Įspūdingu renginiu paminėtas „Druskininkų šaltinių undinės“ 180-ies metų gimtadienis

Ar girdėjote, kaip skamba vandens muzika? O kaip skamba nuostabioji mūsų Ratnyčėlė? Kaip sudėti viską į melodiją, pilną gamtos, laiko, miesto, praeities ir dabarties ženklų? Tai įmanoma tik genijui – muzikos genijui. Rugsėjo 27 dieną Druskininkų miesto muziejuje, šalia tylaus Druskonio ežero pirmą kartą išsiliejo vandens muzika, kurią atliko kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius. Specialiai Druskininkams ir jo šaltinių Undinei – gimtadienio dovana, organizuotas projekto „Druskininkų šaltinių undinei – 180! XIX a. kurorto žurnalo sumanytojai ir bendraautoriai – vieno eksponato sukaktuvės ir sutiktuvės“ finalinis renginys, pažymėtas ir Druskininkų 230- ies metų gimtadienio ženklu.

Muzikinę premjerą padovanojęs vienas garsiausių Lietuvos kompozitorius G. Kuprevičius publikai pacitavo šį kūrinį įkvėpusias jau į lietuvių literatūros istorijos paraštes ištremto Eduardo Mieželaičio (1919–1997) eilutes:

…kaip kadaise, kai dar buvau vaikas… M. K. Čiurlionis

…Čiurlena čiauški Ratnyčėlė:

– Čiurlionis…

–Čiurlionis, violončelė –

pušis čia čiurlena simfonijas.

– Čiurlionis, čiurlena per mišką

toks melodingas vanduo.

– Čiurlionis, čiurlena eglišakiai

pavasario žalią rondo.

– Čiurlionis… čiurlena kloniais

putotas it žirgas bėgąs

upokšnis. Čiurlena: Čiurlionis, –

paukštukas, bandąs čia jėgas…

– Čiurlionis… čiurlena iš lėto

vanduo – gintariniai dažai,

palieti pievos paletėje.

– Čiurlionis – čiurlena beržai.

–Čiurlionis – čiurlena upokšnis

kreščendo berniuko balsu.

– Čiurlionis, – čiurlena vaivorykštės

arfa viršum debesų.

– Čiurlionis, – čiurlena sonatos

ir preliudai upokšnio vaga.

– Čiurlionis, – kaip aukštosios natos

čiurlenu Čiurlionio banga.

– Čiurlionis, –  čiurlena juosvas

dangus, kai žvaigždėm užsidegs

upokšny čiurlioniškas nuosavas

kosmosas — vardu R e x.

– Čiurlionis – Čiurlionis –Čiurlionis, –

čiurlena žalia Dainava.

– Čiurlionis, –  čiurlena simfonijas

jo muzikalioji spalva.

–Čiurlionis, – naiviai čiurlena

Rečitalį Ratnyčėlė, kuri jo meną

mena kaip skaistų Gralį…

Ratnyčios, Ratnyčėlės, Druskininkų ir Undinės vardai renginyje skambėjo kiekvieno dalyvio lūpose – ir lektorių, ir klausytojų. Paminėti žurnalo, prieš beveik 2 šimtmečius sukurto čia, Druskininkuose, šalia stebuklingų sūriųjų vandenų, susirinkto gausus tikrų savo miesto istorijos mylėtojų būrys.

Palaiminta ta vietovė, kurios istorija susidomi ne tik kraštotyrininkai, bet ir rimti mokslininkai-profesionalai. Ačiū Dievui, kad šitame projekte sutiko dalyvauti dr. Reda Griškaitė, kuri ir atvėrė naujus vartus į Druskininkų istoriją, leido ateiti naujam žvilgsniui, europiniam, pasauliam kontekstui, ištraukė į šviesą jau gerokai praeitin ir užmarštin panirusią „Druskininkų šaltinių undinę“. Tai jos parašytų tekstų pagrindu dabar Druskininkuose pasakojama, vaidinama, šokama, žaidžiama istorija. Dėkojame mūsų uoliajai kurorto istorijos ambasadorei.

Dr. R. Griškaitė (Lietuvos istorijos institutas) klausytojams perskaitė pranešimą „Undinės“ undinės: moterys ir pirmasis Druskininkų žurnalas“. Ji, beje, ir patarė kreiptis į Vyturį Jarutį – vertėją, kelerius metus iš eilės nominuojamą geriausiu vertėju, kuris labai sąžiningai atliko jam patikėtą užduotį. Žemai lenkiamės tokiam puikiam vertėjui, kuris turbūt pirmą kartą susidūrė su Druskininkų istorija, bet gana greitai perprato šios vietovės specifiką ir sugebėjo ją atskleisti lietuvių kalba – tokia, kokia ji būtų skambėjusi Lietuvos dvaruose prieš 180 metų. Patikėkite, jo užduotis buvo labai sunki. Su visais vertimo sunkumais, dilemomis šv. Jeronimo premijos‘ 2024 laureatas pasidalijo pranešime „Undinė lietuviškai: tarp atkūrimo ir sukūrimo“.

Į projektą buvo įtraukta ir kalbos redaktorė Vilija Sereikaitė-Jarutienė. Ačiū Vilijai, kuri ėmėsi redaktorės vaidmens.

Bevykdydami projektą, turėjome įtraukti ir dar vieną mokslo ir meno šviesulį – dr. Reginą Koženiauskienę, kuri, būdama labai užimta, sutiko ir išvertė gana komplikuotus XIX a. eiliuotus tekstus: Gabrielės Giunterytės eilėraštį „Išvykstančiai į Italiją Teofilei V.“ (1845 m. VI sąs.) ir Aleksandros Volfgangaitės eilėraštį „Jadvyga“ (1846 m. I sąs.). O viską vainikavo dailininkės Gražinos Kuprevičienės sukurti odiniai viršeliai. Dailininkė perprato mūsų mintį ir išpildė ją su kaupu. Turime net 2 viršelius! Dėkojame ir daktarui Juzefui Šostakovskiui, kurio pranešimas „Lietuvos dainius Vladislavas Sirokomlė ir jo viešnagė Druskininkuose ir Birštone“ praplėtė mūsų žinias apie XIX a. dainių. O gal kas nors iš publikos pirmą kartą išgirdo apie tokį garbų Druskininkų svečią? Muziejus džiaugiasi, kad pavyko suburti tokį solidų bendradarbių būrį.

Renginyje projekto sumanytoja ir vadovė Roma Dumčiuvienė pristatė projekto turinį ir idėją: atrinkti iš turimų Muziejuje žurnalo „Druskininkų šaltinių undinė“ skirtingų metų komplektų tekstus, kurie padėtų suprasti, kokie tuomet buvo Druskininkai ir jų svečiai.

Iš jų buvo sudarytas leidinys, panašus į lenkiškąją sesę Ondyną, kažkas panašaus į knygos faksimilę. Knygoje rasite tokius tekstus: „Žinia apie sūriuosius šaltinius Lietuvoje“ , „Žodelis apie rusalkas“, „Praktiniai medicininiai pastebėjimai apie Druskininkų vandens poveikį“, „Keletas įspūdžių iš kelionės nuo Senųjų Trakų iki Naujųjų“, „Pastebėjimai apie Druskininkų mineralinio vandens poveikį paralitikams praktinės medicinos požiūriu“, „Vandenų paslaptys“ (I. J. Kraševskis), „Laiškai draugui iš Druskininkų“, „Pastebėjimai apie populiarias priemones prieš pasiutligę, užsikrečiama nuo pasiutusio gyvūno įkandimo, praktinės medicinos požiūriu“, „Odė iš Horacijaus“ (L. Kondratovičius-Sirokomlė), „Leidėjo žodis“, „Dvi dienos Gardine. Nutikimas kelionėje“ ir eilėraščiai: Ksavero Volfgango „Marijos Magdalietės paveikslui“, Aleksandro Volfgangaitės „Jadvyga“, Gabrielės Giunterytės „Išvykstančiai į Italiją Teofilei V.“ Skaitytojams bus naudinga leidinyje perskaityti dr. Redos Griškaitės (Lietuvos istorijos institutas) išsamią straipsnio „Druskininkų šaltinių undinė“ pirmasis kurortinis (ir ne tik) žurnalas Lietuvoje“ I-ąją dalį.

Knyga ruošiama spaustuvei ir pasirodys greitu laiku. Tiesa, knyga kol kas bus tik viena, ją paskaityti pakviesime Muziejaus lankytojus, kurie šiose gražiose salėse galės su žurnalu rankoje praleisti ne vieną popietę. Organizuosime viešus „Druskininkų šaltinių undinės“ skaitymus, taip skatinsime moksleivius ir gyventojus domėtis miestu, kuriame gyvena. Šie V. Jaručio ir dr. R. Koženiauskienės išversti tekstai leis mums netikėtai pamatyti, ką praleidome Druskininkų istorijoje, galbūt iš naujo atrasti Druskininkus, kaip mineralinių šaltinių, kūnus gydančių ir dvasią gaivinančių versmių, Nemuno kraštą.

Gaila, kad projekto terminai ir finansai buvo labai riboti ir liko dar daug neišverstų aktualių tekstų. Druskininkų miesto muziejus įsipareigoja išleisti dar kitą tomelį, juk gražūs odiniai viršeliai yra pagaminti du. Taigi tęsinys bus. Istorinė knyga jau pakeliui. Iki!

Projektą „Druskininkų šaltinių undinei – 180! XIX a. kurorto žurnalo sumanytojai ir bendraautoriai – vieno eksponato sukaktuvės ir sutiktuvės“ organizuoja Druskininkų miesto muziejus.

Druskininkų miesto muziejaus informacija, Alvydo Lukoševičiaus, Luko Paškevičiaus ir Edgaro Tamkevičiaus nuotraukos