Susitikime su Premjeru ir ministrais – dėmesys ir Druskininkų aktualijoms
Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas dalyvavo Alytuje vykusiame regiono merų susitikime su premjeru Gintautu Palucku ir kitais ministrų kabineto nariais. Susitikimo metu aptarti aktualiausi savivaldybių klausimai: nuo valstybinės žemės valdymo, švietimo, sveikatos paslaugų iki susisiekimo infrastruktūros.
Aplinkos ministras P. Poderskis su Druskininkų savivaldybės meru R. Malinausku aptarė Druskininkams aktualius klausimus / Kristupo Andrulionio nuotrauka
„Aktualūs klausimai šiose srityse geriausiai sprendžiami aktyviu Vyriausybės ir savivaldybių bendradarbiavimu“, – pažymėjo premjeras.
Kartu su juo susitikime dalyvavo aplinkos ministras Povilas Poderskis, susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, taip pat LR Seimo nariai Jūratė Zailskienė, Martynas Katelynas, Jurgita Šukevičienė ir Linas Urmanavičius.
Diskusijų metu Druskininkų savivaldybės meras išreiškė aiškią poziciją dėl galimo karinio poligono įrengimo netoli kurorto.
Į Druskininkus atvyko aplinkos ministras P. Poderskis su komanda
„Kuo toliau nuo Druskininkų kurorto bus karinis poligonas, tuo laimingesni būsime. Tuo esu įsitikinęs ir tai pasakiau šiandien surengtame Ministro Pirmininko G. Palucko ir kitų Vyriausybės narių išvažiuojamajame posėdyje Alytuje. Nekvestionuoju gynybos svarbos, tačiau vietos kariniams objektams turi būti parenkamos, labai gerai pasvėrus visus argumentus“, – teigė Druskininkų savivaldybės vadovas.
R. Malinauskas pristatė ir kitas Druskininkams aktualias problemas: žemės valdymo sunkumus, ilgai trunkančias miškų išmiškinimo procedūras, trūkstamą finansavimą Visuomenės sveikatos biurui bei švietimo sistemos spragas, ypač – specialiųjų poreikių mokinių ugdymo finansavimą.
Meras taip pat iškėlė kelių perdavimo savivaldybėms ir lėšų poreikio problemą – kurortui skiriamų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų visiškai nepakanka, o kurorto keliais naudojasi ne tik vietiniai gyventojai, bet ir atvykę svečiai. „Paprašėme ne tik peržiūrėti prioritetus ir skirti didesnį finansavimą, bet ir pateikėme savo pasiūlymus šios bei kitų problemų sprendimui“, – sakė R. Malinauskas.
„Gyvi susitikimai, atviras ir geranoriškas pokalbis, kaip taisyklė, išjudina įsisenėjusias problemas kur kas sėkmingiau, negu galybė raštų. Nuo sveikatos, švietimo paslaugų iki kelių būklės ir žemės administravimo klausimų – esama daugybės sričių, kuriose proveržis pasiekiamas tik bendru centrinės valdžios ir savivaldybių darbu“, – sakė premjeras G. Paluckas.
Druskininkuose lankėsi aplinkos ministras
Po bendros sesijos ministrai pratęsė darbus regiono savivaldybėse. Atskiro vizito į Druskininkus atvyko aplinkos ministras P. Poderskis su komanda. Meras jam pristatė kurorto turizmo situaciją, vykdomus ir planuojamus projektus bei aplinkosaugos iššūkius. Druskininkų savivaldybės meras išreiškė susirūpinimą dėl miško žemės pavertimo kitų naudmenomis, ypač, kai tai reikalinga želdynų ar susisiekimo komunikacijų įrengimui. Savivaldybės vadovai pabrėžė, kad ši procedūra trunka ilgai, apima daug institucijų ir pareikalauja nemažų dokumentų rengimo kaštų.
Buvo aptarta valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo ir tvirtinimo tvarka bei kurorto teritorinės plėtros galimybė. Aplinkos ministras P. Poderskis pabrėžė, jog bus siekiama glaudaus Aplinkos ministerijos ir Druskininkų savivaldybės bendradarbiavimo, jog miestas toliau sėkmingai plėstųsi.
Aptartos miesto teritorijoje esančių miškų išmiškinimo procedūros – net 84 proc. Druskininkų teritorijos sudaro miškai, todėl infrastruktūros projektai stringa – žiedinės sankryžos įrengimas Ateities ir Veisiejų g. ar kelio prie darželio „Žibutė“ įrengimas užtruks daugiau, nei kelerius metus. Taip pat kalbėta apie vandens kelio Nemune įrengimo darbų sustabdymą ir galimybę juos atnaujinti, nekilnojamojo turto nuomos ir valstybinės žemės valdymo problematiką, situacijas, kai ilgus dešimtmečius nebaigtiems apleistiems pastatams galioja statybos leidimai ir galimybes rasti išeitis.
„Druskininkai galėtų plėstis sparčiau, jei sumažintume nereikalingus biurokratinius barjerus. Ieškosime būdų, kaip padėti miestui vystytis greičiau ir efektyviau“, – pažymėjo P. Poderskis. Vizito metu ministras taip pat domėjosi miesto požiūriu į želdynų apsaugą. Meras pabrėžė, kad Druskininkuose itin atsakingai saugomas kiekvienas medis, o sprendimai dėl jų šalinimo priimami, tik esant būtinybei. Ministras P. Poderskis įvertino Druskininkus, kaip pavyzdinį miestą, kuriame želdynai ne tik puoselėjami, bet ir laikomi miesto tapatybės dalimi.
Po susitikimo Druskininkų savivaldybėje aplinkos ministras P. Poderskis sutiko atsakyti į keletą aktualių klausimų
– Ministre, kuo Druskininkuose organizuotas susitikimas Jums buvo vertingas? Kokia druskininkiečių patirtis, Jūsų manymu, galėtų būti naudinga ir aktuali, sprendžiant visai Lietuvai svarbias problemas?
– Su meru Ričardu Malinausku aptarėme aktualiausias – su žemės planavimu, statybomis, infrastruktūros įrengimo, miškų teritorijos paskirstymu ir kitas problemas, su kuriomis savivaldybė susiduria, įgyvendindama Druskininkų plėtrą.
Problemų yra tikrai daug. Gal kiek ir keistai nuskambės, bet, mano manymu, jeigu iškyla nemažai problemų, tai tik patvirtina, kad čia yra daug dirbama. Kartais tenka nuvažiuoti į regioną, kuriame iškyla vos viena ar kita problemėlė. Tada supranti, kad ten labai daug ir nedaroma. Taigi šiuo atveju – mano komplimentai Druskininkų savivaldybės merui ir jo komandai, kurie yra tikrai yra veiklūs, iniciatyvūs, nes tik tokie žmonės ir susiduria su pačiomis įvairiausiomis problemomis.
Norėčiau palinkėti, kad artimiausiu metu būtų sėkmingai išspręstos šįkart aptartos problemos, bet iškiltų naujų. Tai reikštų, kad druskininkiečiai vėl ėmėsi daugybės naujų reikalų.
Žinoma, problemų yra likę ir iš praėjusios kadencijos valdžios, ir iš dabar susiklosčiusių aplinkybių. Na, jų yra pridaryta tikrai nemažai ir, manau, kad Druskininkams galima būtų parodyti daugiau dėmesio.
Kai kalbame apie su biurokratija susijusias problemas ar jos mažinimą, dažnai tikimasi, kad bus mažinamas ministerijų kiekis ar bus atleidinėjami valdininkai. Bet biurokratinės problemos dažniausiai iškyla procedūrų metu. Pavyzdžiui, norint išspręsti vos 50 kv. m ploto žemės klausimus, tenka kelerius metus kurti įvairius projektus, skaičiuoti, modeliuoti ir taip toliau.
Teisinė sistema, jos reguliavimas padarytas tokiu būdu, kad jame yra prikurta per daug apribojimų, neleidžiančių daryti paprastų, logiškų, suprantamų veiksmų. Tada net ir maži sprendimai patenka į dideles procedūras, o tai yra visai nebūtina.
– 84 procentai Druskininkų savivaldybės teritorijos yra miškas. Kokios, Jūsų manymu, yra Druskininkų, kaip kurorto plėtros galimybės, turint omenyje, kad jį iš visų pusių supa miškai?
– Turime minčių, kad, plečiant miesto teritoriją, būtų galima tam tikrą miško plotą paversti bendraisiais želdynais ir integruoti į miesto teritoriją. O tas miško plotas, kuris būtų panaudotas miesto poreikiams, būtų grąžinamas mišku kitoje vietoje. Seime bus svarstomas toks pakeitimas, tikimės, kad jis dar šiemet bus priimtas.
– Druskininkuose sėkmingai kuriama atliekų rūšiavimo infrastruktūra, kaip ją vertinate?
– Taip, ir Alytaus regiono, ir Druskininkų atliekų rūšiavimo rodikliai yra tikrai geri. Sėkmingą atliekų rūšiavimą lemia bendras visų institucijų darbas su tinkamu informavimu ir komunikacija. Dažniausiai problemos kyla tada, kai būna priimami geri sprendimai, bet žmonės jų tiesiog nesupranta, todėl nemato atliekų rūšiavimo prasmės ir nenori jų įgyvendinti.
Miestai, tokie kaip Druskininkai, mažesni miesteliai, kurie siekia būti švarūs, tvarūs ir susitvarkę, mato to darbo prasmę, nuosekliai tą komunikuoja ir įgyvendina. Tai labai sveikintina.
– Kovo pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras yra sakęs, kad Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti Pietų Lietuvoje. Ar gerai pasvertas yra ketinimas Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, netoli Druskininkų kurorto įrengti karinį poligoną?
– Šiandieniniame geopolitiniame kontekste viskas yra įmanoma. Bet Pietų Lietuva – tai yra teritorija nuo Kauno žemyn, todėl nereikėtų būkštauti, kad poligonas galėtų atsirasti būtent netoli Dzūkijos nacionalinio parko. Juo labiau, kad tam reikės ne tik sutarimo su savivaldybių merais, tarybomis. Manau, kad nebegrįšime prie tų laikų, kai atvažiuodavo funkcionieriai į kažkurią vietovę ir sakydavo: „Čia bus poligonas, o jūs jau kaip norite, taip tvarkykitės“.
Saugumas turi būti juntamas ne tik per kuriamą infrastruktūrą, stiprinamą kariuomenę, bet ir per geresnį susikalbėjimą su pačiais gyventojais, kad jiems nekiltų abejonių, o pasitikėjimas valstybe, valdžios priimamais sprendimais tik didėtų.
– Šiuo metu yra sustabdyti Nemuno upės valymo darbai. Kokios šių darbų perspektyvos?
– Apie tai irgi kalbėjome su Druskininkų savivaldybės meru. Mes suprantame, kad regionui svarbu atlikti Nemuno upės valymo darbus. Šią savaitę susitiksime su Vidaus vandenų kelių direkcijos vadovu, tarsimės, kaip jie galėtų tęsti pradėtus darbus, jeigu būtų rasti būdai tai daryti išvien su gamta, jos nežalojant. Manau, kad tokių kelių yra, reikia atlikti tam tikrų tyrimų, parengti atitinkamus dokumentus. Bet iš esmės visa tai yra įmanoma.
– Kokie Jums pasirodė Druskininkai bendrame Lietuvos aplinkosaugos projektų ir visos kitos veiklos įgyvendinimo kontekste?
– Man labai patiko Druskininkų savivaldybės mero R. Malinausko požiūris į medžių apsaugą – jis papasakojo, kokiais principais vadovaujasi, kiek dėmesio skiria medžių išsaugojimui. Žinau, kad yra tam tikrų klausimų dėl vienų ar kitų kertamų medžių, bet Druskininkai man pasirodė, kaip gerasis pavyzdys, teiktinas ir kitoms savivaldybėms. Matau, kad medžių apsauga čia yra labai svarbus momentas, ir už tai savivaldybę galėčiau tik pagirti.
Vykdomi projektai ir jų integracija su gamta, verslo pritraukimas į tuos projektus, manau, yra labai sveikintini.
Aplinkos ministerija yra pasirengusi ieškoti sprendimų, kurie leistų optimizuoti valstybines žemės valdymo procesus ir sumažintų biurokratinę naštą, sudarant palankesnes sąlygas tiek ekonominei plėtrai, tiek aplinkos apsaugai. Jei šiuos pokyčius pavyktų įgyvendinti, Druskininkai galėtų pasiekti didesnį ekonominį proveržį ir užtikrinti tvarų regionų vystymąsi.
Mes esame nusiteikę dirbti, padedant savivaldybėms, įgalinant jas priimti sprendimus, kurti savo miestų infrastruktūrą, saugant gamtinį turtą ir puoselėjant savo vertingiausias savybes. Stengiamės nepateikti skambių politinių deklaracijų, bet įsiklausyti, išgirsti, suprasti, kur ir dėl ko iškyla problemų, padėti jas išspręsti.
– Ar Jūs Druskininkus renkatės savo poilsiui?
– Nuo to laiko, kai einu ministro pareigas, čia dar nesiilsėjau, bet iki tol teko apsilankyti ne kartą. Druskininkai man patinka dėl miestą supančios gamtos, miškų aplinkos ir čia veikiančių puikių poilsio vietų.
Čia esu puikiai praleidęs laiką. Rami aplinka suteikia galimybę ilsėtis. Ta kurorto ramybė visada yra tai, kas gali nuraminti ir padėti pamiršti kasdienius rūpesčius.