Gintaras Krasnickas: „Druskininkai – saugiausia savivaldybė Alytaus apskrityje“

Visa Lietuva žino, jog gyventi ir ilsėtis Druskininkuose yra ne tik patogu, bet ir saugu. Prie to nemažai prisideda ir kurorte dirbantys policijos pareigūnai, kurių pastangos ir sąžininga tarnyba jau ne vienerius metus užtarnauja Druskininkams saugiausios Alytaus apskrities savivaldybės vardą.

Besibaigiant 2023-iesiems, vertinant Druskininkų policijos nuveiktus darbus ir aptariant laukiančius iššūkius, kalbėjomės su Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininku Gintaru Krasnicku.

G. Krasnickas: „Džiaugiamės savo jaunėjančiu kolektyvu ir mūsų savivaldybės gyventojais, kurie tampa sąmoningesni, skaito rekomendacijas / Roberto Kisieliaus nuotrauka

– Turite devynių šiuo metų mėnesių veiklos informaciją. Kaip vertinate saugumo situaciją Druskininkuose?

– Druskininkų situacija tikrai gera, geriausia tarp Alytaus apskrities savivaldybių. Druskininkuose – tik 6-7 procentai visų Alytaus apskrities nusikalstamų veikų.

Reikia pasidžiaugti mūsų komisariato kolektyvu, jis pildosi, daugėja jaunų žmonių. Galima pasidžiaugti ir mūsų savivaldybės gyventojais, jie tampa sąmoningesni, skaito rekomendacijas. Daugiau darbo mums duoda atvažiuojantieji poilsiautojai.

Nusikalstamų veikų registravimas mažėja, pernai jų buvo 125, o šiemet – 94. Ištyrimas pas mus yra 78 proc. Tai – geriausias rezultatas tarp apskrities komisariatų. Reagavimas į įvykius Druskininkuose – nuo 95 iki 99,5 proc. Tai taip pat geriausias rodiklis apskrityje. Mūsų savivaldybės teritorija yra kompaktiška, todėl galime užtikrinti operatyvų atvykimą į įvykio vietą.

– Kas dažniausiai kelia nerimą?

– Liūdnesnė statistika – nepilnamečių padaryti administraciniai nusižengimai. Pernai buvo 34, šiemet 42 atvejai – kažkas surūkė cigaretę, įvyko konfliktas mokykloje tarp vaikų. Laimė, rimtų administracinių nusižengimų lyg ir nėra. Dažniausiai pasitaiko alkoholinių gėrimų turėjimas ir vartojimas viešosiose vietose, pažeidimai, susiję su tabako gaminiais, smulkios vagystės. Mes aktyviai dirbame su mokyklomis, buvo organizuotas ne vienas bendras pasitarimas, vestos diskusijos su Švietimo skyriumi. Iš mokyklų gauname informaciją, tada rašomi protokolai nepilnamečiams, manau, jog taip užkardomos rimtesnės veikos.

– Visoje Lietuvoje vis garsiau kalbama apie nepilnamečių polinkį į narkotinių medžiagų vartojimą. Ar ši problema aktuali ir Druskininkuose?

– Deja, narkotikai pasiekia ir Druskininkus. Buvo sulaikyti du jauni žmonės, neseniai pabaigę gimnaziją, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Reikia pripažinti, kad narkotikai paplitę. Gerai, kad juos laiku pavyksta išimti iš rinkos. Galime pasidžiaugti, jog mūsų moksleiviai nėra beviltiški.

Su mokyklomis buvo sutartos bendros priemonės. Nuo pavasario vyko mokyklų stebėsena, pasitelkiant droną, neviešą patruliavimą. Narkotikų perdavimo nenustatyta, tačiau tai buvo efektyvi prevencijos priemonė. Rudenį mes tas priemones atnaujinome, dronas skraido virš gimnazijos.

Jei kalbėsime apie narkotinių medžiagų platinimą tarp pilnamečių asmenų, tai turime tris ikiteisminius tyrimus, iš kurių du jau yra visiškai užbaigti.

– Kokia situacija Druskininkuose dėl smurto artimoje aplinkoje?

– Pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje šiemet gauta daugiau nei pernai – 287, pernai buvo 223. Šiemet pradėti 27 ikiteisminiai tyrimai, pernai jų buvo trimis mažiau. Ne visi pranešimai atitinka smurto artimoje aplinkoje apibrėžimą, todėl tik pagal 10 proc. pranešimų pradedami ikiteisminiai tyrimai. Nuo šių metų liepos atsirado orderis, kuris išrašomas artimoje aplinkoje smurtaujančiam asmeniui.

Nuo liepos iki dabar Druskininkuose klausimynas dėl orderių buvo pateiktas 90-čia atvejų, 51-u atveju orderis buvo pritaikytas, o 39-iais atvejais jis nepritaikytas, nes neatitiko sąlygų.

– Orderiai išrašyti daugiausia vyrams?

– Apie 80 proc. – vyrams ir 20 proc. – moterims. Yra Druskininkuose tokių atvejų, kad orderis buvo išduotas tos pačios šeimos sutuoktiniams – vyrui ir žmonai. Yra asmenų, kuriems orderiai buvo išrašyti ne vieną kartą. Kartais žmonės nesupranta, kad, išrašius orderį, jie dvi savaites negali sugrįžti į namus, bendrauti su smurtą patyrusiu asmeniu.

– Klasikinės nusikalstamos veikos – vagystės. Kokia šioje srityje situacija Druskininkuose?

– Druskininkų vagystės skiriasi nuo kitų apskrities savivaldybių analogiškų veikų. Kadangi mes turime nedaug kaimiškų teritorijų, tai nėra tokių atvejų, kai po žiemos randamos apvogtos sodybos. Pas mus dauguma vagysčių yra iš parduotuvių. Iš vienos pusės – tai yra gerai, nes viskas parduotuvėse filmuojama, paprasčiau įrodyti vagystės faktą. Šiemet užfiksavome tik 17 vagysčių, jų ištyrimas – 53 proc. Palyginti su kitais, šis rodiklis yra geras.

– O eismo įvykiai?

– Reikia pasidžiaugti, kad skaičiai nedidėja. Pernai buvo 11 įskaitinių autoįvykių, šiemet – tik penki, pernai eismo įvykiuose buvo sužeista 15 žmonių, šiemet – tik šeši. Džiugu, kad nėra žuvusiųjų.

– Viešojoje erdvėje dažnai tenka girdėti apie sukčiavimo atvejus. Ar druskininkiečiai „užkimba“ ant sukčių kabliuko?

– Nors mes daug apie tai kalbame, įspėjame žmones, tačiau yra atvejų, kai žmonės nukenčia nuo sukčių. Siunčiamos žinutės, neva iš VMI, kad nesumokėta bauda, prašoma paspausti nuorodą. Paspaudus nuorodą, sąskaitoje ima mažėti pinigų, kai kam mažėja šimtais, bet kai kam – tūkstančiais, sukčiai tuština jų sąskaitas.

Kitas sukčiavimo būdas – rusakalbių telefoniniai skambučiai, kuriais kviečiama investuoti į kriptovaliutas, siūloma daug uždirbti. Liūdna, kad sukčiai ir tarp Druskininkų gyventojų randa lengvatikių, negrįžtamai nurašomos didelės pinigų sumos.

Vagiamos ir feisbuko anketos, paskui pasipila įvairūs komentarai, pasinaudojant svetima FB paskyra.

– Jei užsiminėte apie socialinius tinklus, tai žinau, jog policija turi virtualų patrulį, kuris seka informacijas ir komentarus socialiniuose tinkluose. Ar daug ir kokių įstatymo pažeidimų nustatoma?

– Pareigūnai akylai stebi interneto erdvę, nederamų komentarų rašytojai nustatomi pagal gyvenamąją vietą. Šiuo metu tarp Druskininkų „rašytojų“ populiariausi yra antisemitiniai komentarai, taip pat yra nemažai homofobiškų komentarų, ypač – susijusių su įgyvendinama lytiškumo mokymo programa.

– Kaip policijai sekasi bendrauti su bendruomenėmis, policijos rėmėjais?

– Norėčiau pasidžiaugti bendruomenės pareigūnais – Edgaru Suchanekus ir Edita Urboniene. Jie kelia informaciją į tinklapį, prižiūri policijos rėmėjus. Bendruomenės pareigūnai priima gyventojus seniūnijose, ypač tai svarbu kaimiškose vietovėse, kuriose žmonės mažiau naudojasi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Gyventojai kreipiasi įvairiausiais klausimais. Kartais jie tiesiog nori pabendrauti su policijos pareigūnais. Kai kas gali informaciją pasiskaityti internete, bet kai kam reikia tiesioginio bendravimo. Šioje srityje mums labai padeda ir seniūnaičiai, kurie puikiai žino situaciją konkrečiose bendruomenėse. Labai džiaugiamės ir devynių Druskininkų policijos rėmėjų pagalba. Jie aktyviai dirba, važinėja į iškvietimus kartu su mūsų pareigūnais. Taip pat mums talkina ir trys jaunieji policijos rėmėjai. Ypač norėčiau padėkoti aktyviausiam mūsų rėmėjui – Druskininkų šaulių vadui Ramūnui Šerpetauskui.

– Ko norėtumėte palinkėti druskininkiečiams?

– Palinkėčiau daugiau pakantumo ir tolerancijos. Jei žmonės būtų pakantesni vieni kitiems, tai ir mes, ir seniūnijos turėtų mažiau darbo. Labai norėčiau, kad žmonės kuo mažiau pyktųsi su kaimynais, kad tarpusavio nesutarimus išsiaiškintų patys ir dėl kiekvienos smulkmenos nerinktų bendrosios pagalbos telefono numerio 112.

Linkėčiau nepamiršti bendrų saugumo taisyklių – nešioti atšvaitus, nevažinėti išgėrus ar neprisisegus saugos diržų, kultūringai elgtis gatvėje, nelakstyti neatsargiai paspirtukais.

Parengė Laimutis Genys