Seniūnaičiai – žmonės, svariais darbais prisidedantys prie Druskininkų krašto kūrimo

Kas geriausiai žino, kuo gyvena vieno ar kito krašto žmonės ir žino jų problemas? Ogi tie, kurie ir patys ten gyvena, mato kasdienį gyvenimą. Tokie žmonės yra seniūnaičiai, kurie gyvena arčiausiai žmonių ir yra tarsi tarpininkai tarp vietos bendruomenės bei valdžios institucijų.

Spalio pradžioje Druskininkų krašte buvo išrinkta dešimt seniūnaičių, kurie ketverius metus savo darbais stengsis pateisinti juos išrinkusių Leipalingio ir Viečiūnų seniūnijų gyventojų pasitikėjimą.

Šįkart pakalbinome jau kelis kartus iš eilės išrinktus seniūnaičius – Klonio seniūnaitijos seniūnaitį Tadą Zakaracką, Avirės seniūnijos seniūnaitį Saulių Valentukonį, Neravų seniūnaitijos seniūnaitę Rimą Bocisienę ir pirmą kartą šias pareigas eisiančią Viečiūnų seniūnaitijos seniūnaitę Daivą Stoncelienę, kuriai bendruomenė savo balsus atidavė už iniciatyvumą, nuveiktus darbus ir rūpestį. Mintimis apie seniūnaičių veiklas, iniciatyvas ir pagalbą pasidalijo Viečiūnų seniūnas Alvydas Varanis bei Leipalingio seniūnas Antanas Krancevičius.

Neravų seniūnaitijos seniūnaitė R. Bocisienė (kairėje), Avirės seniūnijos seniūnaitis S. Valentukonis, Klonio seniūnaitijos seniūnaitis T. Zakarackas jau ne pirmą kartą sulaukė žmonių pasitikėjimo, o Viečiūnų seniūnaitijos seniūnaitė D. Stoncelienė šias pareigas eis pirmą kartą / Roberto Kisieliaus nuotrauka

– Kas yra seniūnaičiai? Kokios jų funkcijos? Ką jie veikia?

A. Varanis: Savivaldos įstatymas numato, kad savivaldos procese turi dalyvauti seniūnaičiai. Jie yra grandis tarp savivaldybės, seniūnijos ir gyventojų. Jie greičiausiai gali išgirsti vietos gyventojų nuomones, pamatyti realią situaciją, suburti žmones ir tvarkytis savo aplinkoje. Seniūnaičiai yra tie žmonės, kurie padeda pamatyti problemas vietoje, išsakyti jas seniūnams arba savivaldybei.

Pagrindinė veiklos forma yra seniūnaičių sueigos, kuriose apsvarstomas seniūnijos veiklos planas, jo įgyvendinimas, numatomos būtiniausios priemonės – ką reikia daryti, surenkami ir perduodami gyventojų pageidavimai. Dar yra išplėstinės seniūnaičių sueigos, kuriose dalyvauja ir seniūnaičiai, ir bendruomenių atstovai, bendruomenių pirmininkai. Išplėstinės sueigos apima visą seniūnijos teritoriją ir leidžia į viską pažvelgti visapusiškai. Tada galima planuoti seniūnijos darbą ir pateikti gyventojų siūlymus savivaldybei.

Seniūnaitis pirmiausia yra bendruomenės narys, kuris aktyvus bendruomenės veikloje: talkose, aplinkos tvarkyme, fontanų statyme, tvenkinių valyme, pirties statyme – jie dalyvauja visur. Tik seniūnaitis turi didesnę motyvaciją. Viena iš jų veiklos funkcijų – savo pavyzdžiu skatini ir kitus. Seniūnaičio gyvenimo būdas yra organiškai surištas su bendruomenės nariais, ir tai yra gyvenimiška.

Visoje Lietuvoje, išskyrus kelias savivaldybes, seniūnaičiai nėra labai aktyvūs. Džiaugiamės, kad mūsų seniūnaičiai yra pakankamai veiklūs. Jie bendrauja su gyventojais, žino jų poreikius, išklauso nuomones ir juos perteikia aukštesnėms institucijoms. Pastarieji seniūnaičių rinkimai parodė, kad seniūnaičių prestižas Druskininkų krašte jau yra ir įgauna tą reikšmę, kuri numatyta Savivaldos įstatyme. To dar nėra kitose savivaldybėse.

A. Krancevičius: Yra labai veiklių seniūnaičių, kurie nori dirbti, imasi inivciatyvų. Iš jų tikrai sulaukiame apčiuopiamos pagalbos. Labai džiaugiamės Avirės seniūnaičiu Sauliumi ir Klonio seniūnaičiu Tadu, kurie yra tikrai jau labai daug nuveikę. Jie tikrai jaučia didelę atsakomybę ir rūpinasi ne tik savo gyvenviečių, bet ir visos seniūnijos gerbūviu. Jie greičiausiai pamato kaimiškų vietovių problemas ir apie jas informuoja.

Labai tikimės, kad prie šių dviejų aktyvių seniūnaičių prisijungs ir kiti – naujai išrinkti, o tada visi kartu galėsime dar daugiau nuveikti.

– Iki šiol seniūnaičių pareigas sėkmingai ėjo Rima, Saulius ir Tadas. Pasidalinkite patirtimi – ko iš Jūsų dažniausiai tikisi žmonės?

Rima: Na, aš tai manau, kad aš „viršiju“ savo pareigas ir atsakomybes, perimu ir darau dalį bendruomeninės organizacijos veiklų. Važiuoju, bendrauju su žmonėmis, juos išklausau. Neravų gyventojai man skambina, pavyzdžiui, sako, kad reikia nuvalyti kelią. Aš ir pati visada stebiu aplinką. Jei kažkur yra problema, skambinu seniūnui. Svarbu laiku perduodi žmonių poreikius.

Kalbant apie praktinius pavyzdžius, tai man labai svarbus viešųjų erdvių tvarkymas. Neravuose tvarkome teritoriją prie Bendruomenės namų. Svarstome, kaip pagrąžinti Neravų gatvės viešąją erdvę, esančią prie autobusų stotelės – reikia ją sutvarkyti. Nusprendėme išnaudoti šalia esantį labai gražų Neravų mišką –  jame su bendruomenės žmonėmis įrenginėjame edukacines erdves vaikams. Neravų bendruomenėje rengiame ir Kalėdines akcijas – jau penktus metus organizuojame gražiausios sodybos konkursą „Spindintys Neravai“. Per Kalėdas puošiame Neravų erdves. Pavasarį organizuojame aplinkos tvarkymo akciją – su vaikais, kaimynais renkame šiukšles. Šiemet pradėjome naują inkilų kėlimo miške akciją – nusprendėme ten įkurti inkilų parką.

Aš esu iniciatorė, stengiuosi suburti, „užkurti“ Neravų bendruomenę. Mums labai svarbu į veiklas įtraukti vaikus, skatinti jų užimtumą. Neravų bendruomenė plečiasi, čia gyvena daug jaunų šeimų, taigi natūraliai mums atsirado ir vaikų vasaros užimtumo poreikis. Organizuojame jiems daug stovyklų.

Saulius: Esu perrinktas jau trečiai kadencijai, ir tas perrinkimas reiškia tam tikrą žmonių pasitikėjimą ir įsipareigojimą. Pats vykdau individualias veiklas, tai tenka dažnai bendrauti su žmonėmis. Esu Avirio seniūnijos seniūnaitis – didžioji dalis teritorijos yra miestelis, kita – kaimo vietovė. Šiaip seniūnaičio pareigų neįsivaizduoju be sutarimo su pačia seniūnija. Jeigu nėra ryšio tarp seniūnaičio ir seniūnijos, gero darbo nebus, nes vienas lauke nesi karys. Per tas dvi kadencijas man jau išsivystė toks savotiškas savo žodžio ir pasakymo atsakomybės nešimo instinktas. Aš jau žinau, ką gali seniūnija, ką gali seniūnas.

Ačiū Dievui, man pavyko išvengti pažadų žmonėms, kurių negalėtume įgyvendinti. Dažnu atveju mano pagrindinė užduotis – būti tarpininku tarp seniūnijos ir Leipalingio krašto ir apylinkių gyventojų, nes patys žmonės patys kartais ir nedrįsta eiti į seniūniją išsakyti savo nuomonės.

Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl kelių, dėl socialinio būsto žmonių problemų. Tenka stebėti aplinką, domėtis, kas kur vyksta. Tos žinios vienokiu ar kitokiu būdu mane pasiekia, o tada mes seniūnijoje jau bendrai sprendžiame tas problemas, užbėgdami visiems įvykiams už akių.

– Kokiu darbu labiausiai didžiuojatės?

Saulius: Nežinau, kurį galima būtų išskirti. Gal vienas iš tokių jautresnių atvejų, kai žiemos metu, per pūgą teko važiuoti vaduoti senolę – keliai buvo užpustyti, medžiai užvirtę, negalėjo pravažiuoti greitosios. pagalbos automobilis. Laimė, pavyko padėti.

Teko padovanoti Leipalingio seniūnijai arkas, kurios stovi prie bažnyčios, taip pat – gėlynų stovų. Daug ką teko padaryti. Bet kai ką nors darai ir sukiesi toje veikloje, tai kažkaip nesureikšmini to dalyko.

Tadas: Esu perrinktas trečiai kadencijai, tai, ko gero, reiškia, kad esu žmonių įvertintas. Gal kažką darau gerai? Gyvenu Ricieliuose, visada stebiu aplinką, kuri man nuoširdžiai rūpi.

– Kokių problemų čia dažniausiai iškyla?

Tadas: Didžiausia problema – keliai. Na, aišku, ir senoliams tenka pagelbėti. Per pandemiją teko ir žmonėms nupirkti būtiniausių produktų, vaistų.

Neseniai Gailiūnuose nuvirtę medžiai trukdė mašinoms prasilenkti, tai iš karto skambinau seniūnui, prašiau pagalbos. Ir problema buvo išspęsta.

– Daiva, Jūs pirmą kartą išrinkta Viečiūnų seniūnaitijos seniūnaite – miestelio ir apylinkių gyventojai įvertino iki šiol jau nuveiktus Daivos darbus. O ką Jums pačiai reiškia toks žmonių pasitikėjimas? Kokių planų turite?

Daiva: Ar aš seniūnaitė, ar ne – vis tiek kasdien esu čia. Mane žmonės mato, pažįsta, sveikinasi visi miestelio parkelio sėdėtojai ant suoliukų ir močiutės, vedžiojančios šunis. Tikrai yra daug žmonių, kurie pasibėdavoja, pasišneka. Prieš seniūnaičių rinkimus pagalvojau – o kodėl gi man nesudalyvavus?

Kalbant apie planus, tai ateitis parodys, ką aš galiu padaryti daugiau, nei dariau iki šiol. Prieš tai mano veikla buvo daugiau susieta su meno sritimi, Dienos centru, kultūra. Dabar galimybės tikrai didesnės.

Pabendravusi su kitais seniūnaičiais, supratau, kad mūsų veiklos sritys – labai plačios. Štai miške, vidury kelio stovi miškovežis, o aš pravažiuoti negaliu. Anksčiau aš nežinojau, kad galiu paskambinti į seniūniją ir sužinoti, ar jis turi leidimą ten stovėti.

Gyvenu ir mokausi. Dėl savęs ir visų Viečiūnų gyventojų. Labai tikiuosi, kad drauge su kitais seniūnaičiais mes visada dalinsimės patirtimi, daugiau patirties turintieji mane pamokys.

Labai gerai, kad Viečiūnų seniūnas visada šalia – galiu jį matyti ne porą kartų per savaitę, o kasdien, taigi visada galiu visko klausti.

Ką aš norėčiau pirmiausia padaryti? Labai norėčiau, kad Viečiūnų progimnazijos mokiniai galėtų realizuoti save socialinėje veiklioje. Kiek žinau, pakeliui link Grūto yra partizanų vadavietė, reikia tą vietą sutvarkyti, nes ji buvo apleista. Šiuo metu man svarbūs šie klausimai. O vėliau, ko gero, vienas darbas vysis kitą.

– Ką Jums reiškia būti seniūnaičiais? Ar svarbus žmonių pasitikėjimas, kai buvote perrinkti jau kelis kartus iš eilės?

Rima: Ko gero, žmonės mato ir įvertina, jau nuveiktus darbus, pasitiki. Iš tikrųjų tai mano, kaip seniūnaitės, ir kaip Neravų gyventojos pareigos tarsi susilieja. Abiem atvejais save identifikuoju tiesiog bendruomenės nare. Ir nesvarbu, ar aš esu seniūnaitė, ar ne – vis tiek darysiu tą patį.

Saulius: Nesureikšminu aš to pavadinimo „seniūnaitis“. Tiesiog gyvenu toje aplinkoje, kuri man rūpi, man svarbu, kaip ji yra naudojama, ar tausojama. Žinoma, pasitaiko kuriozinių situacijų. Pavyzdžiui, dėl suolelių įrengimo miestelyje. Regis, visiems jų reikia. Bet, pakvietus į talką, žmogus sako: „Tu seniūnaitis, čia tavo rūpestis“. Aš sakau: „Bent mes abu čia gyvename, darykime kartu“. O jis atšauna: „Prie ko čia aš, tu seniūnaitis, tu ir daryk“. Sakau, kad mes abu esame vienodi to paties Leipalingio miestelio gyventojai.  Jei norime suoliukų, eikime ir darykime, seniūnas tikrai pritars. O žmogelis sako: „Čia tau reikia, pats ir daryk“…

Daiva: Man svarbus asmeninis pavyzdys. Praeidama per miestelį, tikrai stengiuosi pakelti ne vietoje gulinčią šiukšlę. Ir man tai nėra kažkoks žeminantis darbas. Noriu, kad miestelis būtų gražus ir savo pavyzdžiu rodau, kad pirmiausia reikia pradėti nuo savęs.

Tadas: Net ir nebūdamas seniūnaičiu, visada dalyvavau Ricielių bendruomenės gyvenime. Ir žolę teko pjauti, ir Bendruomenės namus tvarkyti, ir kažką organizuoti. Esu Ricieliuose, ant ežerėlio ledo bendruomenei suorganizavęs šventę.

Kai įsisuki į šitą ratą, tai jau nejauti jokio skirtumo – ar mane būtų išrinkę trečiai kadencijai, ar ne, aš vis tiek bent du kartus per savaitę seniūnui galvą būčiau kvaršinęs dėl visų bendruomenės reikalų. Juk kasdien žmonės vis pastebi vien ą ar kitą problemą. Tarkime, kažkur automobilis sugadino šaligatvį. Tai kuo greičiau pagauni tą, kuris tai padaro, tuo greičiau viskas išsisprendžiama.

Viena iš problemų – miškovežiai. Mes labai sėkmingai tuos, kurie nesilaiko Kelių eismo taisyklių, „gaudome“. Štai važiuoju savo darbo reikalais, pamatau miškovežį. Žinau, kad jie turi išsiimti leidimą iš seniūnijos, taigi pasiskambinu seniūnui, pasakau valstybinius numerius ir klausiu, ar šiam automobiliui išimtas leidimas? Jeigu leidimo nėra, kviečiame policiją.

Šiaip Ricielių krašte tiesiog gyvenu savo gyvenimą. Be reikalo seniūnui neskambinu, bet, jeigu matau, kad galiu kažką naudingą padaryti, būtinai stengiuosi tai įvykdyti.

– Ar Jums visiems svarbu, kad Jūs visi seniūnaičiai tarpusavyje labai gražiai bendrauja?

Saulius: Manau, kad nuo bendravimo viskas ir prasideda. Be bendravimo daug ko nebūtų galima padaryti. Svarbu žinoti, kam gali skambinti ir į ką kokiu klausimu galima kreiptis.

Rima: Ta bendrystė ir suteikia jėgų. Tu girdi, matai, ką daro kiti, kokias problemas išsprendžia. Pamatai ir įvertini, ką ir kaip darai, ką dar gali padaryti. Ta bendrystė sustiprina.

Saulius: Aš esu Avirio seniūnaitijos seniūnaitis. Bet aš negaliu likti abejingas, jeigu matau, kad yra bėdų kitose teritorijose. Štai Gailiūnuose buvo nulaužtas kelio ženklas. Man juk nėra sunku apie tą problemą informuoti seniūniją. Paskambinau seniūnui ir informavau apie nulaužtą kelio ženklą. Man svarbu, kad problema būtų kuo greičiau išspręsta.

– Ar seniūnai laimingi, kai seniūnaičiai tokie aktyvūs?

A. Varanis: Savivaldybėje buvo organizuotas seniūnaičių pristatymas. Tikrai džiugu, kad išrinki seniūnaičiai yra tie žmonės, kuriems rūpi mūsų kraštas, jie mato savo ateitį čia, žino, kuo patys galėtų prisidėti, kad gerėtų žmonių gyvenimas, būtų švariau, geriau, tvarkingiau.

Ir pernai su Leipalingio seniūnu A. Krancevičiumi organizavome, ir šiemet planuojame surengti kelias bendras seniūnijų sueigas, galbūt organizuoti vieną kitą išvyką toliau, kad pasisemtume patirties. Tiesa, kartais akivaizdu, kad mes seniūnaičių darbo srityje esame truputį toliau už kitus pažengę. Ir seniūnaičių rinkimai pas mus buvo labai aktyvūs – matyti realus jų ryšys su bendruomene.