Druskininkietė šaulė Rita Marcinonytė: „Dėsime visas pastangas, kad užklupę negerumai baigtųsi“

Simona Dailydaitė

Ne veltui šauliai pristatomi, kaip tautos kariai. Viena iš jų – Druskininkų karininko A. Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės Giedriaus Matulionio 3-iosios kuopos šaulė Rita Marcinonytė, kurios drąsa, užsispyrimu ir ryžtu džiaugiasi visa druskininkiečių šaulių komanda.

„Nuo mažų dienų labai mėgau piešti, užsiimti menu, kūryba, baigiau Druskininkų M. K. Čiurlionio dailės mokyklą. Tai man suteikė daug džiaugsmo, išugdė papildomų įgūdžių. Baigusi mokyklą, įstojau į Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetą, pasirinkau interaktyvaus dizaino studijas, tad pomėgis tapo profesija. Po studijų baigimo grįžau į gimtuosius Druskininkus, nes visuomet čia jaučiau ramybės ir grožio harmoniją. Šiuo metu dirbu „Eglės sanatorijoje“, pardavimų skyriuje. Savo darbu esu labai patenkinta, tačiau kirbėjo mintis daryti kažką dar daugiau, padėti, būti naudingam, prisidėti prie kitų gerovės. Ketinau padirbėti pelno nesiekiančioje organizacijoje. Ir neužilgo atkreipiau dėmesį į Šaulių sąjungos prioritetus ir vykdomą veiklą. Panaršiusi internete, supratau, kad jų deklaruojamos vertybės man labai artimos ir priimtinos. Šiais metais nuvykusi į knygų mugę taip pat pamačiau ten esantį šaulių paviljoną, pasikalbėjau, pabendravau su šauliais. Susidėliojo visi reikiami taškai, tad apsisprendimas buvo labai aiškus“, – įspūdžiais dalijosi šaulė R. Marcinonytė.

O visame pasaulyje prasidėjus koronaviruso pandemijai ir iškilus didelei grėsmei žmonių sveikatai ir net gyvybei, R. Marcinonytė tapo šaulių nare.

„Esu laiminga prisijungusi prie šaulių gretų, ypač tokiu, šaliai labai svarbiu metu. Supranti, kad tiek valstybė, tiek žmonės pateko į neeilinę, sudėtingą situaciją, tad svarstyti ir bijoti, net nėra kada. Aiškiai suvoki, kad reikia veikti čia ir dabar. Kas, jeigu ne mes ir kada, jeigu ne dabar? Jeigu jau apsisprendžiau, tai viską darau šimtu procentų, iš visos širdies vardan visų gerovės. Juk surėmę pečius mes galime pasiekti didelių rezultatų. Džiaugiuosi, kad ir mano šeima į pasirinktą veiklą reaguoja ypač pozityviai, stipriai motyvuoja. O be motyvacinių artimųjų žodžių ir palaikymo, būtų tikrai sunkiau visa tai daryti, esu jiems labai dėkinga“, – pasakojo R. Marcinonytė.

„Darbas su šauliais yra labai gerai organizuotas, viskas tikslu, aišku ir logiška. Organizacijos veikla yra preciziškai sustyguota, tad darbas vyksta labai sklandžiai. Patruliuojame Druskininkų mieste, primename žmonėms, kad laikytųsi Vyriausybės nurodymų, karantino sąlygų bei taisyklių viešose vietose, dėvėtų kaukes, nesibūriuotų, užtikriname bendrą tvarką. Man išties labai džiugu, nes Druskininkų savivaldybės žmonės yra supratingi ir geranoriški.

Kalbant apie pastarojo meto darbus, vienas iš ryškiausių mano prisiminimų – budėjimas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės skubios pagalbos ir priėmimo skyriuje. Per budėjimo valandas buvo užtikrinama ateinančių pacientų srautų tvarka ir sklandus darbas, nukreipiant pacientus ten, kur jiems reikia. Džiaugiuosi, kad ir šioje pozicijoje nebuvo susidurta su dideliais sunkumais. Labai maloniai priėmė ir ligoninės personalas, dėkojo už darbą bei pagalbą. Supranti, kad tai, ką darai, išties vertinama, viskas vyksta ne veltui. Didžiuojuosi, kad dirbu tėvynės labui, kad ir tokį trumpą laiką. Mano pavyzdžiu tapo mūsų šaulių vadas – Ramūnas Šerpatauskas. Energingas, pozityvus, veržlus vadovas, kuris moka motyvuoti, įkvėpti ir uždegti žmonių širdyse ir veiksmuose ugnelę. Dalijimasis savo patirtimi įkvepia, todėl labai jauku, malonu ir paprasta dirbti. O tai lemia puikius bendrus rezultatus“, – įspūdžiais dalijosi šaulė.

Ritos žodžiais, šiuo metu situacija yra pakankamai sudėtinga, žmonės, valstybė ir visas pasaulis patiria didelius išbandymus, todėl visų susitelkimas yra labai svarbus: „Jeigu ir toliau būsime vieningi, galvosime apie kitus, laikysimės Valstybės nurodymų, tikrai įveiksime šią krizę. Visiems linkiu stiprios sveikatos, stiprybės, pozityvaus tikėjimo, atsigręžti, pamatyti artimą, kaimyną, šalia esantį žmogų, kuriam galbūt reikia pagalbos. Svarbu įsiklausyti vienas į kitą, dėti visas pastangas, kad užklupę negerumai baigtųsi“.

„Kai Rita, lyg viesulas, įsisuko į mūsų kuopos veiklą ir iš karto susidūrė su iššūkiais, labai bijojau, kad ji „neperdegtų“. Kai eilinį kartą, grįžus iš budėjimo Alytaus apskrities S. Kudirkos skubios pagalbos ir priėmimo skyriuje, laukė patruliavimas Druskininkuose (pietums ir poilsiui tuomet turėjome vos dvidešimt minučių), paklausiau Ritos, ar ji nepavargo, jos atsakymas buvo kategoriškas: „Juk reikia! Kas gi kitas tai darys, jeigu ne mes“. Jau pirmosiomis dienomis, kai teko priimti ryžtingą sprendimą ir būti grėsmės akivaizdoje, iš pažiūros tyli ir kukli mergina parodė tvirtą charakterį bei apsisprendimą. Toli gražu ne kiekvienas žmogus taip gali pasielgti, juolab, aiškiai suvokdamas, jog rizikuoja susirgti klastingu bei mirtinu virusu, ir žinodamas, kad už riziką negaus nei cento… Kaip šaulių kuopos vadas, žemai lenkiuosi prieš tokius žmones. Jie ne mažesni šių dienų herojai, nei medikai, policininkai ar kiti, su pandemija kovojantys pareigūnai. Šauliai dažnai rizikuoja savo sveikata ar gyvybe ir už tai nieko negauna… Na tiksliau gauna labai daug – nuoširdų AČIŪ, požiūrį ir pasitikėjimą“, – gražių žodžių apie šaulę Ritą negailėjo druskininkiečių šaulių kuopos vadas R. Šerpatauskas.

Visame pasaulyje prasidėjus koronaviruso pandemijai ir iškilus didelei grėsmei žmonių sveikatai ir net gyvybei, R. Marcinonytė tapo šaule/Asmeninio archyvo nuotraukos