Laima Žėkienė: „Bibliotekos misija šiandien išsiplėtė – ji tapo visapusiu kultūros židiniu“

Laima Rekevičienė

Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Laima Žėkienė sako, kad dar prie porą dešimtmečių neįsivaizdavo, kaip greitai ims keistis mums įprastas bibliotekos veidas. Jeigu anksčiau tai buvo vieta, kur žmonės ateidavo pasiimti knygų ar paskaityti periodinės spaudos, tai šiandien biblioteka tampa visaverčiu kultūros žindiniu, kuriame organizuojama daugybė renginių, susitikimų su rašytojais, vaikų knygelių autoriais, mokoma kompiuterinio raštingumo, rengiamos parodos.

Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė L. Žėkienė džiaugiasi, kad biblioteka kultūros žindiniu, kuriame organizuojama daugybė renginių, susitikimų su rašytojais, vaikų knygelių autoriais, mokoma kompiuterinio raštingumo, rengiamos parodos / Asmeninio archyvo nuotrauka

Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje renginys veja renginį, o bibliotekos lankytojai džiaugiasi, kad čia atliepiami įvairaus amžiaus žmonių norai ir poreikiai.

– Laima, kodėl pasirinkote bibliotekininkės kelią? Kuo sužavėjo ši profesija?

– Mano vaikystė buvo kupina knygų. Su jomis draugavau nuo pat mažumės. Dar į mokyklą nėjau, o jau mokėjau skaityti – mama išmokė. Kai buvau mokinė, iš mokyklos bibliotekos parnešdavau knygų ir tėtei, jis labai mėgo romanus. Mama, važiuodama į Merkinę apsipirkti, pasiimdavo ir mane. Kol ji apžiūrinėdavo prekes maisto parduotuvėje, aš nepraleisdavau progos apsilankyti knygyne ir prisirinkti naujausių knygų. Puldavau skaityti, vos įsėdusi į autobusą, nelaukdama, kol grįšiu namo. Knygos man atvėrė naują pasaulį – į jį nukeliaudavau kartu su aprašytais herojais, su jais drauge džiaugdavausi, liūdėdavau, verkdavau, išgyvendavau. Buvau prisiskaičiusi įvairiausių istorijų, turėjau išlavintą vaizduotę, todėl per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas sekdavosi parašyti gražius rašinėlius pagal mokytojo užduotas temas. Tuo metu savo ateities dar nesiejau su bibliotekininkyste, svajojau apie mediciną. Viliojo kilni gydytojo profesijos misija. Norėjau būti arti žmogaus, jam padėti. Bet vis dėlto nugalėjo meilė knygai. Prisimenu, stojant į Vilniaus universitetą studijuoti bibliotekininkystę ir bibliografiją, teko įveikti nemažą konkursą.

– Ar anuomet, kai rinkotės profesiją, galėjote pagalvoti, kad biblioteka bus ne tik vieta, kurioje galima pasiimti knygų, paskaityti spaudą, bet ir traukos centras, kuriame vyksta daugybė kultūros renginių?

– Tais laikais bibliotekos neturėjo tiek daug funkcijų. Biblioteka buvo skaitymo, susikaupimo, rimties vieta. Daug kas bibliotekoje bendraudavo pašnibždomis, kad netrukdytų skaitantiesiems. Bibliotekose nebūdavo tiek erdvės, kiek yra dabar, jos dažniausiai glausdavosi senose, ankštose patalpose. Ilgą laiką pagrindinė ir svarbiausia bibliotekų misija buvo – kaupti, saugoti ir teikti skaitytojams knygas bei periodinius leidinius. Proveržis prasidėjo maždaug prieš du su puse dešimtmečio, nuo to laiko bibliotekų paskirtis ir funkcijos sparčiai plėtėsi. Šiandien viešosios bibliotekos modernėja, kuria naują įvaizdį – jos yra ne tik socialinės-humanitarinės, bet ir kultūros bei švietimo įstaigos.

– Kokia, Jūsų manymu, bibliotekos misija yra šiandien?

– Manau, kad pagrindinis tikslas – tarnauti žmogui, kad jis čia rastų dominančią knygą, ją išsineštų ir keliautų knygos puslapiais.

– Kuo išskirtinė yra Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka?

– Tai – kurorto biblioteka. Mūsų bibliotekai daug dėmesio skiria ir Druskininkų savivaldybė. Be to, Druskininkai ypatingi tuo, kad tai – ne sezoninis kurortas, kaip, pavyzdžiui, Palanga. Druskininkai yra populiarūs visus metus. Tad bibliotekoje lankosi ne tik vietiniai žmonės, bet ir atvykėliai iš kitų Lietuvos miestų bei kitų valstybių. Kartais, prieš atvykdami į Druskininkus, žmonės paskambina, pasiteirauja, ar bibliotekoje yra knygų jų kalba, kokia jų išdavimo tvarka.

– Kuri iš Jūsų perskaitytų knygų labiausiai palietė, įsiminė?

– Mano „parankine“ knyga jau daugelį metų yra Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis princas“. Kai būna sunku, ji padeda suprasti žmones, įvertinti situaciją, atsigauti, išspręsti vertybines dilemas, apmalšina nuoskaudas, išvaduoja iš nusivylimo. Mažasis princas teigė, kad tai, kas svarbiausia, nematoma akimis, tą pamatyti galima tik širdimi. Esu užsirašiusi daugybę įvairių citatų iš šios knygos, ir vis jas paskaitau.

Man labai patinka ir biografinės knygos, supažindinančios su iškilių asmenybių gyvenimu. Tose knygose gausu neįtikėtinų, dramatiškų įvykių, lemties paradoksų. Vieni iš jų pakėlė žmones į svaiginančias aukštumas, kiti nugramzdino į nuopuolius, paženklintus vienatve. Visos asmenybių istorijos – skirtingos, kiekviena iš jų – unikali.

– Kas yra Jūsų mylimiausias rašytojas, poetas?

– Mylimiausias buvo ir išliko Justinas Marcinkevičius. Stebina jo poezijos gilumas, žodžiai. Nesvarbu, kam jie būtų skirti, vis tiek plaukia, lyg melodinga daina. Skaitydama J. Marcinkevičiaus kūrybą, tiesiog susitapatinu su jo lyriniu herojumi, jis tampa savu, artimu žmogumi. Regis, kaskart nejučiomis jo būtį pradedu lyginti su savąja…

– Šiandien Jūsų vadovaujama biblioteka stebina renginių gausa – čia įdomių dalykų siūloma ir patiems mažiausiems, ir senjorams, ir visiems kitiems lankytojams. Kas nulemia renginių temas?

– Jas nulemia pasikeitęs laikmetis. Juk biblioteka gali ir turi būti ne tik skaitymo rojumi. Bibliotekos uždavinys – puoselėti kultūrą, užtikrinti jos prieinamumą. Biblioteka siūlo platų kultūrinių ir edukacinių veiklų pasirinkimą suaugusiesiems ir vaikams: knygų pristatymus, susitikimus su rašytojais, kitais žinomais, įdomiais žmonėmis, sukakčių paminėjimus, kraštiečių suėjimus, koncertus, parodas, filmų peržiūras, spektaklius, paskaitas, vakarones, edukacinius užsiėmimus, skaitmeninio raštingumo mokymus ir kita. Darželinukų grupės ir jaunesnių mokinių klasės noriai dalyvauja nuotaikingose ekskursijose po biblioteką.

Renginių temas renkamės kuo įvairesnes, stengiamės, kad jos atitiktų bendruomenės grupių poreikius. Stebime, kokios knygos yra populiariausios, dėl kurių susidaro skaitytojų eilės. Stengiamės pasikviesti ir skaitomiausių knygų autorius, kad skaitytojai turėtų progą su jais gyvai pabendrauti, išsamiau pasidomėti jų kūryba, užduoti klausimų. Pastaraisiais metais didelį būrį druskininkiečių ir miesto svečių pritraukė susitikimai su Česlovu Juršėnu, mūsų meru Ričardu Malinausku, Nijole Narmontaite, Laima Lavaste ir Ričardu Doveika, Juozu Gaižausku, Vykintu Vaitkevičiumi. Į susitikimą su Mariumi Čepuliu daug kas atėjo vedini vaikais, o kai kurie skaitytojai atskubėjo net nešini kūdikiais. Šie ramiausiai, be jokio erzelio ir verksmo, klausė įdomių gamtininko pasakojimų ilgiau nei dvi valandas…

Bibliotekoje organizuojama daug renginių, skirtų vaikams. Savo knygomis ir atrakcijomis vaikus džiugino Tomas Dirgėla, Virgis Šidlauskas, Ignė Zarambaitė, Marius Lasinskas, Dainius Šukys, Marius Marcinkevičius ir kiti vaikų rašytojai.

– Bibliotekoje organizuojama daugybė susitikimų su rašytojais, poetais, dailininkais, kitais meno žmonėmis. Kaip vieni kitus surandate?

– Siekiame druskininkiečiams ir miesto svečiams suteikti galimybę susitikti su Lietuvai nusipelniusiais žmonėmis – ne tik su menininkais, bet ir kitų profesijų atstovais. Bibliotekoje lankėsi daugybė garbių žmonių. Lankytojams turėjo ką papasakoti Prezidentas Valdas Adamkus, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall, Nepriklausomybės akto signataras prof. Bronislovas Genzelis, dailės istorikė ir rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius, poetai Robertas Keturakis, Dalia Teišerskytė, Violeta Palčinskaitė, satyrikas Jurgis Gimberis, aktoriai Regimantas Adomaitis, Virginija Kochanskytė, Petras Venslovas, Doloresa Kazragytė, Birutė Mar, Gražina Urbonaitė, Vitalija Mockevičiūtė, Neringa Varnelytė, Jurga Kalvaitytė, teatrologė Daiva Šabasevičienė, kompozitoriai Mindaugas Urbaitis, Viktoras Miniotas, choro dirigentas ir pedagogas Petras Jurkonis, dailininkė Sigutė Ach, psichologas-psichoterapeutas Timas Petraitis. Visų nė neįmanoma išvardyti.

Savo ruožtu, Druskininkų savivaldybės viešąją biblioteką renginių partnere pasirenka ir kiti organizatoriai. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo karo muziejus, įgyvendindamas projektą „100 kariuomenės pėdsakų“, bibliotekoje eksponavo unikalią parodą, skirtą Lietuvos valstybės ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100-mečiui paminėti, įvairaus amžiaus dalyvius suintrigavo edukacinėmis programomis, kurių metu buvo galima į rankas paimti originalius XX-ojo amžiaus šaunamuosius ginklus, pažaisti karinių strateginių žaidimų.

O praėjusios vasaros pabaigoje Lietuvos rašytojų sąjunga sumanė dešimtąjį lietuvių ir lenkų vertėjų sambūrį surengti Druskininkuose. Biblioteka „Literatūros seimeliui“ svetingai atvėrė savo duris. Vertėjai tris dienas kūrybingai plušėjo bibliotekoje. Po to baigiamajame renginyje savo kūrybą skaitė poetai Simonas Bernotas, Vladas Braziūnas, Benediktas Januševičius, Birutė Jonuškaitė, Akvilė Kavaliauskaitė, Laura Kromalcaitė, Mindaugas Valiukas, o tų kūrinių vertimus į lenkų kalbą pristatė būrys vertėjų iš Lenkijos. Renginyje taip pat dalyvavo garsūs lenkų literatūros vertėjai Irena Aleksaitė ir Kazys Uscila.

– Kuo Jus nustebina bibliotekos lankytojai?

– Man smagu, kai žmonės nori dalytis knygomis – ir naujomis, ir antikvarinėmis. Kaskart nustebina Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Č. Juršėnas. Šis Druskininkų bibliotekos mecenatas per dešimtį bičiulystės metų padovanojo apie šešis tūkstančius naujų, pačių įdomiausių ir vertingiausių knygų. Šviesaus atminimo signataras B. Genzelis ir Seimo narys J. Karosas taip pat buvo dosnūs bibliofilai, praturtinę bibliotekos fondą paklausiomis knygomis. Altruistiškos prigimties ekonomistas Gediminas Žižys bibliotekai yra padovanojęs labai vertingų, tarpukario Lietuvoje išleistų knygų. Viena iš paskutiniųjų – Karolio Dineikos knyga „Moters kūno kultūra“, 1924 m. išleista Šiauliuose.

Neseniai G. Žižys į biblioteką atnešė devynis Vaclovo Biržiškos redaguotus „Lietuviškosios enciklopedijos“ tomus, 1931-1941 m. išleistus Kaune, „Spaudos fondo“ leidykloje. Yra nemažai žmonių, kurie myli knygas ir dovanoja jas visiems skaitytojams.

Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje organizuojami įvairūs susitikimai, naujų knygų pristatymai / Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos

– Bibliotekos erdves visada puošia parodos, todėl skaitytojai turi galimybę ir akis paganyti…

– 2012 m. bibliotekos pastatas buvo modernizuotas. Parodoms tinkamomis erdvėmis biblioteka ypač nudžiugino menininkus. Nuo to laiko parodos nuolat keičia viena kitą. Bibliotekos erdvės atviros visiems meno žmonėms. Savo kūrybą čia eksponuoja meno mokyklos mokiniai, tautodailininkai, profesionalaus meno atstovai – ne tik vietiniai, bet ir iš kitų miestų. Parodų kalendorius – intensyvus, jų technikos – skirtingos, žanrai – įvairūs.

Tradicinėmis tapo parodos Velykų ir Kalėdų progomis. Kūrybingi žmonės tikrai turi ką parodyti. Daug meno gerbėjų pritraukia parodų atidarymai. Ypatingo lankytojų dėmesio sulaukė druskininkiečių dailininkų Liucijos Vrubliauskienės, Adelberto Nedzelskio, Alfonso Šuliausko, meno kūrėjų Monikos Lukaševičienės, Dianos Lukošiūnaitės, Daivos Stoncelienės kūryba, savo neišsenkančia išmone kaskart nustebina senjorės Janina Klimienė ir Irena Stonkuvienė.

– Biblioteka dabar yra ir ta vieta, kurioje daug dalykų vyksta elektroninėje erdvėje.

– Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka yra Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) dalis. Visi bibliotekiniai ir skaitytojų aptarnavimo procesai yra automatizuoti. Elektroninėje erdvėje kataloguojami ir komplektuojami bibliotekos dokumentai (į šią sąvoką įeina knygos, periodiniai leidiniai, kita forma ir laikmena pateikti ištekliai), aptarnaujami skaitytojai – ir atvykę į biblioteką, ir nuotoliniu būdu. Šioje sistemoje teikiamos tarpbibliotekinio abonemento paslaugos – galima užsisakyti knygų, straipsnių kopijų iš kitų bibliotekų.

COVID-19 pandemijos laikotarpiu su skaitytojais buvo bendraujama tik bekontakčiu būdu, o leidiniai užsakomi tik per LIBIS. Žmonės tuo metu labai aktyviai naudojosi LIBIS paslaugomis ir ypač daug skaitė.

Kai kuriems skaitytojams tenka „draugauti“ su Elektroninių leidinių valdymo informacine sistema (ELVIS), kurią administruoja Lietuvos audiosensorinė biblioteka. ELVIS – tai virtuali biblioteka, skirta senyvo amžiaus žmonėms ir kitiems, kurie susiduria su spausdinto teksto skaitymo sunkumais, pavyzdžiui, turi regėjimo negalią ar sutrikimų, neurologinių trikdžių, protinę negalią, fizinę negalią, dėl kurios negali laikyti knygos rankose ar versti puslapių arba ilgai išbūti sėdimoje padėtyje. Tačiau ne visiems druskininkiečiams, norintiems skaityti garsines knygas, sekasi savarankiškai įvaldyti elektroninę įrangą, perprasti informacinės sistemos veikimo specifiką. Tokiems skaitytojams tenka padėti: elektroniniu būdu užregistruoti, elektroniniame kataloge išrinkti pageidaujamą literatūrą, išmokyti elgtis su išduodamais grotuvėliais, pakeiti išklausytas knygas į naujas. Su šiais skaitytojais tenka bendrauti nuolat. Bet viską atperka išaugęs šios grupės žmonių domėjimasis literatūra, užsidegimas žinoti karščiausias naujienas, noras tobulėti. Garsinė knyga kuria stebuklus!

Prasidėjus ELVIS, skaitymo džiaugsmą susigrąžinusių žmonių skaičius žymiai išaugo. Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka yra viena aktyviausių šalyje, propaguojant ELVIS paslaugas, teikiant šios grupės skaitytojams asmeninę pagalbą, registruojantis specializuotoje medijų platformoje. Šiais metais biblioteka buvo pakviesta pristatyti savo darbo patirtį tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.

– Kuriais iš įgyvendinamų projektų labiausiai didžiuojatės?

– Biblioteka įgyvendino ne vieną projektą, skirtą su Druskininkais susijusių asmenybių atminimo įamžinimui. Bibliotekos bei Druskininkų poezijos ir kitų menų mylėtojų asociacijos ,,Branduma“ iniciatyva, vykdant projektą ,,Prie atsiminimų medžio su poetu J. Marcinkevičiumi“, sanatorijos „Dainava“ kieme buvo pasodintas ąžuoliukas poetui atminti. Projektą finansavo Druskininkų savivaldybė. J. Marcinkevičius savo meilę Druskininkams yra išreiškęs žodžiais: „Kol kas aš teturiu dvi vietas, kur norisi sugrįžti – tėviškė ir Druskininkai“. 2014 m. poetas ąžuoliuku sugrįžo į taip mylėtus Druskininkus. Per dešimtį metų ąžuoliukas smarkiai pasistiebė ir gražiai sulapojo…

2020 m., minint rašytojo Ričardo Gavelio 70-ąsias gimimo metines, biblioteka pradėjo įgyvendinti Lietuvos kultūros tarybos ir Druskininkų savivaldybės lėšomis finansuojamą projektą ,,Ričardo Gavelio skaitymai“. Tais metais buvo organizuotas trumposios prozos konkursas, kuriame savo kūrybines jėgas išbandė daugiau nei trys dešimtys Lietuvos prozininkų. Be to, Druskininkų mokyklose organizuotos literatūrinės pamokos, kuriose nagrinėtas R. Gavelio literatūrinis palikimas. Tęsiant projektą, 2021 m. ant namo, kuriame būsimasis rašytojas gyveno su tėvais, Druskininkų savivaldybė atidengė R. Gavelio atminimo lentą. Dar didesnį pagreitį projektas įgavo 2022 m. Biblioteka paskelbė trumposios prozos konkursą ,,Gaveliška dabartis“. Garbi komisija, vadovaujama Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės Birutės Jonuškaitės, išrinko konkurso nugalėtoją ir prizininkus. Biblioteka taip pat pakvietė meno kūrėjus netradiciškai pristatyti žymiausią R. Gavelio romaną „Vilniaus pokeris“. Atsiliepdama į bibliotekos sumanymą, romaną naujoviškai interpretavo karpinių meistrė D. Lukošiūnaitė. Bibliotekoje buvo eksponuojamas jos karpinių ciklas „Druskininkietiškai vilnietiškas pokeris“, skirtas pažymėti rašytojo R. Gavelio 20-ąsias mirties metines. Projektą ,,Ričardo Gavelio skaitymai“ numatoma tęsti.

Druskininkus garsino poetai, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai Nijolė Miliauskaitė ir Vytautas Bložė. Jiems atminti, bibliotekos iniciatyva, 2022 m. buvo atidengta atminimo lenta, kurios sukūrimą bei įrengimą finansavo Druskininkų savivaldybė. Didelio susidomėjimo sulaukė bibliotekos renginys „Kūrėjų sielos labirintais“, kuriame savo prisiminimais dalijosi N. Miliauskaitę ir V. Bložę pažinoję ir su jais bendravę druskininkiečiai literatai.

– Koks Jūsų svajonių renginys bibliotekoje?

– Kai Druskininkuose, šalia Kultūros ir kongresų rūmų nutūps skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio sukurtas paukštis, giedantis giesmę J. Marcinkevičiui, norėčiau, kad ir bibliotekos renginyje susiburtų tie, kurie neabejingi didžiojo lietuvių poeto talentui…

– Kokią asmenybę norėtumėte pasikviesti į susitikimą su skaitytojais?

– Yra labai daug įdomių, šviesių žmonių. Bandyčiau į susitikimą pasikvieti ištvermės sportininką, drąsų keliautoją Aurimą Valujavičių. Kaip ir daugelis iš mūsų, žaviuosi jo entuziazmu, rekordais, ryžtu ir tikslo siekimu. Kai šis „Lietuvos Kolumbas“ irkline valtimi plaukė per Atlantą, nuolat stebėjau jo kelionę, buvau net užsiprenumeravusi „YouTube“ kanale viešinamus reportažus.

Dzūkų kultūros žurnalas „Dainava“, 2024 m.