo pagalbos?

– Gyvenimo pasikeitimai šiuo metu labai ryškūs. Tokiose situacijose reikia laiko, kad žmonės galėtų prisitaikyti. Pasikeitus aplinkybėms, visada reikalingas adaptacijos periodas. Dar vienas šio laikotarpio išskirtinumas – ypač išaugęs nežinomybės jausmas, prieštaringos informacijos srautas bei greitai besikeičiantys reikalavimai, taisyklės, įstatymai. Tai sukelia daug nerimo, įtampos, nesaugumo, bejėgiškumo jausmų. Todėl natūralu, kad psichologo pagalbos prireikia vis didesniam kiekiui žmonių.

– Kokie Jūsų patarimai, kai žmonėms atsiranda vienišumo, komunikacijos trūkumo, nežinomybės jausmas?

– Stiprinti save – sportuoti, skaityti, daryti tai, kas būtent Jums padeda atsipalaiduoti ir patirti malonumą: piešti, dainuoti, medituoti, gulėti vonioje… Ir kalbėtis – su namiškiais, su draugais, su psichologu, su telefoninės pagalbos konsultantu… Kad išplėsti savo mąstymo būdus ir rasti sprendimą arba padėti sau pažvelgti į sunkią situaciją filosofiškai.

Pagal Druskininkų PSPC informaciją parengė
Laimutis Genys