Sunkiausiems ligoniams – daugiau ir geresnių paslaugų

Lietuvoje, kaip ir visose išsivysčiusiose Europos valstybėse, dėl spartaus gyventojų senėjimo sveikatos sistema susiduria su tam tikrais iššūkiais. Slaugos paslaugų – tiek stacionarinių, tiek ambulatorinių – plėtra yra vienas iš Lietuvos sveikatos politikos prioritetų. Šalyje daugėja pagyvenusių žmonių, kurie vienu metu serga keliomis lėtinėmis ligomis, todėl jiems reikalingos kompleksinės ne tik slaugos, bet ir socialinės pagalbos paslaugos.

Redakcija sulaukia skambučių, laiškų, kuriuose skaitytojai teiraujasi apie paslaugas, teikiamas Druskininkų PSPC priklausančiame Slaugos skyriuje. Kokia tvarka galioja, norint patekti į Medicininės slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, kokios čia teikiamos paslaugos, kaip sprendžiamos iškylančios problemos? Apie tai – interviu su Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriumi Benjaminu Čepu.

 Čepas: „Slaugos skyriaus darbuotojai atiduoda pacientams ne tik tai, kas jiems „priklauso pagal pareigas“, bet ir daug žmogiškosios šilumos, dėmesio bei širdies“./Laimos Rekevičienės nuotrauka

– Po rekonstrukcijos 2014-jųjų pabaigoje duris atvėrė ES struktūrinių fondų lėšomis atnaujintas Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro (Druskininkų PSPC) Medicininės slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius (Sveikatos g. 30 A). Kokios paslaugos jame teikiamos?

– Šiame skyriuje teikiamos ilgalaikės slaugos paslaugos sunkiomis ligomis sergantiems asmenims po gydymo stacionare arba, esant parodymams, su šeimos gydytojo siuntimu. Skyriuje sudarytos sąlygos geresnei gyvenimo kokybei tokiems žmonėms, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, kai nereikalingas aktyvus gydymas, neįgaliesiems, kuriems reikalingas slauga, nes jie negali savimi pasirūpinti patys, taip pat pacientams po traumų, galūnių amputacijų, onkologiniams ir vegetaciniams ligoniams.

 

– O kada teikiamos paliatyviosios pagalbos paslaugos?

– Paliatyvioji pagalba – tai ligonio, sergančio sunkia nepagydoma, progresuojančia liga, jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės. Jos užkerta kelią ligonio kančioms, fiziniam skausmui ar jas lengvina. Tai priemonės, kurios padeda spręsti ir kitas, psichosocialines ar dvasines paciento ir jo šeimos, artimųjų problemas, iškylančias, slaugant tokį ligonį.

 

– Senas ir slaugytinas žmogus keičia įprastą darbingų juo besirūpinančių savo šeimos narių gyvenimą. Ar pacientui patekus į Slaugos skyrių, artimiesiems rūpesčio našta kurį laiką sumažėja?

– Darbingo amžiaus žmogus, suprantama, yra suinteresuotas tuo, kad galėtų dirbti savo darbą, gyventi visavertį socialinį bei profesinį gyvenimą. Įstatymu reglamentuota, kad valstybė finansuoja slaugos paslaugas pacientui keturis mėnesius per metus. Tad bent jau keturis mėnesius artimiesiems tas krūvis iš tiesų sumažėja. Tačiau – pabrėžiu – jie vis tiek lieka svarbiausi savo artimo slaugomo žmogaus gyvenime. Artimųjų pagalba ir rūpestis yra labai svarbūs.

 

– Kokia tvarka, norint patekti į skyrių? Koks yra vadinamasis tipinis Slaugos skyriaus pacientas?

– Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtintas ligų, vadinamųjų indikacijų sąrašas, pagal kurį galima spręsti, kada, kokiomis ligomis sergantis asmuo gali būti paguldytas į Slaugos skyrių. Dažniausiai yra guldomi tokie žmonės, kuriems jau yra skirta nuolatinė priežiūra arba slauga.

Pirmiausia būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Jis nustato, ar yra indikacijos stacionarinei slaugai ir priežiūrai, tuomet pacientas užrašomas į eilę. Jei asmeniui yra nustatyti specialieji nuolatinės slaugos arba priežiūros ir pagalbos poreikiai, tikėtina, kad indikacijų gultis į skyrių pakanka. Pavyzdžiui, širdies nepakankamumas ir būklė po išeminio insulto. Yra visas sąrašas indikacijų. Aišku, būna ir neplanuotų atvejų. Pavyzdžiui, ištiko insultas, žmogų paralyžiavo – suprantama, jis specialiųjų nustatytų poreikių ir negalėjo turėti, nes iki tol jis vaikščiojo, buvo sveikas. Tačiau po insulto įprastas gyvenimas neretai labai pasikeičia, žmogus gali netekti savarankiškumo įvairiais aspektais, negalėti savęs aptarnauti. Ir tada po reabilitacinio gydymo labai aktualu dar pratęsti buvimą stacionare, kur specialistai padeda adaptuotis prie naujos situacijos, išmoko ir pacientą, ir artimuosius slaugos ir priežiūros, kurios reikės jų artimajam namuose. Tokiu atveju specialiųjų poreikių nustatymui dokumentai sutvarkomi Slaugos skyriuje.

Ne visada pavyksta griežtai laikytis eilės. Mūsų Slaugos skyriaus pacientais neplanuotai gali tapti, pavyzdžiui, klubo ar kitokį lūžį patyręs senyvo amžiaus žmogus, kai po gydymo stacionare jam reikalinga slauga. Arba, pavyzdžiui, žmogus patyrė infarktą, kurio pasekmės, deja, tokios, kad ligonis kurį laiką nebegali rūpintis savimi, jam reikalinga profesionali slauga ir priežiūra. Tokių dalykų juk nesuplanuosi, todėl eilė nuolat kinta.

Valstybė, kaip minėjau, per Ligonių kasas finansuoja asmens slaugą keturis mėnesius per metus. Tačiau dauguma žmonių stengiasi pasilikti tą laiką būtent žiemos metui: pavyzdžiui, du mėnesius prieš ir du mėnesius po Naujųjų metų. Problemų mums iškyla rudenį, kai visi, esantys eilėje, nori patekti į Slaugos skyrių.

Vasarą mažai kas tenori slaugos skyriaus paslaugų. Galbūt ir todėl, kad dažniausiai artimiesiems vasarą geresnės sąlygos pasirūpinti savo ligotais giminaičiais, ypač gyvenančiais kaime.

Skyriuje iš viso 39 vietos: 38 lovos, iš jų ir 2, skirtos paliatyviąją pagalbą gaunantiems pacientams, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Yra ir viena, taip vadinama „komercinė“ lova, kai pacientas gali gydytis už Druskininkų savivaldybės tarybos patvirtintą įkainį neribotą laiką. „Komercinė“ – tai labai sąlyginis pavadinimas, kadangi iš Valstybės apmokamas lovadienis yra brangesnis nei tas, kurį apmoka pats žmogus. Taigi jokio pelno iš to mums, kaip įstaigai, nėra. O prioritetas visada išlieka iš Ligonių kasų finansuojamiems pacientams.

 

– Slaugos skyrius nėra pelno siekianti įstaiga. Tačiau apie lėšas slaugai tenka kalbėti: ligonio slaugą finansuoja valstybė, tačiau kodėl pacientui, patekusiam į Slaugos skyrių, reikia pačiam pirkti vaistus?

– Kai pacientui yra nustatyti specialieji poreikiai, jis gauna tam tikrą išmoką. Pabrėžiu, kad valstybės pinigai skiriami būtent priežiūrai arba slaugai. Tačiau, kai žmogus paguldomas į skyrių – jam šie pinigai nebemokami, nes jie įtraukiami į slaugai ir priežiūrai skyriuje skiriamą sumą.

Slaugos skyrius pagal savo profilį nevykdo aktyvaus gydymo, o tik palaikomąjį, už kurį, namuose būdamas, juk taip pat sumoka pats žmogus. Neretai giminaičiai, atidavę artimąjį slaugai, mano, kad žmogaus pensija jau yra jų biudžetą papildančios lėšos ir piktinasi, kad turi jas naudoti slaugomojo vaistams: „Kodėl mums reikia pirkti vaistus, jei ligonis Slaugos skyriuje?“ – su šiuo klausimu susiduriame nuolat.

Manau, ši nuostata dažniausia kyla iš jų neteisingo požiūrio į tai, kas yra slaugos išmoka ir senatvės pensija. Nemažai atvejų, kai artimieji paguldo senutę ar senelį į skyrių, ir mano, kad gali disponuoti jo pensija savo, kitų šeimos narių bendroms reikmėms. Pamiršdami, kad ji pirmiausiai yra to žmogaus poreikiams, tarp jų ir medikamentams, skirtos lėšos. Tad artimiesiems nėra ko piktintis: juk jie nuperka vaistus ne už savo, o už to paties slaugomo, lėtines ligas besigydančio asmens pinigus. Galiausiai, juk slaugomajam neretai reikia nusipirkti ne vien vaistų. Skyriuje yra socialinė darbuotoja, kuri, pagal žmogaus poreikius, gali nueiti ir nupirkti jo pageidaujamų dalykų: kad ir ką nors iš jo mėgstamo maisto, o gal kokių nors kitų reikalingų prekių, kad slaugomas žmogus jaustųsi kuo komfortiškiau.

 

– Su kokiomis problemomis susiduria Slaugos skyriaus kolektyvas?

– Pirmiausia noriu pabrėžti, kad skyriaus darbuotojai yra pasišventę savo darbui, dėkoju jiems už tai.

Mums svarbiausias skyriaus darbo ir jame vyraujančios psichologinės atmosferos rodiklis, kriterijus yra mūsų pacientai. Kartą per mėnesį ir pats vykstu į skyrių, vizituoju ligonius, bendrauju, pagal galimybes išklausydamas kiekvieną. Malonu, kad dauguma slaugomų ligonių dėkoja personalui už jų gerą priežiūrą, kantrybę ir bendravimą.

Būna, žinoma, pacientų artimieji skundžiasi, kad jiems nepatinka jų slaugomam giminaičiui teikiama priežiūra. Paskambina: kai vienas kitas žodis nepatiko ar intonacija. Išklausome, kaskart susidariusią situaciją aptariame su personalu. Tik gaila, kad besiskundžiantieji dažnokai nenori atvykti ir viską drauge aptarti, galbūt rasti bendrą sprendimą. Kai kurie žmonės tiesiog išlieja susikaupusias emocijas personalui ar prašo mus atkreipti dėmesį į vienokią ar kitokią, jų nuomone, netinkamą situaciją.

Neneigiu, galbūt ir skyriaus darbuotojams kartais prasiveržia nuovargis ir išsprūsta nejautrus žodis ar replika. Tikriausiai nepasakysiu nieko nauja, primindamas, jog mums labai trūksta darbuotojų, o krūvis, ir fizinis, ir psichologinis yra didelis. Bet kurį sąžiningai ir iš pašaukimo pasirinkusį profesiją mediką, gydytoją džiugina, kai žmogus pasveiksta. O Slaugos skyrius juk nėra aktyvaus gydymo įstaiga, čia reali kasdienybė yra susijusi ir su fiziniais, ir su dvasiniais sunkuliais bei išgyvenimais. Tarp jų, deja,– net ir mirtis… Slaugos skyriuje esančių pacientų atveju nėra visiško išgijimo, o tik sveikatos būklės palaikymas, kartais pagerėjimas – pragulų išnykimas ar didesnės judėjimo galimybės. Būtent dėl tinkamos slaugos ir priežiūros, masažų. Yra ligonių ir su psichikos negalia, ir su senatvine demencija.

Neretai, mirus pacientui, kuris kažkam buvo gal pats artimiausias, mylimiausias ir brangiausias žmogus, gedintysis sielvartauja. Kartais savo širdgėlą išlieja nusivylimu medikais… Gerai suprantu tuos, kurie netenka artimųjų. Kiekvienas iš mūsų galime tapti pažeidžiamas, jautrus, nepaguodžiamas, netekęs artimo, brangaus žmogaus. Kiekvienu atveju esu pasiruošęs visus išklausyti. Manau, galima drauge rasti išeitį ir konstruktyviai išspręsti konfliktinę situaciją, rasti abiems pusėms priimtiną sprendimą.

Darbas Slaugos skyriuje yra emociškai labai sunkus. Todėl norėtųsi, kad tie žmonės, kurie „teisia“ personalą – dažniau tai prisimintų, apie tai susimąstytų. Ir patikinu, kad Slaugos skyriaus darbuotojai atiduoda pacientams ne tik tai, kas jiems „priklauso pagal pareigas“, bet ir daug žmogiškosios šilumos, dėmesio bei širdies.

Žinoma, priimame kritiką, pripažįstame, kad yra ką taisyti. Jei kyla kokių nors klausimų, problemų – kreipkitės, galite tiesiogiai į mane. Visų prašau supratingumo. To juk kiekvienas tikimės ir vieni iš kitų.

Tai, kad paguldėte artimąjį į Slaugos skyrių, nereiškia, kad jis Jums turi visiškai nerūpėti. Neužmirškite, kad Slaugos skyriuje esate laukiami pirmiausia savo artimųjų – o kartu su slaugančiu personalu jų labui galite nuveikti daug gera.

 

Parengė Ramunė Žilienė