Cimakavo kaimui sukanka 240 metų

Vieną rugpjūčio šeštadienį į išnykusį, bet neužmirštą Cimakavą susirinko giminaičiai iš visos Lietuvos. Šiais metais sukanka 240 metų, kai kaimelis paminėtas rašytiniuose šaltiniuose ir 20 metų nuo pirmojo kraštiečių suvažiavimo.

Prie skulptoriaus Gintauto Akstino sukurto kryžiaus, nuo 2005 m. saugančio šį Ratnyčios parapijos kampelį, buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakės. Visi sudainavome Cimakavo himną, kurį 2013 m. sukūrė Mindaugas Ivanauskas.

Tylos minute giminaičiai pagerbė į Amžinybę išėjusius kaimelio gyventojus ir susitikimų dalyvius. Renginio organizatorė Alfreda trumpai priminė Cimakavo istoriją, susitikimų datas. Įteiktos dovanėlės už kryžiaus, tvorelės atnaujinimą, rodyklių darymą, aplinkos tvarkymą bei už aparatūrą.

Į išnykusį, bet neužmirštą Cimakavą susirinko giminaičiai iš visos Lietuvos / Asmeninio archyvo nuotrauka

Antra giminaičių susitikimo dalis persikėlė į pavėsinę. A. Pigagienė su dukra Lina prie lininėmis staltiesėmis užtiestų stalų svetelius, kaip senais laikais, pasitiko su kaimiška duona, šviežiu medumi (Alfredos senelis visada vaišino) ir grybais, kurių čia netrūko. Atsiprašė, kad paucienės (kiaušinienės) nespėjo iškept, bet palendricos (vytintos mėsos) papjaustė. Šioje giminių sueigoje visi savo atsivežtomis gėrybėmis vaišino vieni kitus.

Po skanių vaišių visi atvykusieji prisistatė, pasidalijo prisiminimais, o bendrauti buvo lengviau, naudojant Alfredos žento Ernsto parūpintą aparatūrą.

Apie savo gimtinę papasakojo Aldona, Domas ir Alvydas Basalykai. Gražiausius linkėjimus ir dovanėlę 95-mečio proga perdavėme Cimakave gimusiai Stefanijai Basalykaitei. Kiekvienai šeimai įteikti rašikliai ir sąsiuviniai šeimų istorijoms užrašyti.

Renginyje dalyvavo trys giminės kartos. Vyresnieji senjorai ir tie, kurie dėl įvairių priežasčių negalėjo atvykti, perdavė visiems nuoširdžius linkėjimus. Elžbieta, Ernesta, Roberta ir Žygimantas pirmą kartą į šį kaimelį atvyko, būdami vienerių metukų. Kiekvieną suvažiavimą jie vis keitėsi, o šįmet jau praaugo tėvelius ir senelius. Simonas Matulevičius ne tik vidurinę mokyklą bei universitetą pabaigė – jis tapo gabiu istoriku, su bendraautore parašė knygą „Valdovai Anykščiuose“. Malonu, kad jaunimas domisi giminės istorija.

Šokiams trukdė karšta saulė, bet senovinės ir šiuolaikinės dainos miške garsiai skambėjo. Jaunimėlis suspėjo savo močiutei Stefanijai grybų jos gimtinėje pririnkti.

Tą šeštadienį Cimakavo giminaičiai užmiršo visus rūpesčius, ligas, džiaugėsi susitikę, pabendravę. Su naujais įspūdžiais, gera nuotaika atsisveikinome iki naujų susitikimų.

Cimakavo bendruomenės vardu nuoširdžiai dėkoju Latežerio girininkijos girininkui Artūrui Pavalkiui, kurio vyrai padėjo sutvarkyti kaimelio aplinką. Už gražias Mišias – Ratnyčios šv. apaštalo Baltramiejaus klebonui Algirdui Šimkui.

Alfreda Pigagienė