A. Šuliausko kūryboje – žmogaus didingumas ir būties akimirkos išjautimas

Ar jau buvote užsukę į M. K. Čiurlionio namus-muziejų apžiūrėti Alfonso Šuliausko metalo plastikos kūrinių parodą?

Yra kūrinių, kuriuose tik matai kažką nupaišytą, o yra tokių, į kuriuos žiūrėdamas, stipriai pajauti, ką autorius norėjo pasakyti ar išreikšti. Ir tai nėra tapatu. Perteikti objektą yra viena, o įžodinti jį – visai kas kita. Visa šviesaus atminimo dailininko A. Šuliausko kūryba man byloja apie tuos įžodintus kūrinius, kurie atskleidžia save ne tik fiziniu pavidalu, tačiau ir reiškia mintis, potekstes, kurias gali nešiotis galvoje ir širdyje.

„Dainų šventė“. 1969. Kalinėtas varis

Menininkas A. Šuliauskas gimė 1938 m. kovo 27 d. Alytaus rajone. Vaikystę praleido Druskininkuose. Čia baigė vidurinę mokykla, o vėliau studijavo tuomečiame Vilniaus dailės institute, Keramikos fakultete. Baigęs studijas, sugrįžo į Druskininkus, įsijungė į kultūrinį miesto gyvenimą, savo žinias skyrė mokiniams, dirbo pedagoginį darbą, rengė personalines bei dalyvavo kolektyvinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Būdamas trisdešimt vienerių metų, paskirtas vyriausiuoju dailininku tada naujai įsteigtoje įmonėje „Ūla“, gaminusiai suvenyrus. Plečiant suvenyrų asortimentą, buvo ieškoma naujų medžiagų bei technikos būdų. Pamažu į besiplečiantį asortimentą buvo įtraukti suvenyrai iš rago, liejimai iš aliuminio bei susidomėjimo sulaukusios kalinėto metalo kompozicijos. Menininkas ne tik dirbo savo tiesioginį darbą, bet kūrė ir sau – laisvesne tematika. Taip gimė „Atsisveikinimo simfonija (Haidnas)“, kūrinys „Dailininkas ir mūza“, skirtas dailininkui A. Tarabildai atminti. Ir daugybė kitų.

Prieš maždaug ketverius metus turėjau galimybę prisidėti prie dailininko portretų parodos atidarymo. Jau tada kalbėjau apie menininko egzistencialistinę kūrybą, sugebėjimą dailės priemonėmis labai taikliai perteikti žmogaus vidinį pasaulį ir atskleisti, galbūt, jam pačiam nežinomus jausminius klodus. Man atrodė, jog tapyba aliejiniais dažais daug labiau leidžiasi jausminėms linijoms nei kita meno rūšis. Tačiau, atidarius A. Šuliausko metalo plastikos darbų parodą M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje, nustebau, kaip ši medžiaga menininko rankose įgauna tas pačias jausmines išraiškas, kaip ir teptuko mostai. Kaip tapybiška ramybė, santūrumas, liūdesys, susikaupimas sustingsta varinėje plokštelėje. A. Šuliausko kūryboje visada juntamas žmogaus didingumas ir būties akimirkos išjautimas. Iš visų parodoje eksponuojamų kūrinių didžiąją dalį sudaro būtent tos egzistencinės žmogaus būties akimirkos, kylančios ir besileidžiančios vingiuotu reljefu.

„Atsisveikinimo simfonija“ (Haidnas) III dalys. 1968. Kalinėtas varis

Esu dėkinga, kad turėjau galimybę susipažinti su šiuo menininku, galėjau prisidėti prie jo 80-mečio jubiliejaus organizavimo. Smagu, kad galime mūsų memorialinio muziejaus lankytojams ir svečiams parodyti iki šiol mažai eksponuotą autoriaus metalo plastikos darbų kolekciją, kurią turėtų pamatyti kiekvienas – ne tik menui neabejingas lankytojas, bet ir tas, kuriam svarbus žmogiškasis buvimas šioje žemėje. A. Šuliausko metalo plastikos darbų parodą dar turite galimybę apžiūrėti iki birželio 25 d. Neskubėkime aplankyti pasaulio muziejų, nespėję apsižvalgyti ir suprasti, kokį vertingą meninį klodą turime šalia savęs!

Viktorija Purvinienė
l. e. p M. K. Čiurlionio namų-muziejaus vadovė