Ignas Povilanskas: „Druskininkai – puiki erdvė realizuoti savo asmenines ir profesines svajones“
Druskininkuose gimęs, užaugęs ir gyventi bei dirbti čionai sugrįžęs Ignas Povilanskas nė kiek neabejoja savo pasirinkimu – jis įsitikinęs, kad gimtajame mieste turi visas galimybes realizuoti savo asmenines ir profesines svajones. Druskininkų savivaldybės visuomenės sveikatos biure (VSB) dirbantis ir laisvalaikiu Druskininkų kikbokso klube„Druskininkai Kickboxing“ jaunimą treniruojantis Ignas savo pavyzdžiu rodo, kaip svarbu yra sveikai gyventi ir prisidėti prie kitų žmonių sveikatinimo.
Su žmona Karolina pusantrų metų sūnelį Herkų auginantis jaunas vyras sako pats laimę radęs Druskininkuose ir pastebi, kad čionai gyventi atvyksta vis daugiau jaunų žmonių. Su Ignu pasikalbėjome apie jo apsisprendimą sugrįžti į gimtinę, profesines, sportines veiklas ir laimę su šeima gyventi šalia artimų žmonių.
– Ignai, kuo paviliojo Druskininkai, kad po studijų ir mėginimo laimės paieškoti užsienyje nusprendėte grįžti gyventi ir dirbti į gimtąjį miestą?
– Po studijų pabandžiau gyventi ir padirbėti Nyderlanduose, bet, būdamas ten, supratau, kad labai traukia namai. Vis dažniau pagalvodavau apie Druskininkų miškus, šalia „Eglės sanatorijos“ esančius „Žilvino“ pėsčiųjų ir dviračių takus. Prisimindavau, kaip gera būdavo ten bėgioti… O kur dar šeimos, draugų ilgesys, Druskininkuose likusi būsima žmona Karolina… Taigi sumaniau grįžti.
Kai Kaune, Lietuvos sporto universitete baigiau kineziterapijos bakalauro studijas, norėjosi save realizuoti sporto srityje. Išvykęs į Nyderlandus, dirbau ne pagal specialybę ir šešis kartus per savaitę eidavau treniruotis pas trenerius. Stengiausi kuo daugiau visko išmokti.
Aš išbandau įvairias sporto šakas – ir krepšinį pažaidžiu, ir futbolą, ir stalo tenisą, ir pabėgioju, bet daugiausia dėmesio skiriu kikboksui, nes žaviuosi kovos menais. Yra tokia vadinama raumenų atmintis, tai stengiuosi ją treniruoti – išmokti ir prisiminti kuo daug judesių.
– Daug jaunuolių, pabaigę mokyklą, išvažiuoja į didmiesčius ir nežada grįžti į gimtuosius miestus…
– Nei Vilnius, nei kiti Lietuvos ar užsienio didmiesčiai manęs netraukia – jie ne man. Nemėgstu kamščių, šurmulio. Man labiau patinka ramybė, gamta, tyras oras, o visa tai mes ir turim Druskininkuose.
–Kodėl, Ignai, pasirinkote būtent kineziterapijos studijas?
– Mama patarė, aš jos paklausiau ir dabar džiaugiuosi dėl šio pasirinkimo – man viskas tinka ir patinka. Įgytos žinios ir įgūdžiai man dabar labai praverčia – ir kaip praktikuojančiam sportininkui, ir kaip Druskininkų savivaldybės VSB specialistui.
Nepabėgu nuo kineziterapijos, domiuosi naujovėmis, man įdomu, kaip daryti sveikus judesius, kaip žinias perteikti mano treniruojamiems sportininkams.
Ignas džiaugiasi, kad kikboksą pamėgo labai daug druskininkiečių / Asmeninio archyvo nuotrauka
– Kaip atradote Druskininkų savivaldybės VSB ir kas šiame darbe Jums įdomiausia?
– Kai sugrįžau į Druskininkus, kurį laiką teko masažuotoju, kikbokso treneriu padirbti. Kikboksas žavi iki šiol, masažuoti man irgi sekėsi, bet tai nebuvo mano svajonių darbas. Bet labai greitai atsirado galimybė įsidarbinti Druskininkų savivaldybės VSB – nuostabiame kolektyve, kur galiu pritaikyti savo turimas žinias, bendrauti su nuostabiais žmonėmis ir kasdien mokytis ko nors nauja. VSB organizuoja daugybę pačių įvairiausių sveikinimo veiklų, kuriose labai aktyviai dalyvauja druskininkiečiai ir miesto svečiai. Vis mezgasi naujos pažintys.
Man smagu, kad dirbame kartu su bendramoksliu ir kambarioku, visuomenės sveikatos mokslus studijavusiu Mariumi Bubneliu.
O kalbant apie veiklas, man smagiausia, kai jose dalyvauja visa VSB komanda, kai mes visi organizuojame renginius.
– Druskininkų savivaldybės VSB yra tas kolektyvas, kuris, regis, dalyvauja visur ir visada.
– Skaičiumi mūsų, atrodytų, mažai, bet mūsų veiklų – labai daug. Mes bendradarbiaujame su Druskininkų PSPC, pristatydami prevencines sveikatos programas, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų. Kartu su Kultūros centru organizuojame žygius, prisidedame prie didžiųjų miesto renginių, esame daugelio įstaigų, taip pat Druskininkų bendruomenių partneriai, stengiamės kuo daugiau žmonių sudominti šiaurietišku ėjimu. Dabar organizuojame „Įstaigų kovas“, kurios tampa vis populiaresnės. Mūsų veiklose aktyviai dalyvauja mūsų pavyzdingieji senjorai – „Bočiai“, kurie yra labai geranoriški, aktyvūs, nori daug veikti.
– Viena iš Druskininkų savivaldybės VSB misijų – prevencinių sveikatos programų populiarinimas ir įgyvendinimas.
– Manau, kad labai svarbu yra užkirsti kelią ligai, kol ji nepasirodė. Idealu būtų net pikčiausias ligas aptikti labai ankstyvoje stadijoje, kai jas galima sėkmingai išgydyti. Bet geriausia būtų daryti viską, kad tų ligų iš viso nebūtų. Taigi mūsų užduotis – tai padaryti per sveikatinimą, per mitybą, per fizinį aktyvumą, gyventojų sąmoningumo skatinimą. Tuo tikslu mes kviečiame pačius geriausius lektorius – savo sričių profesionalus, kurie pateikia ypatingai vertingos ir sveikatai naudingos informacijos. Tos mūsų paskaitos būna žmonėms nemokamos, tai gal jie mano, kad tada kviečiami prastesni lektoriai? Bet VSB į tai investuoja tikrai nemažai, rengia ir įgyvendina tikrai didelės vertės sveikatos projektus.
Pats žmogus už paskaitą nemoka, bet už tai sumoka VSB.Beje, pastebėjau, kad vienas lektorius – Domantas Nedzinskas – visada sulaukią didelio susidomėjimo. Labai džiaugiuosi, kad su juo susipažinau, kai mūsų kikbokso klubas įgyvendino vieną projektą. Jis suteikė ypatingai daug žinių. Iki šiol su juo konsultuojamės, bendraujame, organizuodami VSB veiklas. Auksinis žmogus!
– VSB veiklos labai įvairiapusės, skirtos sveikatos stiprinimui. Ko gero, skatinant žmones rūpintis sveikata, Jums reikia parodyti ir asmeninį pavyzdį?
– Aš asmeniškai nerūkau ir kitiems nesiūlau, negeriu, na, nebent per metines šventes kokią taurę vyno. Manau, kad turėtume rodyti tą pavyzdį ir savo asmeniniu gyvenimu, ne tik darbo metu. Visi mūsų biuro darbuotojai domisi sveika gyvensena, yra labai aktyvūs. Aš irgi mėgstu aktyvų gyvenimo būdą.
– Todėl po darbo dar skiriate laiko kikboksui?
– Taip, beveik visas laikas po darbo skiriamas kikboksui, turiu Druskininkų kikbokso klubą „Druskininkai Kickboxing“, esu treneris. Džiaugiuosi, kad šią sporto šaką pamėgo labai daug druskininkiečių. Iki šių metų dirbau tik su vaikinais, o dabar į treniruotes ateina ir merginos.
– Kodėl kikboksas? Kuo Jus sužavėjo ši sporto šaka?
– Na, čia turbūt reikėtų ačiū pasakyti mamai, su kuria nuo vaikystės žiūrėdavome veiksmo filmus su Van Damu, Džeki Čanu ir kitais aktoriais, kurie man tada padarė įspūdį, kaip puikūs kovos menų meistrai. Tai nepraėjo tuščiai, tapau kovos menų gerbėju.
O kikbokso mokymasis vyko palaipsniui. Tikrai nebuvai labai jau toks „kietas“, įgūdžių gatvėje nedemonstravau. Kovos menams turi atiduoti daug laiko, daug treniruočių, daug prakaito išlieti. Ir tik tada ateis tas kažkoks norimas rezultatas. Šios sporto, kaip ir daugumos kitų dalykų, mokomasi visą gyvenimą.
Kikboksas – apie labai daug ką. Čia turi būti tyras, kaip lašas, mano nuomone. Jeigu tu ateini į salę mokytis kovos meno, tu negali turėti problemų su policija, negali vartoti alkoholio, tabako gaminių ar narkotikų. Per treniruotes stengiuosi padėti vaikinams tapti vyriškais, atkakliais, siekti rezultato, o merginoms šis sportas padeda išmokti savigynos.
Čia yra sportas, kuriame reikia drąsos, psichologinio pasirengimo, greitos reakcijos, koordinacijos, jėgos, greičio, vikrumo. Per treniruotes ir varžybas reikia visą save atiduoti.
Labai džiaugiuosi, kad ir VSB, ir mano klubo veiklas palaiko Druskininkų savivaldybės vadovai, padeda įgyvendinti net ir drąsiausias iniciatyvas. Druskininkų savivaldybės vicemeras susidomėjo kikboksu, pats išmėgino šią sporto šaką.
– Yra žmonių, manančių, kad tai tiesiog žiaurus sportas, kuriame sportininkai vienas kitą daužo…
– Bet juk bet ką gali primušti ir gatvėje. O žmogus, kuris mokosi kovos menų, žinos, kaip apsiginti. Gal tie jo įgūdžiai padės išgyventi? Žinoma, priklauso, kokie bus priešininkai, visokių pasitaiko. Kovos menai nepadės nei prieš peilį, nei prieš ginklą.
Siūlyčiau į kovos menus žiūrėti labiau, kaip į asmenybės formavimąsi, pasiruošimą tolesniam gyvenimui ir šiaip, kaip į sporto šaką, o ne į muštynes. Tai yra menas, o mušimasis gatvėje– ne apie kikboksą…
– Ar daug Jūsų treniruojamų auklėtinių jau pasiekė gerų rezultatų, buvo įvertinti medaliais?
– Neseniai dalyvavome varžybose, kuriose iš 17 kovų laimėjome 12. Turime ir Lietuvos čempionų bei prizininkų. Retais atvejais yra buvę, kad tik kelis laimėjimus parsivežame…
Nesenai turėjau kelio operaciją, tad kai atsigausiu, norėčiau dar ir pats į ,,aikštelę‘‘ išbėgti.
– Šį savaitgalį Druskininkuose organizuojamas didelis kovos menų renginys „Bushido S.W.A.T. 96 AGE OF CAGE“, ar prisidėjote prie jo organizavimo?
–Šeštadienį nuo19 iki 23 val. kovos menu gerbėjai laukiami „Snow Arenoje“. Renginį organizuojame kartu su Lietuvos bušido federacija. Padedu jiems, o jie nori, kad šis turnyras vyktų įvairiuose Lietuvos miestuose. Yra didelis KOK(„Kingsofkings“) turnyras Lietuvoje, o „Bushido S.W.A.T. 96 AGE OF CAGE“ yra mažesnėse arenose organizuojamas renginys.
Mūsų „Snow Arena“ yra puiki vieta tokiam turnyrui. Manau, kad čia susirinks tikrai nemažai žmonių, kuriems patinka stebėti kovas.
Balandžio mėnesį dar laukia „Druskininkų taurės“ turnyras, kurį jau antrą kartą organizuojame. Pirmasis turnyras buvo labai sėkmingas, sulaukėme daug gerų atgarsių iš kitų miestų klubų. Šiemet būtų labai smagu sulaukti užsieniečių. Kaimynai latviai kaip tik tuo metu turi savo pagrindinį turnyrą, tačiau tikimės, kad lenkai sutiks atvažiuoti. Tarptautinis renginys įgauna kitą svorį. Praėjusį rugsėjį Druskininkuose jau buvo tarptautinis turnyras, kuriame buvo daug dalyvių, 9 sportininkai buvo atvažiavę iš Sakartvelo.
Ignas džiaugiasi, kad dirba nuostabiame VSB kolektyve, bendrauja su nuostabiais žmonėmis ir kasdien mokosi ko nors nauja / Asmeninio archyvo nuotrauka
– Esate labai užimtas žmogus, ar lieka laiko šeimai?
– Šiais laikais, kai auginį vaiką iki trijų metų, suteikiama papildoma laisva diena. Tai ta diena ir skiriama šeimai. Na, dar yra savaitgaliai. Aišku, žmona anksčiau nebūdavo labai patenkinta, kad vyras nebūna namuose, o dabar ir pati įsitraukė į mano veiklas, varžybose dalyvauja, padeda.
Su Karolina susipažinome dar mokykloje. Ji buvo dešimtokė, aš dvyliktokas… Ji visą laiką buvo čia, Druskininkuose. Aš buvau išvažiavęs vienas. Atstumas mus patikrino – likome kartu.
Ilga jau mūsų bendra istorija. Jei gerai skaičiuoju, tai jau 13 metų esame kartu. Karolina yra grožio specialistė. 2022-aisiais susituokėme, auginame sūnelį. Mūsų mažasis Herkutis jau beveik dviejų metukų. Laukiu, kada galės tėčio pėdomis sekti. Aš pasistengsiu jį sportu sudominti, bet viskas nuo jo priklausys – ar jisai norės, ar nenorės.
O šiaip tai smagu, kad visa šeima, giminės ir seneliai gyvena Druskininkuose, visi bendraujame.
Mano draugas augina vaikus Nyderlanduose, matau, kaip jam sunku užsienyje, kai nėra šalia artimųjų.
O man labai svarbus ryšys su šeima. Džiaugsiuosi, matydamas, kaip Herkui svarbu būti su manimi, kaip aš jam reikalingas.
Mėgstame pasivaikščioti. Neseniai pirmą kartą su Herkumi leidomės į tolimesnę kelionę, skridome į Turkiją. Mums patinka susitikti su draugais, aktyviai leisti laisvalaikį. Žinoma, labai branginame tik mūsų šeimos drauge praleistą laiką.
– Kokios didžiausios Jūsų profesinės ir asmeninės svajonės?
– Labai norėtųsi su Druskininkų savivaldybės VSB suorganizuoti kokį ypatingą sveikatinimo renginį, kuris išliktų Druskininkų istorijoje, kaip unikalus ir nepakartojamas. Reikėtų su kolegomis apie tokį projektą pasvarstyti.
Norėtųsi pakeisti žmonių mąstymą, kad jie negalvotų, jog čia mums, VSB darbuotojams, reikia, kad jie rūpintųsi savo sveikata. Kai kviečiame į nemokamus renginius, žmonės įprastai mano, kad tai reiškia, jog paskaitą skaitys prastas lektorius. O juk VSB kviečia geriausius specialistus, kurių paslaugos daug kainuoja. Taip, žmogus pats nemoka, tačiau biuras rašo ir įgyvendina projektų, kad tokie renginiai vyktų.
Norėčiau, kad žmonės ateitų, įvertintų, išbandytų ir pajustų jų naudą.
Su kikboksu susijusi svajonė? Labai norėtųsi, kad išaugtų pasaulinio lygio šios sporto šakos žvaigždė, kilusi iš Druskininkų. Nesvarbu, kad aš ją treniruosiu tik tol, kol pabaigs mokyklą. Bet būtų smagu žinoti, kad jam sėkmingai klostosi sportinė karjera.
Mūsų klube yra tikrai stiprių, labai techniškų sportininkų, kurie galėtų garsinti Druskininkus vardą, tik disciplinos ir noro dar daugiau turėtų būti pas Juos.
Jei kalbėtume apie mano asmeninę svajonę, ji būtų susijusi su sveikata. Kai pats ką nors sveikinu su gimtadieniu, pirmiausia palinkiu sveikatos. Nes jeigu jos nebus, niekas nebus svarbu ir įdomu. Sveikata yra pagrindas. Svarbiausia – sveika šeima ir galimybė su artimaisiais būti kartu. Kas gali būti geriau?