Druskininkų amatų mokyklos mokinių stažuotės Turkijoje

Didžiausio Lietuvos kurorto maitinimo įmonėms virėjus ir padavėjus-barmenus ruošiantys Druskininkų amatų mokyklos mokytojai įsitikinę, kad jų suteiktas žinias ir gebėjimus mokiniai geriausiai įtvirtina, besipraktikuodami. Todėl jau pirmame kurse būsimiesiems virėjams maisto ruošimo pamokų metu patikimas pietų gaminimas mokyklos valgyklai, o būsimiesiems padavėjams-barmenams lankytojų aptarnavimo pamokų metu leidžiama aptarnauti mokyklos valgyklos svečius. Antrame kurse mokiniai siunčiami praktikuotis į geriausias miesto maitinimo įstaigas, o aktyviausiems, energingiausiems, žingeidžiausiems Druskininkų amatų mokykla suteikia galimybę išbandyti save ir už Lietuvos ribų.

 

Vien 2016-2017 mokslo metais praktikuotis į užsienį išvyko aštuoni Druskininkų amatų mokyklos mokiniai. Liucija Jaskevičiūtė, Armanta Gudelaitytė, Saulius Česnulaitis, Iveta Muzikevičiūtė, Rūta Štrimaitytė ir Lukas Komarovskis šešias savaites praleido Oludenize – nepaprasto grožio Egėjo jūros įlankoje įsikūrusiame Turkijos kurorte, dėl unikalaus oro srovių judėjimo tapusiame pasaulio  parasparnininkų rojumi. Penkių žvaigždučių viešbutyje ant jūros kranto jaunieji druskininkiečiai sėmėsi virėjų, padavėjų darbo patirties, gilino anglų kalbos žinias, tobulino bendravimo įgūdžius, o laisvu nuo praktikos metu išbandė daugybę saulėtosios šalies teikiamų malonumų.

Armanta Gudelaitytė: „Anglų kalbos pagrindus įgijau Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje. Nors kalbos lygio nustatymo testas mano anglų kalbos mokėjimą įvertino, kaip tinkamą vykti į Turkiją, pirmą praktikos dieną kalbėti angliškai su savo bendradarbiais ir viešbučio gyventojais taip ir neišdrįsau. Tačiau aplinkinių geranoriškumas suteikė drąsos, ir jau antrą praktikos dieną kalbėjau angliškai ne tik su turkais, bet ir su prie viešbučio baseino besiilsinčiais anglais, kuriuos aptarnaudavau, kaip baro padavėja.“

Liucija Jaskevičiūtė: „Gyvenome viešbutyje, kuriame ir atlikome praktiką. Mūsų kambaryje buvo vonia su tualetu, oro kondicionierius, į baldus integruotas šaldytuvas. Maitinomės darbuotojų valgykloje keturis kartus per parą, o kartą per savaitę viešbučio vadovai organizuodavo mums dar vieną  papildomą „skanėstų“ vakarienę. Kai vadovai pasiūlė išbandyti restorano padavėjos praktiką, būgštavau dėl viešbučio svečių reakcijos į mano klaidas. Tačiau nesėkmių pavyko išvengti, nes vadybininkai prieš kiekvienus pusryčius, pietus ar vakarienę primindavo mums pagrindinius dalykus, pademonstruodavo padavėjo darbą konkrečiose situacijose.“

 

Saulius Česnulaitis: „Šiek tiek nerimavau dėl santykių su viešbučio darbuotojais turkais, tačiau man vadovauti paskirtas virėjas buvo jaunas vaikinas, su kuriuo susidraugavome ir  bendraudavome net  po darbo. Viešbučio virėjai privalo atrodyti nepriekaištingai – jie kalbasi su lankytojais, padeda išsirinkti jiems padažus. Orientuodamiesi į savo klientus, gaminome įprastus europietiškus patiekalus, tik nenaudojome kiaulienos.“

 

Iveta Muzikevičiūtė: „Kelionė iš Lietuvos į Oludenizą (skrydis Vilnius–Stambulas, po to Stambulas–Dalamanas, dar kelionė mikroautobusu iš Dalamano į Oludenizą) užėmė visą dieną, tačiau neprailgo. Skridome turkų oro linijų lėktuvais, kurie pasižymi ypatingu komfortu: skrydžių metu gavome karšto maisto, įvairiausių gėrimų, galėjome įsijungti kiekvienam keleiviui atskirai įmontuotą ekraną ir žiūrėti pasirinktą filmą, klausytis norimos muzikos ar žaisti žaidimus, naudojantis vienkartinėmis ausinėmis. Na, o į Lietuvą grįžome, atrodė, dar greičiau.“

 

Lukas Komarovskis: „Ne tik turkai mokė mus, bet ir mes mokėme turkus. Pirmiausia išmokėme juos sveikintis, sakyti „gerai gerai“, „dirbam dirbam“. Turkijos ir Lietuvos higienos reikalavimai  maitinimo įmonėms šiek tiek skiriasi, todėl buvo įdomu apie tai padiskutuoti. Viešbučio virtuvėje sumontuota maisto ruošimo įranga nuo mūsų virtuvėse naudojamos niekuo nesiskyrė, todėl dirbti virėju nebuvo itin sudėtinga.“

 

 

 

Rūta Štrimaitytė: „Praktikos vadovai Turkijoje mums organizavo ir pramogų. Mikroautobusu keliavome į Fetiją – sparčiai augantį pietų Turkijos regiono centrą. Fetijoje įrengti vandens kanalai, kuriais į jūrą teka kalnų upės, todėl prie kanalų išsidėsčiusiame turguje gaivu net ir karštą dieną. O turgus ten – tikras rytietiškas: mums neįprasto dydžio daržovės ir vaisiai, nematyti sūriai, saldumynai, įvairiausi prieskoniai, arbatos. Praktikos pabaigoje dovanų gavome apžvalginę kelionę laivu: aplankėme apleistą graikų miestą, gėlo vandens įlanką, paslaptingą urvą ir keletą civilizacijos nepaliestų nepaprasto grožio įlankų. Laisvomis dienomis galėjome pramogauti savarankiškai, aš asmeniškai išbandžiau skrydį parasparniu su instruktoriumi. Jausmas nerealus!“

Druskininkų amatų mokyklos tarybos narė Virginija Jaskevičienė: „Praktika užsienyje – puiki galimybė druskininkiečiams vaikams. Mokinių keliones į oro uostą ir atgal organizuoja bei finansuoja mokykla. Skrydžius, pragyvenimą, maitinimą ir sveikatos draudimą apmoka programa „Erasmus“. Be to, praktikantams mokami dienpinigiai iš programos „Erasmus“ lėšų. Taigi finansinės naštos šeima nepajaučia.“

 

Druskininkų amatų mokykla jau pradėjo mokinių priėmimą. 2017-2018 mokslo metais net ir pirmakursiai turės galimybę išvykti praktikuotis į užsienį.

 

Druskininkų amatų mokyklos informacija