Viešojoje bibliotekoje – Č. Skaržinsko poezijos knygos „Prospektas“ ir naujo žurnalo „Dainava“ sutiktuvės

Į Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtą žurnalisto, rašytojo ir poeto Č. Skaržinsko eilėraščių rinkinio „Prospektas“ ir 2024 m. išleisto dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ numerio pristatymą susirinko jo kūrybos gerbėjai, bičiuliai ir kraštiečiai.

Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtas žurnalisto, rašytojo ir poeto Č. Skaržinsko eilėraščių rinkinio „Prospektas“ ir 2024 m. išleisto dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ numerio pristatymas / Laimos Rekevičienės nuotrauka

Kaip sakė susitikimą išradingai vedusi bibliotekos direktorė Laima Žėkienė, tęsiama tradicija, metams einant į pabaigą, šiose erdvėse susitikti su Lietuvos rašytojų sąjungos nariu, poetu, eseistu, publicistu Česlovu Skaržinsku. O susitikimo priežastis – ir vėl dviguba, mat tądien pasitikti du leidiniai – ketvirtoji autoriaus poezijos knyga „Prospektas“ bei naujas dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ numeris, kurį išleido Č. Skaržinsko vadovaujama asociacija „Dzūkų kultūros draugė“.
Į knygos ir žurnalo sutiktuves atvyko ir savo įžvalgomis pasidalijo Lietuvos rašytojų sąjungos nariai – poetas, publicistas Vytautas Kaziela ir druskininkietė poetė Diana Paklonskaitė.
Tądien renginyje dalyvavęs Č. Skaržinsko kraštietis, gamtos fotografas Jonas Bilinskas, renginio dalyviams suteikė galimybę pamatyti dar prieš 30 metų išleistą autoriaus poezijos knygelę, kurioje galima rasti ir poeto Stasio Stacevičiaus minčių apie Č. Skaržinsko kūrybinį kelią.
Gerą nuotaiką visiems susirinkusiesiems padovanojo nuolatinės bibliotekos renginių talkininkės – Trečiojo amžiaus universiteto moterų vokalinio ansamblio „Vakarėjant“ dainininkės (vadovė Virginija Šedienė).

Gerą nuotaiką visiems susirinkusiesiems padovanojo Druskininkų TAU moterų vokalinio ansamblio „Vakarėjant“ dainininkės / Laimos Rekevičienės nuotrauka

Netradicinis žvilgsnis į prospektą
„Prieš mus – naujoji Česlovo Skaržinsko knyga, kurios pavadinimas trumpas, bet talpus. Knygos viršelis labai dailus, čia puikuojasi nutapytas senų laikų prospektas. Kaip žinome, prospektas yra tiesi, ilga ir plati gatvė. Dažniausiai taip vadinama pagrindinė, svarbiausia miesto arterija, Vilniuje – tai Gedimino prospektas. Sostinėje gyvenantis autorius į knygą sudėjo savo mintis, nuotaikas ir jausmus, kurie jį užvaldo, ne tik žingsniuojant Gedimino prospektu ir dairantis abipus gatvės. Vilnių poetas gerai pažįsta, išvaikščiojo jį savo studijų metais, stebi jį ir dabar. Poetą jaudina ne tik senamiestis, kuriame, kaip jis rašo, „klaidžioja šešėliai milžinų“, ne tik Aušros Vartų ramybė, bet ir rugsėjo rūkas Pašilaičiuose, ir, anot poeto, „į aukštį įsikibę stikliniai Vilniaus bokštai“, ir „baltos miegamųjų dėžutės“. Poetas prisipažįsta esąs „miesto antrininkas“. Eilėraščiai išduoda, kad Vilnius poetui tebelieka magišku miestu, – pristatydama naująjį Č. Skaržinsko eilėraščių rinkinį, kalbėjo Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Laima Žėkienė. – Č. Skaržinsko poezijoje iškalbingi ne tik žodžiai, bet ir nutylėjimai. Pastebėjome, kad naujoji knyga baigiasi eilėraščiais, kuriuose teigiama, kad „viskas yra poezija“, kad „žodžio ir vėjo esama visur, net ir ten, kur nieko nėra“.
„Prospektas“ ne tik apdainuoja miestą. Iš knygos sklinda ir didelė nostalgija kaimui. Prieraišumas prie gimtųjų vietų Č. Skaržinsko poezijoje yra akivaizdus. Knygoje „Prospektas“ poetas teigia: „tarp miesto, kaimo blaškosi lemtis“, „kaimiečio žvilgsnis gatvėje smalsus, o sunkūs žingsniai kausto miestą“.
Knygos autorius Vilniuje gyvena nuo 1998 m., jis jaučiasi savas ir Vilniaus senamiesčio gatvelėse, įvairiuose dvasios rūmuose, bet kartu yra ir nepraradęs sąsajų su kaimu – vasaromis traukia į Gudakiemyje esančią sodybą. „Man didžiausia magija yra Dzūkija. Mane ir Vilniuje atpažįsta, kad esu dzūkas“, – sakė Č. Skaržinskas.
„Net visame lietuvių literatūros kontekste „Prospektas“ – kitokia knyga. Kiek žmonių, kiek poetų gyvena Vilniuje, vaikšto tuo Gedimino prospektu, ir niekas, regis, jo nepastebėjo. Č. Skaržinskas pirmas poezijoje užkabino kelis šimtus metų trukusį Lietuvos ėjimą į Vilnių ir adaptaciją jame. Tai buvo ilgas procesas, ir labai keista, kad niekam nešovė mintis į jį pasigilinti, – mintimis dalijosi poetas, publicistas Vytautas Kaziela.
„Juntama, kad rašo Vilniuje gyvenantis žmogus, kuris didžiąją laiko dalį gyvena kaime, vienatvėje. Ir dėl to jo žvilgsnis tampa unikalus, šiek tiek kitoks. Jo akimis ir skaitytojas kažkaip kitaip pamato Gedimino prospektą. Ir todėl per visus knygoje sudėtus eilėraščius tarsi eina toks gražus, žalias siūlas iš Česlovo vienkiemio į Vilnių“, – kalbėjo poetė D. Paklonskaitė.
Naujojoje knygoje – iškalbingi ne tik žodžiai, bet ir nutylėjimai. Knyga baigiasi eilėraščiais, kuriuose teigiama, kad „viskas yra poezija“, kad „žodžio ir vėjo esama visur, net ten, kur nieko nėra“.

Žurnalas „Dainava“ atveria dzūkų krašto paslaptis
Tądien susirinkusieji Viešojoje bibliotekoje turėjo unikalią galimybę susipažinti su dar vienu unikaliu leidiniu – šiemet išleistu dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ numeriu. Jis ir šiemet – puikaus dizaino, storas, talpus, gausus nuotraukų, menininkų kūrinių reprodukcijų, literatūrinės kūrybos, šmaikščių pasakojimų.
Žurnalas pradėtas leisti 2000-aisiais ir dabar jau kelerius metus, tik altruistiškomis redaktoriaus Č. Skaržinsko pastangomis, tęsia savo kelionę, atspindėdamas Dainavos krašto identitetą.
Žurnale apžvelgiama šio krašto kultūrinio gyvenimo panorama, tyrinėjamas kultūrinis palikimas, gilinamasi į istorinę praeitį. Žurnalo istorinis aspektas dažniausiai susijęs irgi su kultūros reiškiniais, jų kitimu, istorinės atminties saugojimu.
Didžiąją dalį to, kokia Dzūkija yra dabar, nulėmė ir lemia atskirų žmonių veikla. Dėl to žurnalas didelį dėmesį skiria praeities ir dabarties asmenybėms pažinti. Naujajame žurnalo numeryje daug dėmesio skiriama kūrėjams ir kultūros puoselėtojams: aktoriams, literatams, kraštotyrininkams, tautodailininkams, kultūros renginių organizatoriams.
Naująjį žurnalą pristatė buvęs Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys, jis akcentavo, kad žurnalo redaktorius Č. Skaržinskas įdeda daug laiko, jėgų ir pastangų, kad skaitytojai galėtų džiaugtis šiuo puikiu žurnalu. Č. Skaržinskas papasakojo apie nelengvą žurnalo „Dainava“ leidybos procesą: „Sunkiausia – biurokratinė dalis, kai reikia rašyti projektus, laukti finansavimo. Aš visa tai darau vienas. Po to samdau tik maketuotoją ir tekstų redaktorę. Bet malonu rengti žurnalą, kai yra daug ir gerų autorių. Tiesiog paprašai, ir jie neatsisako. Šiemet netgi medžiagų perteklius buvo. Labai gaila, kad apie trečdalis labai gerų tekstų nesutilpo. Tikimės, kad jie suguls į žurnalą kitąmet, jei jo leidybai vėl bus gautas finansavimas.“
Ir Druskininkams, kurie šiemet mini 230-ąjį gimtadienį, pastarajame žurnale yra skirta pakankamai daug dėmesio. Čia rasite Nijolės Paserbskienės straipsnį „Legendinio gydytojo dr. Algimanto Kačergiaus dvasia dar sklando Druskininkuose“, kuriame aprašyta jo veikla ir gyvenimas.
Yra druskininkiečio Juozo Šikšnelio apsakymas, Dianos Paklonskaitės eilėraščių, Petro Zurlio aprašytas druskininkietės menininkės Irenos Mortūnienės gyvenimas bei kūryba, alytiškės Reginos Rasimienės publikacija apie „Malūno kalvę,“ įsikūrusią šalia Leipalingio, ir jos šeimininką Juozą Kavaliauską. Rasite ir interviu su Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos direktore Laima Žėkiene. Žurnale „Dainava“ gyvuoja puiki tradicija publikuoti šmaikščius pasakojimus dzūkų tarme, taigi šįkart rasite Irenos Barysaitės-Verseckienės pasakojimą dzūkų tarme.
Poetė D. Paklonskaitė sakė, kad žurnalas „Dainava“ labai svarbus Dzūkijos regiono žmonėms, nes suteikia galimybę dar labiau pažinti savo kraštą – visada smagiau skaityti apie žmones, kuriuos pažįsti, su kuriais siejasi prisiminimai ar malonios patirtys.
Žurnale spausdinama daug unikalių, anksčiau nepublikuotų nuotraukų. Originaliai leidinio viršelį iliustravo fotomenininkas A. Černiauskas. Žurnalo leidybai lėšų skyrė ir Druskininkų savivaldybė.

Parengė Laima Rekevičienė