Piešinių paroda „Parapijos namai – mano namai“

Šią vasarą Druskininkų Švč. M. M. Škaplierinės Parapijos namai švęs savo 20-ąjį gimtadienį. Ta proga surengėme parapijos vaikų piešinių parodą „Parapijos namai – mano namai“, bandydami atsakyti į klausimą – „O kas Parapijos namai yra man?“.

Piešinius, kuriuose vaizduojami Parapijos namai, sukūrė 22 vaikai/Angelės Paulėkaitės nuotrauka

Ką mes vadiname namais? Namai – vieta, kurioje susitinkame su artimaisiais, kurioje galima pabūti tyloje arba garsiai dainuoti ir šokti. Žodį „namai“ žino ir vos pradėję kalbėti mažyliai. Šis žodis tikrai yra labai svarbus kiekvieno iš mūsų gyvenime. Ne daiktai kuria namus. Ir ne gražūs baldai. Šviesos ir jaukumo savo namams suteikiame patys, kai klausomės kito žmogaus, nuoširdžiai domimės juo pačiu, tada ir yra kuriami tikri namai. Kuriami iš visos širdies, su pasitikėjimu ir pagarba sau bei kitam.

Parodoje eksponuojami 22 vaikų darbai, kuriuose vaizduojami Parapijos namai. Kiekvienas namas yra savitas, turi savo sielą ir veidą, kaip ir kiekvienas jį piešęs vaikas. Kaip sakė M. K. Čiurlionio meno mokyklos mokytoja Dovilė Petrauskienė, viskas atsispindi vaikų piešiniuose: ir metų laikai, ir nuotaika, ir pastebėtos architektūrinės detalės, ir išreikšta emocija. Klebonas Kęstutis pastebėjo, kad visi namai turi akis, kurios žiūri ir kviečia užsukti į svečius.

Kiekvienas žmogus, atėjęs į Parapijos namus, palieka dalelę savęs. Čia lankosi kartos: išdykauja vaikai, buriasi šeimos, meldžiasi močiutės. Todėl šią vietą, galime drąsiai vadinti Parapijos NAMAIS – čia susitinka žmonės, skleidžiantys meilę ir gerumą. Kaip sakė šešiametis Ignas, trys valandos Parapijos namuose prabėga lyg trys minutės – niekas nenori eiti namo.

Angelė Paulėkaitė,
Druskininkų Parapijos namų administratorė