Bibliotekininkė meile skaitymui ir knygoms uždegė „Eglės sanatorijos“ klientus ir darbuotojus

Plonos pušų eilės, važiuojant į sanatoriją, mirguliuoja lange tarsi besisukantis įvairiaspalvis vaikiškas kaleidoskopas. „Eglės sanatorijos“ 50 metų istorija taip pat yra tarsi magiškas ryškus istorijų kaleidoskopas, susidedantis iš archyvinių įrašų, pageltusių fotografijų, senų vaizdo įrašų ir šios vietos darbuotojų, klientų ir svečių prisiminimų.

Sanatorijos istorija prasidėjo praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje su 200-tais lovų, skirtų Lietuvos žemdirbių gydymui. O šiuo metu tai modernus sveikatingumo kompleksas, pasiruošęs priimti apie 2000 klientų. Sanatorijos teritorija apima daugiau nei dvidešimt vieną hektarą, o abiejuose miestuose – Druskininkuose ir Birštone – dirba per 700 darbuotojų.

Sunku įsivaizduoti, kad didžiulio modernaus sanatorijos komplekso vietoje kažkada buvo tik vietinių gyventojų daržai ir bulvių laukai. „Eglės sanatorija“ nuėjo ilgą kelią nuo sovietmečio sanatorijos iki itin modernios ir didžiausios gydyklos Baltijos šalyse.

Sanatorijos istorija kruopščiai saugoma klientų ir buvusių darbuotojų, ne vienerius metus dirbusių „Eglės sanatorijoje“, atmintyje.

„Eglės sanatorija“ nuo pat jos įkūrimo pabrėžė glaudų ryšį tarp sveikatos ir meno: ne vien gydomosios procedūros ir supanti gamta sveikatina žmogų – didelę reikšmę asmens savijautai turi ir meno galia, estetinis pasitenkinimas bei turiningai leidžiamas laikas.

Adelė Kudarauskienė „Eglės sanatorijos“ bibliotekos vedėja dirbo daugiau nei 30 metų. 30 metų darbo vienoje vietoje – ilgas laikas. Pastovumo paslaptis, anot Adelės, ta, kad ji tikrai labai mėgo savo darbą, jai buvo įdomu dirbti su kolektyvu ir su sanatorijos klientais.

Kai Adelė prabyla apie darbą „Eglės sanatorijoje“, jos veidą nušviečia šypsena. Čia dirbdama, ji mėgo bendrauti su lankytojais, klausytis jų pasakojimų apie sanatorijoje atrastą meilę arba apie tai, kaip gydomieji veiksniai padėjo jiems atsistoti ant kojų.

Adelė mano, kad sanatorijos sėkmę lemia tai, jog vadovybė nebijo mąstyti plačiau, daryti ką nors netikėto, imtis vis ko nors naujo, pritraukti į darbą kūrybingų jaunų darbuotojų. Ji pati į šį darbą atėjo jaunystėje. Svarbiausia, jos nuomone, kad pačiam žmogui būtų įdomu tai, ką jis daro – tada jo darbo rezultatai bus įdomūs ir naudingi kitiems.

Visus šiuos metus ji rūpestingai, su meile rinko sanatorijos biblioteką. Kruopščiai rinkdamasi literatūrą, Adelė vykdavo į knygų parodas ir muges. Knygų kolekcijoje buvo ne tik madingi bestseleriai, bet ir klasikinė literatūra bei periodiniai leidiniai. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo biblioteka taip pat gavo daug Sovietų Sąjungoje uždraustos literatūros.

Adelė buvo dėmesinga klientų poreikiams ir interesams. Vaikams ir paaugliams ji visada užsakinėjo ne tik lengvus skaitinius, bet ir knygas iš mokyklos programų sąrašo. Savo meile skaitymui ir knygoms užkrėtė visus aplinkinius – ir klientus, ir darbuotojus. Ji prisimena, kad buvo laikas, kai prie jos bibliotekos durų nusidriekdavo eilės. Iki šiol, eidamas sanatorijos koridoriais, ant jaukių sofų prieš procedūrų kabinetus, pastebi lankytojus baltais sanatoriniais chalatais su popierinėmis knygomis rankose. Smagu, kad skaitmeninių technologijų epochoje, kai visos pramogos ir pomėgiai renkami į išmaniuosius telefonus, sanatorijoje gyvuoja literatūros skaitymo tradicija.

Bibliotekos sienos buvo ne tik namai knygų lentynoms. Čia veikė tikras literatų klubas – su skaitymais, pristatymais, paskaitomis, parodomis, susitikimais su įžymybėmis ir įdomiais žmonėmis: autoriais, režisieriais, aktoriais, menininkais ir mokslininkais.

Bibliotekoje yra viena labai brangi knyga. Joje – Lietuvoje ir užsienyje žinomų sanatorijos svečių autografai ir linkėjimai. Čia rasite Nacionalinės premijos laureatų Nijolės Miliauskaitės, Sauliaus Šaltenio, Aido Marčėno, Vytauto Bložės, Kornelijaus Platelio, taip pat Donato Banionio, Vaivos Mainelytės, Doloresos Kazragytės, Justino Marcinkevičiaus, Marcelijaus Martinaičio ir Galinos Dauguvietytės įrašus.

Adelė prisimena, kad Druskininkuose gyvenęs poetas Vytautas Bložė dažnai užeidavo į biblioteką paskaityti savaitraštį „Šiaurės Atėnai“, pasikalbėti, o žinoma lietuvių režisierė ir rašytoja G. Dauguvietytė sanatorijos bibliotekai paliko vieną pirmųjų savo knygų „Perpetum mobile“.

„Tai buvo malonus ir šiltas susitikimas su visais jos talento gerbėjais, labai mielas vakaras. Buvome organizavę labai įdomų pakalbį su pasaulinio garso antropologe, Kanados Simono Freizerio universiteto profesore, kelių mokslo populiarinimo knygų autore Birute Galdikas. Birutė ilgą laiką gyveno džiunglėse, tyrinėjo orangutangus. Ji sanatorijoje buvo apsistojusi vienai nakčiai ir sanatorijos svečiams papasakojo daug įdomių dalykų.

Sanatorijoje lankėsi ir vienas žymiausių Lietuvos fotografų Rimantas Dichavičius. Jo fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ turėjo didelį atgarsį ir tapo pirmuoju aktų fotografijos leidiniu tuometėje SSRS.“

Adelė prisimena dar vieną labai įdomų susitikimą su garsia vertėja Irena Aleksaite, kuri daug kartų svečiavosi sanatorijoje. Kiekvienas susitikimas su ja buvo nepaprastai įdomus ir įsimintinas. Irena yra išvertusi daug knygų iš ukrainiečių, lenkų kalbų. Vienas jos darbas yra ypač įdomus sanatorijos svečiams ir darbuotojams.

Versdama vokiečių kilmės Lietuvos aristokratės, rašytojos, poetės ir dramaturgės Gabrielės Giunterytės-Puzinienės dienoraščius, ji surado įdomių įrašų apie žymių lenkų ir lietuvių didikų viešnages Druskininkuose XIX amžiaus viduryje. Dienoraščio autorė rašė apie vietinių gydomųjų vandenų galią ir naudą sveikatai. Apibūdindama stebuklingus šaltinius G. Puzinienė sakė, kad daugelis tikėjo, kad Druskininkų vanduo sėkmingai gydo reumatą ir paralyžių. Bejėgiai pacientai čia kasmet atvykdavo pasisemti šio sveikatos šaltinio. Šaltinį ji vadina – fontaine de Jouvence (pranc. jaunystės fontanas) ir sako, kad čia rinkdavosi sveikatą praradusios buvusios gražuolės.

Adelė pasakoja, kad buvo labai įdomu sužinoti kurorto istoriją, kuri netikėtai buvo atrasta, verčiant senus G. Giunterytės-Puzinienės dienoraščius.

Pasakojimams apie sanatorijos istoriją – galo nematyti. Peržiūrint archyvinius kadrus ar senas nuotraukas, nepaliauji stebėtis, kaip nuo įkūrimo pradžios „Eglės sanatorija“ pasikeitė išoriškai, tačiau kartu viduje išliko ištikima savo pagrindiniams principams.

Čia jau daugiau nei 50 metų į pirmą vietą nuolat keliamas visapusiškas rūpinimasis žmogaus sveikata, švietimas, sąmoningo požiūrio į savo sveikatą ir ilgaamžiškumą formavimas.

Kartą Eglietis – visada Eglietis!

„Eglės sanatorijoje“ sakome, kad buvusių Egliečių nebūna. Švęsdama 50-ąjį jubiliejų, „Eglės sanatorija“ dėkoja visiems kada nors dirbusiems sanatorijoje Egliečiams ir dovanoja kvietimą apsilankyti baseinų ir pirčių komplekse „Comfort“ Druskininkuose arba Birštone.

Tereikia užpildyti anketą, pateikiant esminę informaciją – vardą ir pavardę, kuriame mieste, padalinyje ir daugmaž kelintais metais dirbote „Eglės sanatorijoje“, ir per 10 d. d. elektroniniu paštu gausite dovanų kuponą apsilankymui baseinų ir pirčių komplekse. Anketą galite rasti čia: https://bit.ly/eglietis

Laukiame Jūsų!