Staliaus-dailidės profesijos mokytojas V. Kyga: „Turi profesiją – turi galimybių“
Dabar mūsų pasaulyje – susikaustymo, užsidarymo, nesaugumo metas. Ypač sunku tiems, kurie pergalvoja savo ateitį, karjerą. Ką pasirinkti, kad netektų likti be darbo, pajamų? Atsakymas paprastas – pasauliui stojant, sėkmė aplankys tuos, kurie judės pirmyn. Savo tempu ir savo keliu. Tuo įsitikinęs Druskininkuose gyvenantis Vidmantas Kyga, jau keletą dešimtmečių dirbantis pedagogu. Vyras ne tik moko staliaus amato, bet ir pats kuria iš medžio. Tad Vidmantas gali užtikrinti – kai turi amatą, neprapulsi net sudėtingiausiais laikais.
V. Kyga edukacinio užsiėmimo metu/Asmeninio archyvo nuotrauka
– Kaip atsitiko, kad apsigyvenote Druskininkuose? Kaip čia klostėsi Jūsų karjera?
– Į Druskininkus iš Kelmės rajono, pabaigęs braižybos, dailės ir darbų studijas tuomečiame Šiaulių pedagoginiame institute, atvykau 1993 metais. Man visuomet atrodė, kad žmogus turi mokėti ką nors sukurti savomis rankomis. Juk mūsų idėjos ir svajonės yra niekas, jei negalime paversti jų tikrais daiktais, objektais. Tuo įsitikinęs, Druskininkuose ir ėmiau dirbti mokytoju. Tai trunka jau ilgiau, nei 25 metus. Savo mokiniams perduodu staliaus specialybės žinias ir įgūdžius.
Su medžio darbais ir drožyba susipažinau dar pirmaisiais studijų metais, pradėjęs savo kūrybinį kelią nuo mažesnių gaminių bei suvenyrų. Pirmas rimtas medžio drožinys buvo Užgavėnių kaukė, kurią panaudojau per žiemos išvarymo šventę, mat visus studijų metus lankiau instituto folklorinį ansamblį. Beje, tas pats folkloro ansamblis paskatino pasidaryti ir autentiškas kankles – vienuolikos ir devynių stygų, kuriomis ir muzikuodavau. Vėliau kankles teko kurti profesionalioms muzikos mokyklos mokytojoms.
– Nors dabartinė koronaviruso situacija pasaulyje mums yra visiškai nauja, su įvairiais sunkumais esame susidūrę ir anksčiau – ekonomine krize, įvairiomis švietimo sistemos pertvarkomis. Ko pasimokėte iš buvusių kritinių išgyvenimų?
– Mano tiesa paprasta – jei turi amatą, neprapulsi niekada. Kiek save pamenu, visada turėjau daugybę darbo, įvairių užsakymų. Žmonės pageidaudavo rūpintojėlių, kryželių, papuošalų. Sudėtingais laikais visada išlieka religinių simbolių gaminių paklausa, nes žmonėms reikia paramos, paguodos. Jei atrodo, kad viskas blogai, imu medį į rankas, ir jau po kelių valandų matau, kaip jis įgauna pavidalą, virsta daiktu, kurio kažkam tuo metu reikia. Darbas padeda ir užsimiršti, ir neprarasti pajamų.
Kita vertus, jaučiuosi ir pastebėtas, įvertintas – tai didžiulis moralinis atlygis. Esu surengęs daugybę savo ir savo mokinių darbų parodų Druskininkų miesto reprezentacinėse erdvėse, Alytuje ir Seinuose. Mokiniams tai dovanoja dar daugiau emocijų – vos ėmę mokytis, kurti, jie jau rodo savo darbus kitiems, būna pastebėti, gauna užsakymų. Taip ir prasideda sėkmingas karjeros kelias.
– O kaip tas karjeros kelias gali klostytis toliau? Ar įmanoma tobulėti šioje srityje? Neretai mus darbe apima monotonija, rutina, abejingumas.
– Staliaus ir baldžiaus profesija neturi aiškių ribų, apie monotoniją nei kalbos negali būti. Aš pats iki šiol augu, eksperimentuoju. Bėgant metams, mano darbai iš medžio tobulėjo ir sudėtingėjo, plėtėsi jų įvairovė. Atsirado nauja ir įdomi sritis – baldų restauravimas. Teko iš naujo atgaivinti daugybę senovinių baldų, kurie, rodos, jau būdavo pasmerkti. Ne vienam klientui dovanojau nostalgiškų prisiminimų, atkūręs senelių spintą, kėdę ar kuparą.
Sukūriau baldų ir labai žinomiems, gerbiamiems asmenims. Baroko stiliaus krėslą su vardiniais inicialais sukūriau ir padovanojau Druskininkuose viešėjusiam prezidentui Valdui Adamkui, kuris dovana labai džiaugėsi ir išsigabeno su savimi į sostinę.
Čia ir slypi visa paslaptis – kai turi išlavintą talentą, turėsi ne tik užsakymų ir pajamų, bet ir gebėjimą kurti tai, ko nemoka kiti. Juk bet kas gali nueiti ir nusipirkti kėdę. Bet ją pagaminti gali vienetai. Dėl to savo darbe visada jaučiu prasmę, pasididžiavimą.
– Ar Druskininkai yra tas miestas, kuriame galima sėkmingai kurti ir auginti savo talentus?
– Žinoma! Pasivaikščiojus po Druskininkus, galima pamatyti nemažai mano sukurtų interjero, eksterjero ir mažosios architektūros darbų arba puošybos detalių. Kurortas visada atviras tiems, kurie kuria grožį. Šiuo metu profesinio mokymo centre „Žirmūnai“ Druskininkų filiale mokau suaugusius žmones staliaus ir baldžiaus specialybių.
Greta pedagoginio darbo taip pat kuriu, gaminu ir restauruoju baldus kavinėms, restoranams, pramogų centrams ir bažnyčiai. Rengiu mokinių gaminių parodas, pats dalyvauju jose. Mielai gaminu ir mokau gaminti kitus. Domiuosi senoviniais baldais ir įrankiais. Analizuoju baldų konstrukcijas ir gaminimo technologijas.
Mažas miestas nereiškia mažų galimybių. Darbo tiek, kad ir suspėti sunku. Manau, jau tikrai laikas ateiti naujiems specialistams, kurie galėtų perimti, tęsti, planuoti naujus darbus.
Papildomas priėmimo etapas vyksta iki rugpjūčio 26 d.
Šiuo metu V. Kyga dirba profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ Druskininkų filiale. Jeigu norite pasisemti žinių ir tapti profesionaliu staliumi-dailide, papildomo priėmimo metu iki rugpjūčio 26 d. galite pildyti prašymą internetu www.profesinis.lamabpo.lt arba atvykti adresu Vilniaus al. 30, Druskininkai.
Priėmimo klausimais konsultuojama kiekvieną darbo dieną, nuo 9 iki 16 val., tel. +370 679 70 770.
Profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ Druskininkų filialo informacija
Užsakymo Nr. MDR-268-02