Komentaras: R. Malinauskas: 7 faktai apie mano sodybą ir jos tvorą

Pirmiausia noriu atsiprašyti, kad mano asmeninis gyvenimas tampa kone pagrindine politikos naujiena, ir visa Lietuva yra priversta stebėti, kaip aš tai statau, tai griaunu savo sodybos tvorą. Reaguodamas į viešojoje erdvėje paskleistą informaciją, pateiksiu 7 faktus apie savo sodybą Latežeryje ir jos tvorą.

1. Sodyba ir ją juosianti tvora
Latežerio kaime esančią sodybą prieš ketverius metus paveldėjau iš savo močiutės. Ji pastatyta dar 1960 metais, o jos teritorija, kaip būdinga to meto sodyboms Latežeryje, buvo apjuosta tvora. Sodyba sudaryta iš keturių Registrų centre įregistruotų objektų, iš kurių vienas yra 99 metrų ilgio tvora. Taigi ši tvora visuomet juosė sodybą ir nėra nei naujai atsiradusi, nei specialiai „įbridusi“ į upelį.

Taip prieš daugiau kaip dešimtmetį atrodė sodyba ir apleista pakrantė

 

Nekilnojamojo turto registro išrašas įrodo 1960 m. statytos tvoros teisėtumą

 

2. 1992 metų Vyriausybės nutarimas pritaikytas 1960 metais statytai tvorai

Remiantis teismo pritaikytu 1992 metų Vyriausybės nutarimu, kuris reglamentuoja pakrančių juostas, esu įpareigotas nugriauti šią teisėtą, prieš 57 metus statytą, 2006-2008 metais rekonstruotą tvorą. Pagal galiojančius įstatymus, kaimiškosiose vietovėse tvoros rekonstrukcijai nereikalingi nei leidimai, nei derinimai, nei pritarimai. Ir nors įstatymų taikymas atgaline data man yra sunkiai suvokiamas, tačiau gyvename teisinėje valstybėje ir turime vykdyti teismų sprendimus.

 

3. Ratnyčios upės pakrantė

Sodyba, kaip ir kiti statiniai, buvo atnaujinti 2006-2008 metais, mano šviesios atminties
močiutei Zosei Miliauskienei visus tam reikalingus dokumentus suderinus su Nacionaline
žemės tarnyba, aplinkosaugos ir visomis kitomis atsakingomis valstybės institucijomis.
Tais pačiais metais buvo sutvarkyta sodybos teritorija, šalia tekančios Ratnyčios
upės esanti pakrantė išvalyta nuo menkaverčių augalų ir krūmų.
Tačiau, išvalius pakrantę, atsirado kita problema – per dešimtį metų kranto erozija sumažino
sklypą nuo vienuolikos iki dešimties su trupučiu arų, kilo pastatų pamatų paplovimo
grėsmė.

Susiklosčiusią situaciją įrodo ekspertų ir institucijų išvados:

2008 m. spalį Alytaus apskrities viršininko įsakymu sudaryta komisija pasirašė Z. Miliauskienės sodybos
pripažinimo tinkama naudoti aktą

Nacionalinės žemės tarnybos bei ekspertų išvadose nurodoma, kad pastatas stovi toje pačioje vietoje – akivaizdu,
kad sklypas sumažėjo būtent dėl intensyvios kranto erozijos

 

 

Palydovinė nuotrauka rodo senojo ir naujojo pastatų buvimo vietą

 

4. Akmenys – upės plaunamo kranto stiprinimui

Vykdant teismo sprendimą ir nugriovus dalį tvoros, reikėjo sustiprinti pakrantę. Kranto erozija čia yra tokia
stipri, kad, palikus 5 metrų praėjimą, jau po savaitės vanduo bus pasiglemžęs keletą centimetrų kranto.
Todėl, siekiant sustabdyti kranto eroziją, dar prieš keletą metų pakrantė buvo sustiprinta akmenimis. Tą
patį, siekdami apsaugoti savo turtą, darė ir kiti kaimo gyventojai, tačiau įdėtos pastangos erozijos procesų
nesustabdė.

Dar prieš dešimtmetį, ši tvora nuo upės buvo nutolusi apie 1,5 m., tačiau dėl kranto erozijos atsidūrė vandenyje.

 

5. Teisės aktai leidžia atstatyti krantines

Pakrančių atstatymą Lietuvoje reglamentuoja aplinkos ministro įsakymu patvirtintas paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašas:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/0752156086b511e481c9c95e73113964. Jame nurodyta, kad vandens erozijos paveiktų pakrančių atstatymui nereikia jokių leidimų. Saugomose teritorijose tvarkyti galima iki 1 aro, nesaugomose – net iki 4 arų. Latežerio kaimas nėra saugoma teritorija. Būtent kranto atstatymo darbai ir vyko mano sodyboje praėjusią savaitę.

Pakrančių atstatymą Lietuvoje reglamentuoja LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintas
paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašas

 

6. Draugų talka sutvirtinant pakrantę akmenimis
Tokiems darbams papildomos rankos niekada nemaišo, todėl džiaugiuosi,
kad turiu daug draugų, su kuriais ne tik kartu leidžiame laisvalaikį,
bet ir, esant reikalui, vieni kitiems padedame.
Druskininkai visuomet buvo, yra ir bus ypatingai vieningi, nes mus
vienija bendras tikslas – miesto ateitis. O tai pasiekiame ne tik dirbdami
išvien, bet ir bendraudami, padėdami vieni kitiems.
7. Atviros durys Latežeryje
Turint galimybę, visus kviečiu atvykti į Latežerį. Tai vienas iš nuostabiausių
kaimų Lietuvoje, įsikūrusių ant Ratnyčios upės kranto. Jame
kelios dešimtys pastatų, netoliese tos pačios upės pakrantėje rasite A.
Česnulio skulptūrų ir poilsio parką bei Jaskonių malūną, kuris net „įbridęs“
į vandenį.
Kol nepaveldėjau sodybos Latežeryje, dešimtis metų nė vienai komisijai,
nė vienai atsakingai institucijai nekliuvo nei statiniai, nei tvora, nei
upės pakrantė, nei pats Latežerio kaimas. Tačiau tai manęs nestebina
– pastaruosius kelerius metus esu nuolat įtraukiamas į skandalus,
kenčia ir mano artimieji, tėvai. Tačiau aš pasitikiu Lietuvos žmonėmis
ir žinau, kad jie geba atskirti faktų kalbą nuo melo, rimtas problemas
nuo politinių šou, darbščius žmones nuo vienadienių garbės ieškotojų.