Klausimas Druskininkų savivaldybės merui R. Malinauskui

Balandžio 7–ąją sukako 16 metų, kai Druskininkų savivaldybei vadovauja meras Ričardas Malinauskas. Per tą laiką Druskininkai ne kartą stebino šalį drąsiais ir ambicingais projektais, buvo įvardijami pavyzdžiu visos šalies savivaldybėms.
Pastaruoju metu apie Druskininkus ir apie Savivaldybės vadovą R. Malinauską kalbos taip pat netyla. Ypač po to, kai jis praėjusį pirmadienį pareiškė paliekąs Lietuvos socialdemokratų partiją, o jam įkandin šią partiją paliko ir didžioji dauguma Druskininkų skyriaus narių.

R. Malinauskas: „Kol jaučiu tokį didelį žmonių palaikymą, dirbsiu Druskininkams ir druskininkiečių labui“

Vienas iš įsimintinų praėjusių metų įvykių – renovuoto Leipalingio dvaro atidarymas/Ramunės Žilienės nuotrauka

– Jūsų apsisprendimas palikti Socialdemokratų partiją plačiai nuskambėjo viešojoje erdvėje. Juo labiau, kad drauge su Jumis partiją paliko 87 iš 118 Druskininkų skyriaus narių. Kaip Jūs tai vertinate?
– Didelio džiūgavimo dėl šio savo sprendimo nereiškiau, nereiškiu ir nežadu reikšti. Tiesiog nusprendžiau ieškoti kitokio kelio. Taip susiklostė aplinkybės. Pamačiau ir pajutau, kad kažkieno pastangomis kažkas ima tarsi manimi abejoti, manyti, kad tampu kliuviniu reitingams, populiarumui ar dar kam nors. Gyvenime – ir asmeniniame, ir darbe – vadovaujuosi labai paprasta taisykle: „Prievarta mielas nebūsi“. Mano manymu, pirmiausia mes turime būti reikalingi vieni kitiems, jausti tarpusavio supratimą, palaikymą. Taigi jeigu kažkas manimi abejoja ir du kartus teikėsi pareikšti, kad mane paragins žengti vienokius ar kitokius žingsnius, galiausiai teko priimti tokį nelengvą sprendimą.
Daugybę kartų esu sakęs ir dar kartą atsakingai kartoju – neturiu jokių teisinių problemų, neabejoju savo sąžiningu, skaidriu darbu ir visais savo atliekamais veiksmais. Esu žmogus, kuris nesikarščiuodamas, tik labai atsakingai pasvarstęs, apgalvojęs ir įvertinęs, žengia tuos didelius žingsnius per gyvenimą. Dėl jų nesinorėtų gailėtis. Nenorėčiau, kad gailėtųsi ir aplinkiniai.
Visus argumentus dėl sprendimo palikti partiją išdėsčiau savo kreipimesi, kuris buvo pridėtas prie mano pareiškimo išstoti iš partijos. Jis buvo suderintas ir su Druskininkų savivaldybės socialdemokratų skyriaus taryba.

– Natūralu, kad druskininkiečiams dabar kyla klausimas: „O kaip bus toliau?..“
– Daugelyje savivaldybių, kuriose meras išrinktas tiesiogiai, labai jo darbo sėkmė priklauso ir nuo to, kaip vieningai dirba visa tos savivaldybės taryba, ar bendram darbui susitelkia koalicijos partneriai.
Todėl džiugu, kad Druskininkų savivaldybės taryboje esame bendraminčių dauguma, galime priimti Druskininkams reikalingus ir svarbius, druskininkiečiams būtinus sprendimus.
Dar kartą noriu padėkoti druskininkiečiams už pasitikėjimą, už mūsų nuveiktų darbų įvertinimą ir už jų patikėtus balsus mano vadovaujamai komandai, su kuria į rinkimus ėjau jau penktąjį kartą. Kai per tiesioginius mero rinkimus sulaukiau 70 procentų mūsų rinkėjų palaikymo, kai net 18 žmonių iš mūsų sąrašo buvo išrinkti Druskininkų savivaldybės tarybos nariais, tai suteikė dar daugiau stiprybės, noro dirbti, dar daugiau ryžto, pasitikėjimo ir komanda, ir savimi. Kol turiu tokį didelį žmonių palaikymą, galiu drąsiai dirbti. Tuo pasinaudodamas, nenuleisdamas rankų su dar didesne energija, dirbsiu Druskininkams ir druskininkiečių labui.

– Jums apie nuveiktus darbus jau nereikia kalbėti – jie kalba už save, visi mato nuolat gražėjančią aplinką, atidaromus naujus objektus. Ką planuojate artimiausiu metu?
– Kai savivaldybėje dirbi jau 16 metų, išskirti svarbesnius darbus darosi vis sunkiau. Žinau viena – pradėti darbai turi būti tęsiami. Labai svarbu, kad informacija apie Druskininkus, sveikatos šaltinių kurortą, pasklistų kuo plačiau. Neabejoju, kad mūsų šalyje kurortą žino visi. Norisi, kad jis taptų žinomas Skandinavijoje, kitose Europos sąjungos šalyse, kad būtumėme kuo mažiau priklausomi nuo pasauliniame turizmo žemėlapyje pučiančių įvairių vėjų.
Paskutinio vizito Stokholme metu įsitikinome, kad mūsų išskirtiniai objektai – Vandens parkas, slidinėjimo trasos, gydyklos – daro didelį įspūdį švedams. Taigi mes tą žinią turime nešti visiems, bendradarbiaudami su verslu ieškoti pačių geriausių Druskininkams sprendimų visais klausimais – verslo skatinimo, aplinkos gerinimo ir kitais. Turime toliau rūpintis dar likusiomis neišpuoselėtomis viešosiomis erdvėmis, spręsti nedarbo klausimus, nors jau galime džiaugtis, kad nedarbas mažiausias mūsų regione.
Noriu pasidžiaugti Druskininkų pasiekimais švietimo srityje – Druskininkuose yra seniausiai ir, manau, geriausiai optimizuota švietimo sistema. Mūsų savivaldybė pagal švietimo srityje pasiektus rezultatus (tiek egzaminų, tiek mokyklų tinklo optimizavimo rezultatus) patenka į geriausių šalies mokyklų dešimtuką.
Man tikrai malonu girdėti, kai žmonės, Druskininkuose gaudami socialinį būstą, džiaugiasi, kad jis būna renovuotame ar naujame pastate, o ne apleistame name. Smagu, kad esame absoliutūs renovacijos lyderiai šalyje, pagal bendrą renovuotų namų skaičių aplenkę didmiesčius. Pasiekti rezultatai skatina nesustoti ir dar labiau stengtis.
Specialistų vertinimu, Druskininkuose jau ir dabar gera vandens kokybė, o bendrovės „Druskininkų vandenys“ gaunamos lėšos vandens nugeležinimui ir įrenginių renovacijai, ją dar labiau pagerins. O ir vandens kaina Druskininkuose mažiausia Lietuvoje.
Šilumos kaina jau artėja prie mažiausių kainų šalyje. Su Energetikos ministerija ir verslo atstovais nuolat sprendžiame suskystintų gamtinių dujų terminalo klausimą, kad druskininkiečiai už dujas nemokėtų brangiai.
Netrukus bus įgyvendintas K. Dineikos sveikatingumo parko 3-iasis etapas, numatoma Vilniaus alėjos rekonstrukcija.
O tarp reikalingiausių būsimų planų – Kultūros ir kongresų rūmų statyba. Deja, dėl išgalvotų ir visoje Lietuvoje atgarsio sulaukusių skandalų Druskininkams nebuvo skirti 700 tūkst. eurų šio projekto parengimui. Galime tik „padėkoti“ už tai „skandalus“ įžiebusiai opozicijai.
Druskininkai – sparčiai besiplečiantis miestas, gražėja ir šalia esančios kaimiškosios teritorijos, ten kuriasi privačių namų kvartalai, kuriuose reikia kelių infrastruktūros, apšvietimo. Apie tai galvojame, ir, jeigu tik atsiras bent menkiausia galimybė, būtinai darysime.

– Didžiausias Jūsų noras šiuo metu?
– Norėčiau pakviesti visus dirbti savo miestų, savo šalies labui. Deja, Lietuvoje, atrodo, kol kas tai sunkiai įmanoma, nes tas „kovojimas už vietą po saule“ kai kada peržengia ir padorumo, ir atsakomybės ribas. Pats noriu išlikti orus ir garbingas, to tikiuosi ir iš kitų. Nenorėčiau, kad kas nors, prisidengdamas mano vardu, mano arba kitų žmonių sprendimais, tuo tiesiog pasinaudotų ar mėgintų pakenkti Druskininkams. Mes kiekvienas gyvenime turime užsibrėžtų tikslų, siūlyčiau visiems jų ir siekti.
O labiausiai linkėčiau ramybės Druskininkams ir susikaupimo bendriems tikslams pasiekti.

Parengė Laima Rekevičienė