IN MEMORIAM – STANISLAVA BAZIENĖ 1931-2024

Mokytojų senjorų „Bičiulių“ klubą pasiekė liūdna žinia, kad sausio 31 d. į Amžinybę išėjo ilgametė geografijos mokytoja, aktyvi klubo narė Stanislava Bazienė, visų švelniai vadinta Stasele. Bičiulių atminty – gražus bendrystės laikas: kažkada kartu skubėta į pamokas, dalintasi patirtimi, patarimais, važiuota į ekskursijas, lankyti teatrai, organizuoti renginiai… Paskui – labai laukti buvusių kolegų susitikimai „Bičiulių“ klube, savojoje mokykloje, dėkingų mokinių dovanotos ar pačių klubo narių susiorganizuotos įsimintinos išvykos, švenčiami solidūs gimtadieniai kartu…

Mokytoja Stanislava Bazienė gimė 1931 m. gruodžio mėn. 3 d. Varėnos rajone, Švendubrės kaime. Ten ir baigė pradinę mokyklą. Anksti (1937 m.) netekusi tėvų, kartu su broliu Stanislava augo pas globėjus, kurie nuoširdžiai rūpinosi, mylėjo, skatino mokytis. 1944 m., tik įsikūrus pirmajai lietuviškajai mokyklai Druskininkuose, Stanislava sėkmingai tęsė mokymąsi čia, paskui studijavo Vilniaus universitete, pabaigė geografijos mokslus Gamtos fakultete ir dirbo įvairiose Lietuvos mokyklose.

Mokytojaudama Dauguose, ji sutiko savo gyvenimo meilę – Vytautą Bazį, fizikos mokytoją. Vėliau – 1963 m. – abu su vyru sugrįžo į Druskininkus. Dešimtmetį padirbusi Darbo Jaunimo vakarinėje mokykloje, 1973 m. mokytoja atėjo dirbti į vyro vadovaujamą tuometę 1-ąją vidurinę („Atgimimo“) mokyklą ir ten dirbo iki pensijos – 1986-ųjų.

Nesuskaičiuosime Staselės gautų apdovanojimų, Garbės raštų gausos. Ji buvo pagerbta ir „Švietimo žymūno“ ženkleliu. Mokytojavimas Stanislavai suteikė daug džiaugsmo, nes dauguma mokinių buvo smalsūs, jiems patiko įdomus geografijos dalykas bei mokytojos pamokos – juk tuomet vaikai mažai kur galėdavo išvažiuoti ir patys pamatyti pasaulio įdomybes…

Prieš pusmetį apsigyvenusi Vilniuje, pas dukrą Alvydą, mūsų Staselė vis paskambindavo, dažnai domėjosi Druskininkais, kolegų gyvenimu, renginiais… Ji visiems palinkėjo: „Gyvuokime, bendraukime… Gyvenimas tęsiasi!“

Bet tik pradėjusi 93-iuosius savo gyvenimo metus, Stanislava Bazienė atgulė amžinojo poilsio šalia savo vyro Vytauto – Vilniuje, Sudervės kapinėse.

Ar liūdnesnio kas būti galėtų

už likimą žmogaus šioj nakty?

Jo gimimas toks ilgas ir lėtas,

o mirtis nelaukta ir staigi…“ (V. Mačernis)

Liūdime kartu su Mokytojos šeima ir artimaisiais, nuoširdžiai užjaučiame dukrą Alvydą, anūkus Vytautą ir Mildą.

Druskininkų „Atgimimo“ mokytojų senjorų klubas „Bičiuliai“ ir mokyklos bendruomenė