Ar saugios ratuotos pramogos Druskininkų kurorte?
Daugelis Lietuvos ir užsienio poilsiautojų giria Druskininkus ne tik dėl puikios gamtos, gražiai prižiūrimos aplinkos, bet ir dėl tobulai sutvarkytos poilsio infrastruktūros. Lygaus paviršiaus šaligatviai, lygios nuovažos sudaro galimybes naudotis ypač populiariu aktyviu poilsiu – pasivažinėjimu dviračiais, paspirtukais, mini motociklais, kitomis ekologiškomis transporto priemonėmis.
Kaip pavyksta mūsų kurorte suderinti pėsčiųjų ir ratuotojų poilsiautojų interesus, kokios kyla problemos, kaip jas galima būtų išspręsti? Apie šiuos dalykus aktyviai kalba poilsiautojai, medikai, dviračių ir paspirtukų nuomotojai, įvardindami konkrečias problemas ir siūlydami savivaldybei sprendimo būdus. Visi pripažįsta, jog būtų tikslinga atskirti pėsčiųjų ir ratuotųjų judėjimo juostas.
Pasakojo konkrečią situaciją
„Mano Druskininkai“ redakcija gavo kauniečio mokslų daktaro Jono Martynaičio laišką, kuriame jis kelia saugaus važinėjimo Druskininkų šaligatviais ir takais klausimą.
„Esu nuolatinis poilsiautojas Druskininkų kurorte ir džiaugiuosi gražiai tvarkomais ir puoselėjamais Druskininkais. Skaitau Jūsų laikraštį „Mano Druskininkai“. Noriu, kad šiame puikiame kurorte viskas vyktų sklandžiai ir visiems būtų malonu čia gyventi ir poilsiauti. Esu pilietiškas žmogus ir noriu pasiūlyti, kaip spręsti kai kurias iškylančias problemas.
Mes su žmona buvom nemalonaus incidento liudininkai, kuomet dėl dviratininko pavojingo važiavimo buvo sužalota užsienietė. Tai įvyko šeštadienį, liepos 10 dieną, apie 9 val. ryte pėsčiųjų take prie Druskonio ežero. Mes su žmona sėdėjom ant suoliuko, prie pėsčiųjų tako, šalia Druskonio ežero. Priešais mus ėjo pagyvenusio amžiaus moteris, kurią sutikdavom kas rytą besimankštinančią prie Druskonio ežero. Staiga labai dideliu greičiu pėsčiųjų taku dviračiu atlėkė jaunuolis, kuris dėl savo neatsargumo trenkėsi į nugarą einančiai moteriai. Smūgis buvo stiprus, nes jis nestabdė, tikėdamas prasilenkt. Moteris griuvo ant tako, dviratininkas ant jos ir šliauždamas dar atsitrenkė į žmonos koją. Mes padėjome moteriai atsikelti ir pasodinom ant suoliuko. Moteris, tikriausiai, buvo atvykusi iš Izraelio, nes susikalbėjom tik rusiškai. Jaunuolis (pasakė vardą Andrius ) sutriko, mes jį subarėm dėl labai didelio greičio ir pavojingo važiavimo take, kuriuo vaikšto pėstieji. Jis pasiliko ir žadėjo iškviesti medicinos pagalbą, jei reikėtų nukentėjusiajai.
Pergyvenom už poilsiaujančią Druskininkuose užsienietę, kuri, deja, buvo sužalota.
Kodėl tai įvyko? Galima sakyti, kad tokie įvykiai dėsningi, nes dalis dviratininkų ir paspirtukininkų Druskininkuose (žinoma, ir kituose miestuose ) neatsakingai važinėja dideliais greičiais pėsčiųjų takais. Pavojus pėstiesiems labai didelis, tai rodo ir šis įvykis. Siūlome atsakingai instruktuoti besinuomuojančius dviračius ir paspirtukus apie pavojų pėstiesiems, kurių ypač daug prie Druskonio ir Vijūnėlės. Siūlome važinėti tik tam skirtais dviratininkų takais.
Be to, pats laikais sužymėti pėsčiųjų takus pėstiesiems ir dviratininkams. Tai yra rimta problema – poilsiaujantys pėstieji nesijaučia saugiai ir patiria nemalonumų puikiame Druskininkų kurorte.
Siūlome šią problemą aptarti Druskininkų savivaldybėje. Visi norime ir linkime malonaus ir saugaus poilsio gražiame ir svetingame Druskininkų kurorte“.
Medikai fiksuoja daug traumų
Pasak Druskininkų ligoninės direktorės Evelinos Raulušaitienės, šaligatviais važinėjantys dviratininkai ir paspirtukininkai labai dažnai patiria traumas ir sužaloja pėsčiuosius.
„Mūsų ligoninės traumatologai yra užsiėmę už galvos dėl šių eismo dalyvių traumų gausos ir sunkumo. Pati esu pastebėjusi, kad Druskininkuose dažnai pėstieji ir dviratininkai bei paspirtukininkai sunkiai išsitenka šaligatvyje. Nors važiuojantieji ir bando garsiniais signalais pranešti pėstiesiems, kad būtų atsargūs, leistų saugiau prasilenkti, tačiau vyresnio amžiaus žmonės dažnai neišgirsta tų signalų. Manau, reikėtų miesto šaligatviuose aiškiai atriboti, kur ratuotojų kelias, kur vaikščioti pėstiesiems“.
Ligoninės vadovė sakė, jog ją žavi Italijos patirtis – ten labai aiškiai šaligatvyje atskirtos pėsčiųjų bei dviratininkų ir paspirtukininkų zonos, todėl skaudžių incidentų beveik nepasitaiko.
„Lietuvoje irgi yra tokių pavyzdžių, štai Neringoje labai aiškiai į dvi dalis suskaidytas šaligatvio plotis – viena dalis pėstiesiems, kita – ratuotiesiems.
Manau, kad pats laikas ir Druskininkuose taip padaryti. Bus ir saugiau, ir patogiau“, – kalbėjo E. Raulušaitienė.
Atskyrimas suteiktų saugumo
Vilniaus alėjoje paspirtukus, dviračius ir kitas pramogines transporto priemones nuomojantis Antanas teigė, jog šią vasarą norinčiųjų išsinuomoti paspirtukus, dviračius, mini motociklus yra daug mažiau nei ankstesniais metais. Paklaustas, ar jo klientai patiria nelaimingų atsitikimų, Antanas sakė, jog nukritimų, susidūrimų pasitaiko. „Žmonės dažnai neįvertina savo jėgų ir aplinkybių, gal koks vaikas išbėga. Visko pasitaiko. Reikia saugotis, saugių transporto priemonių nėra.
Reikia pasirinkti saugų greitį. Pagal įstatymus, paspirtukų greitis yra ribojimas, maksimalus –25 km/val. Mes galingesniems paspirtukamas esame uždėję greičio ribotuvus, kad negalėtų važiuoti greičiau nei leidžiama“, – sakė nuomos punkto savininkas Antanas.
Pasidomėjus, ar nepilnamečiams, kurie nuomojasi dviračius ir paspirtukus, duodami šalmai, jis sakė, jog šalmus jie privalo dėvėti, tačiau kai kurie tėvai atsisako vaikams imti šalmus. Tuomet jie priuvalo pasirašyti nuomotojo knygoje, kad savo valia atsisako vaikams imti šalmus.
Paklaustas, ar Druskininkuose reikia atriboti specialiai paspirtukams ir dviračiams skirtą judėjimo juostą, Antanas sakė, jog tai būtų labai geras sprendimas: „Būtų saugiau, kiekvienas žinotų savo zoną, nelįstų žmonės ne į savo pusę, o dabar yra nemažai chaoso. Nemanau, kad reikėtų riboti eismą Vilniaus alėja, kaip pasielgė Palanga. Pas mus mažesni srautai, taip pat ir mūsų alėja yra platesnė nei Basanavičiaus gatvė Palangoje.
Girdėjau, kad po Vilniaus alėjos rekonstrukcijos tokie takai bus pažymėti, bet gal reiktų ir dabar? Taip pat aplink ežerą labai daug paspirtukininkų ir dviratininkų važinėja, tai ten tikrai reikia nubrėžti paspirtukų ir dviračių kelią, taip pat ir kitose vietose nepakenktų toks žymėjimas.“
Siūlo pasekti kitų miestų pavyzdžiu
Kaunietė pensininkė Audronė Girdzevičienė į Druskininkus su anūke atvažiuoja trečius metus. Ji džiaugėsi, kad čia puikiai pailsi, tačiau pastebėjo, jog nesijaučia saugi dėl šaligatviais važinėjančių paspirtukininkų ir dviratininkų: „Kai vaikštome su anūke, ypač aplink Druskonio ežerą, visada laikau anūkę už rankos, nes dviratininkai ir paspirtukininkai, atrodo, išdygsta iš niekur ir važinėja dideliu greičiu. Gaila, kad Druskininkuose nėra pažymėtų dviračių takų, tada būtų aišku, kur vaikščioti pėstiesiems, kur važinėti ratuotiems poilsiautojams.“
Moteris pastebėjo, kad jos gimtajame Kaune, Laisvės alėjoje, aiškiai matyti nubrėžtas dviračių takas ir pėstieji juo nevaikšto.
„Birželį teko ilsėtis Nidoje, ten šaligatvis padalytas į dvi dalis, todėl visi žino, kur galima važiuoti, o kur pėsčiųjų teritorija. Manau, kad Druskininkai irgi tai gali greitai išspręsti“, – sakė pašnekovė.
Simonas Kazakevičius, Druskininkų savivaldybės mero patarėjas: „Įsibėgėjus vasarai, Druskininkuose pastebimai išaugo poilsiautojų aktyvumas. Džiugu, kad mūsų vietos verslininkai aktyviai dirba ir turi ką pasiūlyti alternatyvos automobiliams ieškantiems kurorto svečiams. Tačiau gauname pranešimų, kad įvairias transporto priemones išsinuomavę žmonės ne visada elgiasi atsakingai.
Todėl kreipiuosi į mūsų vietos verslininkus – prašau būti atsakingus ir druskininkiečių bendruomenės, ir atvykusių turistų atžvilgiu bei padėti užtikrinti jų saugumą. Nuomodami dviračius, elektrinius riedžius ir paspirtukus ar kitas dviračių takams pritaikytas transporto priemones, visada informuokite savo klientus apie saugų ir pagarbų elgesį kelyje, rekomenduokite rinktis tas trasas, kuriose pėsčiųjų judėjimas yra minimalus, o jei jau tenka kirsti pėsčiųjų zoną – tuomet priminkite apie saugų greitį ir pirmenybę pėsčiajam.
Druskininkų savivaldybėje turime nemažai atnaujintų dviračių takų ir kiekvienais metais investuojame į jų plėtrą. Išnaudokime juos pagal paskirtį, nes mūsų gyventojų ir kurorto svečių saugumas yra pirmoje vietoje. Būkime pilietiški ir kartu kurkime saugų ir jaukų kurortą“.
Paspirtukų judėjimą reglamentuoja įstatymai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., priskiriama motoriniam dviračiui. Tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje nurodytų reikalavimų (Reikalavimai dviračių vairuotojams).
Dviračiu, motoriniu dviračiu, ar šiai kategorijai priskirtinu elektriniu paspirtuku, elektriniais riedžiais ir pan., galima važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, arba dviračių juostomis, kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti, kelti pavojaus. Atkreipiame dėmesį, kad šių transporto priemonių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis.
Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Kelių eismo taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.
Važiuodamas važiuojamąja dalimi, vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant tokia transporto priemone nepilnamečiams (iki 18 metų) privalomas saugos šalmas.
Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu (elektriniu paspirtuku – greitis iki 25 km/val., galia ne didesnė kaip 1 kW) leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas. Suaugusieji turi užtikrinti, kad nepilnamečiai tinkamai elgtųsi kelyje, patiems rodyti tinkamą (gerą) pavyzdį.
Lietuvos kelių policijos tarnyba primena, kad asmenys, važiuojantys elektriniais paspirtukais, kaip ir visi viešajame eisme dalyvaujantieji, privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, būti atidūs, saugoti save, gerbti kitus eismo dalyvius. Būtina sąmoningai suprasti – kelyje esi ne vienas, savitarpio pagarba ir atsargumas yra saugaus dalyvavimo eisme pagrindas.
Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta: eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisyklės ir jų laikytis.