„Vilkės ūkio“ įkūrėja Vaida Tulabaitė: „Į savo kūnus dėkite tik tai, kas geriausia. Jūsų kūnai yra šventovės!“

Vilkės ūkis šiemet švęs jau devintąjį gimtadienį. „Net keista, kad tiek laiko jau praėjo. Atrodo, dar visai neseniai „Mano Druskininkai“ rašė apie mane, kaip apie pradedančią ūkininkę, o štai, prašom, jau kiek patirties sukaupta“, – sakė „Vilkės ūkio“ įkūrėja Vaida Tulabaitė. Jos ūkis yra unikalus – per visus devynerius metus nematė nė lašo chemijos. „Buvo visko, būta daug praradimų, bet kartu ir atradimų. Mano svajonė buvo prikelti senelių ūkį ir nenugyventi jo, nesukčiauti, nemeluoti pačiai sau. Tada pasižadėjau, kad čia augs tik pats geriausias maistas, tyras visomis prasmėmis. Ir šio pažado laikausi iki šiol“, – mintimis dalijosi Vaida, su kuria šįkart kalbėjome apie jos ūkininkavimo ypatumus ir planus.

V. Tulabaitė sako, kad jos ūkis yra unikalus – per visus devynerius metus nematė nė lašo chemijos / Asmeninio archyvo nuotrauka

– Vaida, kuo pačią sužavėjo gamtinė žemdirbystė?

– Žinote, nuo paskutinio mūsų pokalbio daug vandens nutekėjo. Tas gamtinės žemdirbystės modelis, kuris buvo primestas labai siauro rato žmonių, yra išlaisvintas. Esu kaimietė, užaugusi kaime, su krauju perėmusi savo protėvių patirtis. Jie visi buvo ūkininkai. Ir jeigu tada, prieš daug metų, mano daržas buvo 5 arų ir jame aš žaidžiau, taikydama tuos fanatikų sukurtus metodus, kuriuos jie pavadino gamtine žemdirbyste, tai dabar viskas kitaip. Gamtinės žemdirbystės sąvoką praplėčiau. Prikėliau mūsų senelių klasikinius metodus, juos patobulinau ir dabar rengiu daug įvairių mokymų bei praktikų kitiems. Daug dalykų iš tos anos „gamtinės žemdirbystės“ nepasiteisino, teko juos keisti, pritaikyti Dzūkijos dirvoms.

O kaip gali nežavėti gamtinė žemdirbystė? Juk tai natūralumas. Kai pasakai žodžius „natūrali žemdirbystė“, visiems viskas aišku, o juk žodis „natūrali“ yra net ne lietuviškos kilmės. Atitikmuo mūsų kalboje yra „gamtinė“.

– Jau kurį laiką įvairių miestų gyventojus džiuginate Jūsų ūkyje užaugintų daržovių krepšeliais. Ką juose paprastai galima rasti?

– Galima rasti įvairovę. Nededame nieko nevalgomo, bet paprastai stengiamės, kad krepšelyje būtų proporcingai įdėta nuo kelių iki keliolikos skirtingų daržovių. Na, pavyzdžiui, pavasarį, kai derlius tik prasideda, krepšeliuose atsiduria kokių 5-6 pavadinimų žalumynai ir ridikėliai, vėliau atsiranda agurkai, cukinijos, ankstyvi kopūstai ir burokėliai, po to pomidorai, bulvės, kaliaropės, morkytės ir kita. Kartais krepšelyje suskaičiuoju 15-20 skirtingų dalykų.

Yra ir daržovių, kurias auginame pagal užsakymą. Pavyzdžiui, kalendrų daugelis nemėgsta, tad jų į bendrus krepšelius nededame, bet norintiems užauginame papildomai.

Savo asortimentą plečiame, pradėjome auginti senovinius rugius, gaminame įvairius gaminius, pavyzdžiui, „veganišką dešrą“ ir dar daug kitų dalykų, kuriuos siūlome savo krepšelių prenumeratoriams.

– Kas Jus labiausiai džiugina, užsiimant natūraliu ūkininkavimu?

– Smagu, kad aš esu saugi savo „karalystėje“. Šiame be proto užterštame pasaulyje, kuriame didžioji dalis maisto jau tapo nuodingu, aš savo ūkyje jaučiuosi rami.

Išlaikyti veikiantį ūkį be jokių paramų ir išmokų tikrai nėra lengva. Bet tokie mano principai – nenoriu niekam būti našta. Juk mokesčių mokėtojų niekas neklausia, ar jie nori remti ūkius, ar ne. O remia dažniausiai per prievartą cheminius ūkius savo mokesčiais, kuriuos sumoka. Kasmet, aišku, nauji išbandymai. Bet šis pasirinkimas yra mano tvirtovė, mano stiprybė. Tai yra tikra. Aš gyvenu taip, kaip visada norėjau. Taip, kaip buvau įpratusi vaikystėje. Taip ūkininkaudama aš galiu sau leisti gyventi gamtoje, valgyti tyrą maistą, gerti švarų vandenį, mėgautis bendraminčių draugija. Mūsų ūkyje dirba išskirtinai tik tie žmonės, kuriems visa tai taip pat svarbu, kaip ir man. Kurie neabejingi tam, kas vyksta su mūsų žeme ir mumis.

Žmonės jau pamėgo ir įvertino Vaidos ūkyje užaugintų daržovių krepšelius – juose paprastai būna įdėta nuo kelių iki keliolikos skirtingų daržovių / Asmeninio archyvo nuotrauka

– Kokios daržovės ir prieskoniai geriausiai dera Dzūkijoje?

– Morkos, bulvės ir čiobreliai… Juokauju. Jeigu labai nori, gali viską užauginti. Aišku, į dirvas tenka investuoti labai daug. Dzūkijos žemės gana prastos, užrūgštėję. Reikia nuolat vykdyti sėjomainą, įterpinėti uolienų, mėšlo, komposto, sapropelio ir kitų dalykų. Ir pamažu dirvos gerėja… Dzūkijos žemė – tik darbštiems žmonėms.

– Ko gero, Jūsų pavyzdys įkvepia. Ar daug sekėjų turite?

– Taip, turime platų bendraminčių ratą, kurie ne tik seka, bet ir dalyvauja mūsų mokymuose, nuotoliniuose ir gyvuose seminaruose. Gyvi žmonės nori tikrų dalykų, visi jau esame pavargę nuo plastmasės ir sintetikos. Ligos – ne nuo nervų, kaip priprasta sakyti. Ligos – nuo nenatūralumo, nuo chemijos, kuri užteršusi žmonių kūnus, smegenis bei nervus. Norite sveikatos? Pirmiausia valykite kūnus ir grįžkite prie natūralaus maisto ir vandens. Vis daugiau žmonių tą supranta.

Ir dar, labai gaila, bet pavadinimas „prekė lietuviška“ jau nebeturi prasmės. Lietuvoje naudojami tie patys chemikalai, kurie naudojami Lenkijoje ir kitur Europoje, Turkijoje, Kinijoje…

Atėjo toks metas, kai turi pažinoti ūkininką, suprasti, kokie jo principai, kas jo galvoje ir širdyje darosi, jeigu nori savo šeimą aprūpinti neužterštu maistu.

– Kada ir kokiu būdu galima užsisakyti natūralaus maisto krepšelių iš Jūsų ūkio?

– Labai paprastai. Mums visada galima parašyti vilkesukis@gmail.com arba paskambinti
+370 652 22535.

Į Druskininkus krepšelius kol kas vežame kas antrą savaitę, penktadieniais. Druskininkai – mano mylimas miestas, mano tėvai čia gyvena, čia baigiau mokyklą. Dažnai atvažiuoju į Druskininkus, nors mūsų ūkis už 50 kilometrų, prie Dusios ežero. Druskininkiečius mėgstu palepinti, mėgstu įdėti dovanėlių į krepšelius.

Mielai kviečiu druskininkiečius apsilankyti pas mus per mūsų įvairius renginius, apie kuriuos mes skelbiame mūsų FB paskyroje www.facebook.com/vilkesukis

– Ko palinkėtumėte tiems, kurie linkę valgyti tikrą, natūraliai užaugintą maistą?

– Būti ištikimais sau ir mūsų motinai žemei. Neįsivaizduoju, kaip dabar žmogus gali būti sveikas, valgydamas masinės gamybos produkciją. Ji baisi. Jeigu esi jaunas, tai dar kažkaip kūnas išsivalo, o paskui?.. Paskui – bėda ant bėdos.

Todėl linkiu taupyti bet kur, tik ne maisto srityje. Į savo kūnus dėkite tik tai, kas geriausia. Jūsų kūnai yra šventovės. Turim klientų, kurių pajamos labai kuklios, bet jie net nesvarsto galimybės valgyti kažką, kas atskiesta chemija.

Net keista apie tai diskutuoti, ar ne? Išvis, kaip gali kilti svarstymo galimybė, ar valgyti užterštą maistą, ar švarų? Juk nelogiška valgyti tai, kas mums kenkia?

Linkiu tvirtai laikytis savo pasiryžimų ir pasirinkimų. Tai užkrečia kitus žmones, ir taip mūsų žemė gali tapti gražesnė.

Užsakymo Nr. MDR-452-03