Druskininkai – viena saugiausių savivaldybių Lietuvoje

Vasario pabaigoje Druskininkų policijos komisariate buvo pristatyti mūsų miesto policijos praėjusių metų rezultatai. Jų pristatyme dalyvavo Alytaus apskrities VPK vadovai, Alytaus apylinkės prokuratūros vadovė Daiva Brudnienė, Druskininkų PK vadovas Gintaras Krasnickas, komisariato kolektyvas.

Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė D. Brudnienė (kairėje), Druskininkų PK vadovas G. Krasnickas ir Alytaus apylinkės prokuratūros vadovės pavaduotoja L. Eviltienė / Roberto Kisieliaus nuotrauka

Pagal pateiktus oficialius duomenis, Druskininkų PK aptarnaujama teritorija yra saugiausia Alytaus apskrityje ir viena iš saugiausių Lietuvoje.

Praėjusią savaitę D. Brudnienė, jos pavaduotoja Lina Eviltienė, lankėsi Druskininkų PK, todėl „Mano Druskininkai“ žurnalistai pareigūnes ir Druskininkų PK vadovą G. Krasnicką pakalbino aktualiomis teisėsaugos temomis.

– Kokie praėjusių metų Druskininkų PK veiklos rezultatai?

G. Krasnickas: Druskininkų PK aptarnaujama teritorija yra saugiausia ne tik Alytaus apskrityje, bet ir Lietuvoje. Šimtui tūkstančių gyventojų teko šeši šimtai devyniasdešimt dvi nusikalstamos veikos , o, pavyzdžiui, Palangos kurorte – 1698.

Alytaus policija labiau pasitikima nei Lietuvos policija, pas mus pasitikėjimo rodiklis – 86 proc., Lietuvoje – 82 proc. 2023 metais nusikalstamų veikų Druskininkuose buvo 139, ištirtos – 107, ištyrimas – geriausias apskrityje. Nusikalstamos veikos dažniausiai – smurtas artimoje aplinkoje, neblaivūs vairuotojai, vagystės – jų buvo pernai daug, ypač iš prekybos centrų. Pernai padaugėjo ir nepilnamečių padarytų nusižengimų. Smurto artimoje aplinkoje skaičiai išlieka panašūs, kaip ir anksčiau. Naujų atvejų atsiranda iš atvažiavusių gyventojų, o vietinių adresai lieka tie patys.

Nuo liepos 1 dienos taikomas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje, tai per pusmetį išdavėme per šimtą orderių. Dažniau smurtauja vyrai, o kreipiasi moterys, nors būna ir atvirkščiai, nukenčia ir vyrai.

Mokyklose neturime labai blogos statistikos dėl narkotinių ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo. Pernai turėjome didesnį ikiteisminį tyrimą, kai buvo išimta 450 gramų kanapių ir 100 gramų naujos medžiagos „kristal“. Užkirtome kelią narkotikams patekti Druskininkų jaunimui.

Druskininkuose narkotinių ir psichotropinių medžiagų yra, dabar tai pagrindinė mūsų darbuotojų dėmesio sritis.

– Kokių priemonių planuojatės imtis, užkardant narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą tarp jaunimo?

G. Krasnickas: Mes, pasinaudodami kitų savivaldybių patirtimi, ketiname surengti Druskininkų mokyklose renginius su tėvais. Norime papasakoti, į kokius dalykus tėvai turėtų atkreipti dėmesį. Daugiausia būtų kalbama apie narkotines ir psichotropines medžiagas. Rengtume susitikimą po darbo valandų, kad tėvams būtų patogiau. Tėvų pasitikėjimas savo vaiku dažniausiai būna perdėtas. Kai tėvai vaiko krepšyje randa elektroninių cigarečių, tai populiariausias pasiteisinimas – „čia ne mano, draugas davė pasaugoti, kad jo tėvai nesurastų.“ O tėvai ir patiki.

– Kas lemia gerus Druskininkų PK rezultatus?

G. Krasnickas: Lemia žmonės, geras kolektyvas, kuris pažįsta visus gyventojus, kolektyvas brandus, ateina jaunimo, mokosi iš kolegų ir sėkmingai dirba. Šiuo metu komisariate dirba 40 pareigūnų.

– Kaip prokuratūrai iš šalies atrodo Druskininkų PK veikla?

D. Brudnienė: Darbo rezultatai geri, Druskininkuose yra trys prokurorai, kurie organizuoja ir vadovauja ikiteisminiams tyrimams, todėl problemas sprendžiame čia ir dabar. Manau, kad glaudus bendradarbiavimas turėjo įtakos ir PK darbo kokybei, ir geriems rezultatams.

Mes nuolat stebime Druskininkų PK veiklą ir stengiamės operatyviai pastebėti darbo spragas, problemas, rengiame mokymus. Neseniai vedžiau mokymus reagavimo pareigūnams, kuriuose dalyvavo ir druskininkiečiai. Nuo šių pareigūnų procesinių veiksmų labai priklauso tolesnis tyrimas, jo rezultatai. Druskininkų teritorija yra viena iš saugiausių Lietuvoje, šis rodiklis daug ką pasako.

– Į ką žmonėms derėtų atkreipti dėmesį, kad nusikaltimų ir bylų Druskininkuose būtų dar mažiau?

D. Brudnienė: Reikia stebėti, kokių nusikalstamų veikų yra daugiausia, kaip jos koreliuoja su kitomis. Viena iš problemų – alkoholio vartojimas. Nemažėja girtų vairuotojų, tai kelia neigiamas pasekmes pačiam žmogui, nes jis netenka vairuotojo pažymėjimo. Tai siejasi ir su kitokiomis veikomis, tai – autoįvykiai, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai.

Nesikeičia smurto artimoje aplinkoje skaičiai, jie nemažėja, o tas smurtas dažniausiai būna susijęs su apsvaigimu nuo alkoholio. Alkoholis yra ir socialinė problema, ir didina nusikalstamų veikų skaičių.

Čia labai svarbus bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, su įvairiomis institucijomis, kurios teikia pagalbą, per prevencines priemones mes galime pasiekti tam tikrų rezultatų, jie efektyvesni nei baudžiamoji atsakomybė. Reikia daugiau prevencinių priemonių. Mūsų žmonės vengia gauti pagalbą, bijo reprezentacinės žalos, nenori pripažinti, kad turi problemą. Psichologinės problemos ir požiūris į psichinę sveikatą pas mus dar yra tam tikras TABU. Pagalbos tokiems žmonėms labai reikia. Jos reikia ir tiems, kurie nukentėjo, ir tiems, kas padarė nusikalstamas veikas.

Kalbant apie Druskininkų policijos komisariato veiklos rezultatus, reikia pastebėti, kad nemaža dalis veikų yra latentinės, tai reiškia, kad jos įvyksta, bet viešai apie jas nėra pranešama, jos neiškyla į viešumą. Tai pasakytina apie lytinius nusikaltimus, narkotinių medžiagų vartojimą ir platinimą. Tai ir sukčiavimo atvejai, kai žmogus patiria nedidelę žala ar nesitiki pagalbos, o gal gėdijasi savo lengvatikiškumo, todėl apie tai nepraneša policijai ar kitoms atsakingoms institucijoms. Tos veikos nepapuola į oficialią statistiką. Dabar žmonės labiau pasitiki policija, todėl mažėja latentiškumas, kuris ypač aktualus narkotikų atvejais.

Į Druskininkus atvažiuoja daug žmonių iš kitų miestų, kurie turi didesnius finansinius pajėgumus, gali lankytis prabangiuose SPA, jie dažnai turi didesnes galimybes įsigyti ir vartoti narkotines medžiagas. Tą užfiksuoti policijai yra sudėtinga. Noriu pastebėti, kad jau veikia nemokama policijos pasitikėjimo linija „Narkotikams – NE“. Telefonu 8 700 60 777 galima anonimiškai pranešti galimus narkotikų vartojimo ar platinimo atvejus. Šiuo telefono numeriu nereikia atskleisti savo asmenybės, nes paskambinus 112, reikia save indentifikuoti, o žmones to dažniausiai nenori daryti. Kiekvienas atvejis, paskambinus tuo numeriu, yra fiksuojamas, į jį reaguojama, tikrinama informacija. Tą numerį žmonėms reikia prisiminti. Nereiškia, kad visais atvejais bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, reikia atlikti faktinių aplinkybių patikslinimą.

– Kokie dažniausiai pasitaikantys sukčiavimo atvejai? Kaip atpažinti sukčiavimą?

D. Brudnienė: Dalis sukčiavimo atvejų yra latentiniai, nes žmonėms gėda prisipažinti, kad jie nevykusiai investavo, kad pakliuvo į romantinių sukčių pinkles. Dalis nusikalstamų sukčiavimo veikų yra padarytos užsienyje, mes turime ribotas galimybes jas ištirti. Mes rašome teisinės pagalbos prašymus, bendradarbiaujame su tomis šalimis, kurios su mumis bendradarbiauja. Tačiau dažnai tie pinigai patenka į labai tolimas šalis, kurios su mumis nebendradarbiauja. Atsimušame į sieną. Sukčiavimų tik daugės, todėl reikia didesnį dėmesį skirti žmonių finansiniam raštingumui ugdyti. Žmogiškasis faktorius – svarbiausias, jei žmogus nesisaugos, nebus atsargus, tai jokios bankų sistemos nepadės. Sukčiai mėgsta prisidengti įvairiomis institucijomis, imituoja jų logotipus. Niekada neatidarinėkite informacijos savo telefone, kai gaunate SMS žinutę, o pirmiausia pasidomėkite įvairių institucijų informacija savo paskyrose, ar ten gavote informaciją. Sukčiai suklaidinti gali įvairiai: kad yra skolos, kad gavote palikimą.

Sukčiai gali pasinaudoti artėjančiais rinkimais, prašyti finansinės paramos kandidatams, taip pat neva rinkti paramą Ukrainai. Jie – puikūs psichologai, naudojasi žmonių patiklumu ir geranoriškumu.

Buvo atvejis, kai, dingus nepilnamečiui, irgi buvo bandoma gauti žmonių asmens duomenis. Norintiems daugiau pasiskaityti apie dingusį nepilnametį, buvo prašoma įvesti tam tikrus asmens duomenis, kurie paskui galėjo būti naudojami sukčiavimo tikslais.

Sukčiai pasinaudoja ligomis, prašo paremti. Visada reikia patikrinti informaciją, galima pasidomėti, ar egzistuoja tokia įmonė, kuri prašo paaukoti.

Atrodo, kad dažniau nuo sukčių nukenčia tik vyresnio amžiaus žmonės ar socialiai neišprusę, tačiau yra jaunų, išsilavinusių žmonių, solidžių įmonių, nukentėjusių nuo sukčių. Sukčiai gali pakeisti įmonių elektroninio pašto adreso vieną raidę, tai iškart nepastebima, todėl reikia atidumo, pasitikrinimo. Jei įmonė pakeičia savo banko sąskaitą, reikia pasidomėti, kodėl tai nutiko, gal sukčiai tai padarė.

Jaunimas yra įsitikinęs, jog viską galima atsekti, kad per banko sąskaitas galima viską išsiaiškinti, tačiau tai nėra taip paprasta. Žmonės, patys to nesuvokdami, padeda sukčiams – randa skelbimus, kad siūloma užsidirbti, nurodo ir leidžia naudotis savo banko sąskaita. Jei žmogus kam nors leidžia naudotis savo banko sąskaita, jis turi tiksliai žinoti, kas ja naudosis, kokiu tikslu. Dažnai tokie žmonės netikrina sąskaitos, nežino, kas joje vyksta.

– Ar pas mus tyrimo technologijos tokios tobulos, kaip užsienyje?

D. Brudnienė: Kartais norėtųsi efektyvesnių metodų, ypač, kalbant apie sukčiavimus, nes tai yra tarptautinė problema. Žmonės turėtų kuo operatyviau kreiptis, kai įvyksta sukčiavimo atvejai, nes prokuratūra turi galimybes įšaldyti išviliotus pinigus. Turime įvairių tarptautinio bendradarbiavimo instrumentų, kuriuos naudodami, galime padėti susigrąžinti pinigus. Reikia su bankais bendradarbiauti, reikia skubiai jiems skambinti. Nereikia būti lengvatikiais.

Žmonės investuoja į kriptovaliutas. Turėjome atvejį, kai bankas žmogų įspėjo nepervedinėti pinigų – įtarė sukčiavimą, tačiau kartais žmonės nepaiso tokių įspėjimų. Bankas neleido daryti pervedimo, žmogus nuėjo į kitą banką, atsidarė sąskaitą ir vis tiek pervedė sukčiams pinigus. Reikia būti patiems atsargiems ir pasitikėti institucijomis.

– Daug problemų kyla dėl nepilnamečių padaromų nusikalstamų veikų. Jums ši sritis gerai pažįstame, nes, dirbdama Kauno apygardos prokuratūroje, kuravote būtent šiuos nusikaltimus.

D. Brudnienė: Bendra tendencija yra tokia, kad nepilnamečių nukentėjusiųjų ir įtariamųjų skaičiai šiek tiek didėja. Vykdant nusikaltimus, nepilnamečiais naudojasi ir kiti asmenys, nes jiems netaikoma baudžiamoji atsakomybė. Kalbame ir apie narkotikų platinimą, ir apie sukčiavimo atvejus. Ypač daug nepilnamečių įtraukiami į vagystės iš parduotuvių. Reikia dažniausiai dirbti ne su vaiku, bet su jo šeima. Daug metų dalyvavau įvairių miestų Vaiko gerovės komisijose, mačiau, kokiame rate nepilnamečiai gyvena, kaip, jiems suteikus pagalbą, jie vis tiek sugrįžta į senąsias vėžes, jei jie neturi pagalbos iš šeimos. Būna atvejų, kai 14 ar 16 metų sulaukusiam jaunuoliui, priklausomai nuo nusikalstamos veikos, taikoma baudžiamoji atsakomybė – pasidomėjus jų istorijomis, paaiškėja, kad jie jau daugybę kartų buvo patekę į policijos akiratį. Tik tuomet jų atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes to nebuvo galima padaryti dėl jų amžiaus.

– Ar tie vaikai tik iš probleminių šeimų?

D. Brudnienė: Yra labai įvairių atvejų. Manau, jog buvo geras sprendimas naikinti didžiuosius vaikų globos namus ir vaikus apgyvendinti šeimynose, tačiau viskas būtų dar geriau, jei tie vaikai nuo mažens būtų auginami tose šeimynose, jie kitokie užaugtų. Jei tokie vaikai į šeimas pateko jau paaugę, būna sudėtinga juos pakeisti. Dabar nusikalsta labai įvairūs vaikai.

– Kokie narkotikai, psichotropinės medžiagos populiariausi tarp nepilnamečių?

D. Brudnienė: Jie pradeda nuo rūkymo, nuo elektroninių cigarečių. Ten yra įvairūs skysčiai, dažnai neaišku, kokios medžiagos. Paskui prasideda kanapės, vadinama žolytė. Mažai atvejų, kad nepilnamečiai įnyktų į stipriuosius narkotikus. Žinant, kiek yra rūkančių vaikų, tendencijos yra liūdnos, jaunėja rūkančiųjų amžius. Narkotinių medžiagų įsigyti yra labai paprasta, paskaičiuota, kad reikia 60 minučių, kad vaikas įsigytų narkotinių medžiagų. Mažesniuose miesteliuose tokias veikas tirti lengviau, nes čia visi visus pažįsta, visos mokyklos matomos, žinomos, vyksta stebėsena. Labai svarbu, kad nepilnametis suvoktų, kad anksčiau ar vėliau įklius.

– Kas teikia vilties Jūsų darbe?

D. Brudnienė: Žmonių sąmoningumas didėja, gyvenimas gerėja, tai jaučiama, kalbant apie nusikalstamas veikas. Kuo mes mažiau turėsime darbo, tuo bus visiems saugiau gyventi. Gerėja policijos ištyrimo lygis. Mes galime pasiūlyti tam tikrus naujoviškus bylų tyrimų būdus, didėja galimybės užkardinti ir ištirti nusikalstamas veikas.