Druskininkiečiai smerkia Rusijos invaziją ir pasirengę padėti ukrainiečiams

Dėl vykstančio Rusijos karo Ukrainoje neabejingi ir paprasti druskininkiečiai. „Mano Druskininkai“ apie karą Ukrainoje ir mūsų pagalbą broliams ukrainiečiams kalbina kurorto gatvėse sutiktus druskininkiečius.
Jiems pateikėme tokius klausimus: „Kaip vertinate Ukrainoje vykstančius įvykius? Kaip manote, kuo kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie pagalbos ukrainiečiams?“

Rasa:
„Kaip galima karą vertinti? Juk tai karas. Užgrobimas. Okupacija. Turime jiems padėti kaip tik galime, aš pati eičiau savanoriauti, galima prisidėti ir finansiškai. Visgi, svarbu savanoriauti, kai ukrainiečiai atvyks pas mus.

Janina ir Aušra:
„Tai labai blogai, vienareikšmiškai. Šiandien paskambinome sanatorinės mokyklos „Saulutė“ direktorei ir sutarėme, kad, kai tik bus atvežti mokiniai iš Ukrainos, kuriems reikės pagalbos, padėsime – ir aš, ir mano mama. Kadangi esame pedagogės, esam pasiryžusios gelbėti Ukrainos vaikus. Visi mes galime padėti ukrainiečiams malda, kantrybe, nesukelti riaušių tarp rusakalbių Lietuvoje, nes, manome, jie tikrai prie to neprisideda ir nėra dėl šių įvykių kalti. Svarbu demonstruoti vienybę, susikaupimą, ir, aišku, teikti pagalbą visokeriopai – finansiškai, daiktais, patalyne, drabužiais. Ruošiame siuntą ir mes – šiltus drabužius. Kiekvieną dieną su vaikais kalbame, kad svarbu išlaikyti ramybę, bet tuo pačiu ir padedame suprasti, kas vyksta, kadangi jie to dar nėra matę, o mes žinome, kaip vyksta karas, nes mūsų tėvai kovojo, mes žinome kokios pasekmės ir kaip tai yra sunku. Žiauru, kad tokie dalykai vyksta 21-ame amžiuje“.

Nijolė:
„Invaziją į Ukrainą vertinu neigiamai. Humanitarinę pagalbą jiems jau skyrė, ginklus, bendrą palaikymą. Kas kuo gali, tas tuo palaiko. Morališkai palaikome ir mes, jaudinamės, stebime visus įvykius. Tikrai norisi, kad viskas būtų gerai. Tai kas vyksta, yra baisu, gaila žmonių“.
Ilona:
„Tikrai labai skaudu, nes norisi taikos, ramybės, kad visi gyventų draugiškai. Reikia prisidėti viskuo, ko reikia ukrainiečiams – daiktais, rūbais, bet net ir moralinis palaikymas yra reikšmingas. Labai sunku kalbėti“.

Ilona:
„Tikrai labai skaudu, nes norisi taikos, ramybės, kad visi gyventų draugiškai. Reikia prisidėti viskuo, ko reikia ukrainiečiams – daiktais, rūbais, bet net ir moralinis palaikymas yra reikšmingas. Labai sunku kalbėti“.

Rūta:
„Į visą situaciją reagavau labai skaudžiai, nes turime artimųjų ir pažįstamų ukrainiečių. Tie žmonės yra tikrai labai ištvermingi ir, manau, kad jie tikrai atsilaikys. Net graudinuosi dėl to. Žinau, kad Druskininkai greičiausiai sulauks vaikų, kurie ateis į ikimokyklines įstaigas, ko gero, jiems reikės mūsų pagalbos. Ir žinoma, mes priimsim juos, padėsime. Iš tikrųjų sunku apie tai kalbėti ir kiekvieną kartą pagalvoju, kad ir su mumis taip gali atsitikti. Lietuva tikrai labai daug prisideda ir kiekvienas iš mūsų šidryje palaikome Ukrainą, ir kiek galime, prisidedame finansiškai“.

Dovilė:
„Labai liūdna, nusivyliau V. Putinu. Man ir ukrainiečiai, ir rusai yra broliai, o kai kariauja broliai, man yra labai skaudu. Vertinu situaciją labai neigiamai. Kol kas galime Ukrainai padėti teikdami humanitarinę pagalbą ir juos moraliai palaikydami bei taikyti sankcijas Rusijai“.

Justinas:
„Karas nėra gerai, todėl vertinu situaciją neigiamai. Yra kitų būdų išspręsti problemas. Baisu ir dėl kitų žmonių, ir dėl to, kas gali laukti Lietuvos. Padėti galima siunčiant daiktus, aukojant pinigus, taip pat žinau, kad Lietuva siunčia medikus“.

Marijus:
„Aš armijoj tarnavęs, todėl puikiai suprantu, kas ten šiuo metu vyksta. Kažkoks nešvarus puolimas, be jokio pranešimo. O ir šalia mūsų, prie pat sienos, priešas. Kol kas geriausia teikti humanitarinę pagalbą ir padėti ginklais“.

Kalbino Gabrielė Marcinkevičiūtė