„Ryto“ gimnazijoje – mokinių konferencija, skirta Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui paminėti

Praėjusį penktadienį „Ryto“ gimnazijoje organizuota mokinių konferencija, skirta Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui paminėti, kurioje moksleiviai turėjo galimybę atskleisti savo istorines žinias ir įžvalgas, o klausytojai – susipažinti ar prisiminti svarbiausius Lietuvos valstybingumą nulėmusius įvykius. Labai džiugu, kad kiekvienais metais netrūksta gimnazistų, norinčių aktyviai dalyvauti tokiame svarbiame renginyje ir gilinti žinias.

Šiemet konferencija skirta Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui paminėti. Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžiai:  „Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena – mūsų vienybės ir meilės Tėvynei simbolis. Esame stipri tauta. Atlaikėme okupacijas, sibirus ir blokadas, nes mūsų širdyse įspaustas Vytis. Todėl Lietuva buvo, yra ir bus!“ – įkvėpė mus visus. Dalyviai ir jų mokytojai ne vieną savaitę ruošėsi, tobulino pranešimus, stengėsi perprasti oratorinį meną bei įgauti pasitikėjimo kalbėti didelei auditorijai.

Konferencijos metu jaudulys virpino ne tik mokinių, bet ir mokytojų širdis. Istorijos mokytoja Danutė Platūkienė prieš renginio pradžią pripažino – jaudinosi ne mažiau nei gimnazistai, norėjo, kad viskas pavyktų taip  puikiai, kaip ir pernai, kai konferencija buvo skirta prezidentui Kaziui Griniui paminėti. Pranešimai pristatyti sklandžiai, o daugelis žiūrovų teigė, jog klausyti buvo malonu, nes ne vieną stebino temų įvairovė.

Renginys prasidėjo vaizdine medžiaga, pristatančia, kaip sunkiai lietuviai kūrė valstybę, kiek negandų ir priešų teko atremti, kol tapome laisvi ir savo nepriklausomybę galėjome pasklebti pasauliui. Konferenciją tęsė istorijos mokytojos Ramunės Sadauskienės mokinės Indrės Suraučiūtės ruoštas pranešimas „Tarptautinė politika. Pirmosios vyriausybės sudarymas“. Indrė išsamiai apibūdino Lietuvos padėtį po Pirmojo pasaulinio karo, santykius su Vokietija ir sunkumus, iškilusius, ginant šalies suverenitetą. Žinoma, besikuriančiai demokratinei valstybei labai svarbus pagrindinis valstybės įstatymas – Konstitucija. Apie ją kalbėjo istorikės Eglės Aurylienės ruošta gimnazistė Gabrielė Žūkaitė. Šiame pristatyme prabilta apie pirmąsias laikinąsias Lietuvos konstitucijas, kurios buvo priimtos labai skirtingomis politinėmis aplinkybėmis ir tapo pagrindu 1922 m. pirmajai nelaikinajai Lietuvos tarpukario Konstitucijai bei šiandieninei Konstitucijai. Konferencijoje kalbėjo mokytojos Eglės Aurylienės 3a klasės mokiniai G. Vilkelytė ir M. Česnulevičius. Jų tema – „Ekonominis valstybės saugumo pamatas – litas“. Šis pranešimas nustebino daugelį, nes buvo papasakota, kiek daug įvairiausių piniginių vienetų cirkuliavo 20 a. pradžios Lietuvoje. Prisiminta ir 1000 litų kupiūra su Druskininkams reikšmingo žmogaus – muziko, poeto ir dailininko M. K. Čiurlionio atvaizdu.

Kiti pranešimai taip pat neliko nepapastebėti. Istorijos mokytojo Juozo Dailydės mokinys Leonardas Mekionis kalbėjo apie „Tautinės Lietuvos valstybės simboliką“ – apie Lietuvos herbo atsiradimo istoriją ir apie tai, kiek daug variantų turėjo šiandieninė Lietuvos vėliava. Paaiškintos ir priežastys, kodėl buvo pasirinktos būtent tokios spalvos lietuviškoje simbolikoje, jų reikšmė ir svarba šaliai bei tautai.

Konferenciją užbaigė 4a klasės mokinio Roko Navicko ruoštas pranešimas. Deja, gimnazistas negalėjo pats pristatyti savo darbo, todėl jam pagalbos ranką ištiesė bendraklasė Milda Janeikaitė, kurią ruošė mokytoja D. Platūkienė. Šis pristaytmas išsiskyrė tuo, kad auditorija išgirdo J. Zauerveino Mažosios Lietuvos himną „Lietuviais esame mes gimę“, kuris buvo vienas iš pagrindinių konkurentų šiandieninei V. Kudirkos „Tautiškai giesmei“.

Kalbėta ir apie kitus himno variantus, pavyzdžiui, A. Baranausko „Nu, Lietuva, nu, Dauguva“, Maironio kurtą patriotinę lyriką ir daugelį kitų. Žinoma, tautai, kaip teigė Milda, „širdžiai maloniausia“ liko „Tautiška giesmė“, kuri ir tapo Lietuvos himnu.

Renginį užbaigė muzikos mokytojos R. Balkaitienės giedamas himnas, jai pritarė visi susirinkusieji.

Mokyklos direktorė Egidija Vilkienė džiaugėsi tokia gražia iniciatyva ir įteikė padėkas mokiniams bei dovanėles mokytojams, taip visus paskatindama domėtis savo šalies istorija bei kultūra ir ateityje. Istorijos mokytojai E. Aurylienė, R. Sadauskienė, D. Platūkienė ir J. Dailydė džiaugėsi sėkmingu mokinių pasirodymu, sklandžia kalba, mokiniai dėkojo mokytojams už kantrybę, laiką, kritines pastabas.

Žinoma, nereikia pamiršti ir kitų mokytojų bei mokinių, be kurių ši konferencija nebūtų įvykusi. Visų vardu norime padėkoti istorijos mokytojams, dailės mokytojams A. Mosiejui ir V. Sutkui, sukūrusiems meninį apipavidalinimą, mokytojai R. Balkaitienei, džiuginusiai savo skambiu balsu, bei 4a klasės mokinei Ievai Giedraitytei, prisidėjusiai prie programėlės maketavimo.

Labai džiugu, kad mokykloje rengiamos tokios konferencijos, skatinančios ne tik gilinti žinias, lavinti iškalbos meną, bet ir priverčiančios jauną žmogų susimąstyti bei prisiminti praeitį, be kurios būtų neįmanoma kurti ateities.

Juk Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas – reikšmingiausias 20 a. Lietuvos istorijos įvykis, padėjęs neprarasti vilties, ryžto ir tikėjimo vėlesniuose istorinių įvykių sūkuriuose.

Konferencijai pasibaigus, mokytojai, dalyviai ir svečiai buvo pakviesti nusifotografuoti bendrai nuotraukai/„Ryto“ gimnazijos archyvo nuotrauka

Gabrielė Žūkaitė,
4a klasė