Kelią į vaikystę pramynęs Vincas Auryla
Jau 100 metų praūžė nuo to laiko, kai 1923 m. gruodžio 7 d. Ricieliuose, Leipalingio seniūnijoje, gimė profesorius Vincas Auryla, pirmasis profesionalus vaikų ir jaunimo literatūros specialistas Lietuvoje. Nepaisant to, kad šios veiklos jis ėmėsi „pagal pasiūlymą“ tapti trūkstamu specialistu, jubiliato indėlis ilgiems laikams įsitvirtino vaikų ir jaunimo literatūrologijos srityje.
V. Auryla pradėjo rašyti nuo 14 metų. Šis pomėgis jam „prilipo“ visam gyvenimui, o, laikui bėgant, išsivyniojo įvairialypėmis vaikų ir jaunimo literatūros tyrinėjimo tekstų pynėmis: nuo žaismingų kaltinimų rašytojams „tuščia kaip barškata“ žodžių naudojimu (žurnalas „Rubinaitis“, 1995 m. Nr. 1) iki rimtesnių darbų: vaikų ir jaunimo literatūros rinkinių sudarymo, dalyvavimo metodinių straipsnių mokytojams rinkinių sudaryme bei rimtų vaikų literatūros studijų.
Iš visų prof. V. Aurylos raštų ryškiausią vietą užima 1986 m. išleista „Lietuvių vaikų literatūra“ – vienintelė vaikų ir jaunimo literatūros istorija, kurioje vaikų literatūros raida apžvelgiama nuo pačių pirmųjų nacionalinės literatūros užuomazgų iki 1980 m. Joje kritiškai pateikiamas sistemiškai išsamus vaikų ir jaunimo literatūros lietuvių kalba paveikslas, nepamirštant ir įvairių literatūrologinių, vaiko raidą apibūdinančių kriterijų, kuriais remiantis turi būti rašoma ir vertinama augantiems žmonėms priskiriama literatūra. Vaikų ir jaunimo literatūros tyrinėtojams šis rinkinys iki šių dienų išlieka vienu pagrindinių bazinę informaciją teikiančių šaltinių. Šioje kultūriniu atžvilgiu vertingoje mokslinėje studijoje aptariami klausimai į platųjį visuomeninės problematikos lauką sugrįžta net ir šiais laikais, pavyzdžiui, ar verta vaikams pasakoti neadaptuotas liaudies pasakas. O 1990 m. studija priimta į Pasaulinį Kerlano vaikų literatūros tyrinėjimų fondą prie Minesotos universiteto Mineapolyje.
Pradėjus dirbti vaikams, jubiliato veikla neapsiribojo tiktai „grynuoju“ mokslu. Nuo dėstytojo ir mokslininko darbo ar dalyvavimo seminaruose, konferencijose likusi energija buvo panaudojama rūpinimuisi vaikų teisėmis ir pastangoms ieškant sprendimų, kad tos teisės būtų garantuotos visose pasaulio šalyse.
1993-2006 m. Auryla – Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) Lietuvos nacionalinio komiteto valdybos narys, vicepirmininkas, kovotojas už vaikų teises, kuris pasisakė prieš dvasinį ir fizinį vaikų smurtą bei rūpinosi, kad auganti karta būtų tikra savos tautos dalis, o 1996 m. – Konsultacinės vaikų reikalų tarybos prie Lietuvos Respublikos Prezidento narys. Jo rūpesčiu buvo įkurta ir menui gabių vaikų mokyklėlė „Konvencija“, vaikams organizuojamos meno kūrybos stovyklos. Jis prisidėjo, rengiant Stokholmo manifestą „Karta pavojuje“ (2001) ir dalyvavo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje Niujorke priimant deklaraciją „Pasaulis vaikams“ (2002). Nuo 2006 m. profesorius Auryla buvo UNICEF Garbės pirmininkas.
Už svarų indėlį į laisvu noru prisiimtos profesinės veiklos lauką, arba, perfrazuojant jo paties žodžius, atsakingą darbštumą vaikų literatūros mokslo ir kritikos varsnose, 2006 m. prof. V. Auryla buvo įvertintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos premija už nuopelnus, populiarinant vaikų literatūrą ir skaitymą.
Dėl ilgametės veiklos profesoriui tikrai neturėtų „rausti ausys“. Anot jo paatviravimų vaikų ir jaunimo literatūrai skirtame žurnale „Rubinaitis“, „tiek tada, tiek šiandien rausta ausys, kad studijoje „Lietuvių vaiką literatūra (1986)“ prie egzodo rašytojų reikėjo prirašyti epitetus „klerikalinis“, „buržuazinis“ ir kitus, kuriuos vartojo oficialioji literatūrologija“.
Simboliška, kad Vincas Auryla ir mirė 2009 m. balandžio 2-ąją, Tarptautinę vaikų knygos dieną, lyg užtvirtindamas pilną pasirinkto profesinio, vaikų knygai skirto, gyvenimo kelio užbaigimą.
Kovo 9 d. 16 val. Druskininkų miesto muziejus kviečia artimiau susipažinti su šia iškilia asmenybe ir jo įdirbiu lietuviškosios literatūrologijos srityje.
Nerijus Balčius
Druskininkų miesto muziejaus muziejininkas