GYTENIS VORONOVAS (1963 – 2021)

Mes tokie laikini – kaip lietus, į žemę nupuolęs.

Ir tokie amžini – kaip erdvė, kaip žodžiai. Kaip molis.

(R. Skučaitė)

Lapkričio 4-ąją, neįveikęs ligos, paspendusios juodos grėsmės tinklą visai žmonijai, į kitą – šviesesnį ir ramesnį – pasaulį, lyg paskutinis rudens paukštis išskrido GYTENIS VORONOVAS – rūpestingas sūnus, Lėjos Viktorijos ir Elijo tėtis, vyras, patarėjas, bendradarbis, kolega, tiesiog bičiulis.

Visą gyvenimą Gytis buvo lydimas muzikos: 1993 m. baigė Lietuvos muzikos akademiją, vėliau, dirbdamas Druskininkų kultūros centre garso ir šviesų režisieriumi, įgarsino tūkstančius kurorto renginių ir atlikėjų. Kiekvieną – garsią scenos žvaigždę ar tik dar būsimą žvaigždutę – Gytis palydėdavo į sceną su pažadu, kad garsas skambės tobulai, ir palinkėdavo sėkmės.

Gytį prisiminsime ne tik kaip profesionalų garso režisierių, bet ir kaip kuklų, šiltą ir linksmą žmogų, turėjusį itin platų interesų ratą, neužsisklendusį siauroje kultūrinės aplinkos erdvėje, nepailstantį filosofą, įdomų pašnekovą, puikiai pažinojusį paprastą žmogų, mokėjusį regėti, išgirsti ir taikliu žodžiu formuluoti kasdienybės realijas.

Kolegos jį pamena kaip nuoširdų draugą, noriai besidalijantį profesinėmis paslaptimis, prireikus – gyvenimiškais patyrimais ar patarimais, neabejingą kitų nelaimėms, pasiruošusį ištiesti pagalbos ranką ir sugebantį įkvėpti vilties ir pasitikėjimo. Jį pažinojusieji Gytį vadino išskirtiniu žmogumi, žavinčiu savo išmintimi ir ramybe, subtiliu humoro jausmu.

Laikas nenuneš į užmarštį šio Žmogaus atminimo, nes amžiams liks gerumo tiltas, jungiantis jį mylėjusius žmones.

Ilgėsimės Tavęs, Gyti…

Druskininkų kultūros centro kolektyvas