Apie Vasario 16-ąją ir šiuolaikišką mokyklą – be isterijos

Vasario 16-ąją, Lietuvos gimtadienį, gražiai, darniai ir skambiai atšventė daugybė druskininkiečių. Tačiau vietos konservatorių „veidas“ Vilius Semeška nepraleido progos net ir tokią šventinę dieną susilaikyti nuo vietos bendruomenės įžeidinėjimų.

Į savaitraščio „Mano Druskininkai“ redakciją skambinę ir užėję druskininkiečiai stebėjosi, kad šis vietos politikas gimtąjį miestą nesigėdija juodinti net per svarbiausią Lietuvos valstybinę šventę. O „problemą“, pasirodo, jis įžvelgė praėjusią savaitę laikraštyje „Mano Druskininkai“ paskelbtoje publikacijoje apie Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos ir UAB „Hesona“ (zoosodo) pasirašytą edukacinio bendradarbiavimo sutartį.
Semeškos pozicija šiuo klausimu cituojama viename naujienų portale paskelbtoje „naujienoje“, parengtoje prieštaringos reputacijos autorės Vilmos Danauskienės iš Papalazdijų, nuolat „besirūpinančios“ Druskininkų reikalais. Tos pačios, kurios galimai neteisėta turizmo paslaugų veikla buvo plačiai nušviesta nacionalinėje žiniasklaidoje.

 

Vadino pasityčiojimu „iš visų“

Mūsų skaitytojai stebėjosi, kodėl savaitraštyje „Mano Druskininkuose“ paskelbta žinia apie „Atgimimo“ mokyklos edukacines veiklas, taip suerzino vietos konservatorių ir net paakino jį viešai įžeidinėti druskininkiečių bendruomenę? Ar mokinių lankymasis Grūto parke esančiame zoologijos sode, susipažinimas su ekspozicijomis prilygsta „nusikaltimu“ laisvai Tėvynei?

Laikydamiesi profesinės etikos, tokį, regis, labai aiškų ir paprastą klausimą, uždavėme ir pačiam V. Semeškai. Raštu, kaip jis nuolat prašo. Atsakymas, tiesą sakant, nustebino. Cituojame pažodžiui: „Jeigu perskaitytumėte savo klausimą dabar, neabejoju, ir pati suvoktumėte, kad jis – mažų mažiausiai,  neprofesionalus. Antra, toks klausimas prasilenkia su žurnalistine etika ir žmogiškąja pagarba – visų pirma, vaikams, vėliau – ir Jūsų pašnekovui, t. y. man.“

Gal Jūs, gerbiami skaitytojai, galėtumėte atsakyti, kodėl V. Semeškai šis klausimas pasirodė toks sudėtingas?

O štai Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis į tokį pat jam raštu pateiktą klausimą atsakė tiesiai šviesiai. „Ne, su tokia nuomone nesutinku. Puiku, kad Lietuvoje, po ilgokai trukusių diskusijų, į vieną vietą buvo atgabentas LSSR „meninis“ paveldas, pateikta išsami istorinė informacija apie kiekvieną skulptūrą – jos personažą, autorių. Pažinimui ir praeities suvokimui vertingos, profesionalių istorikų pagalba parengtos ekspozicijos barakuose“, – savaitraščiui „Mano Druskininkai“ teigė E. Peikštenis. – Dauguma Lietuvos muziejų yra parengę programas, skirtas įvairaus amžiaus moksleivių grupėms. Tai ir teminės ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai, dokumentinių filmų peržiūros. Nemanau, kad yra blogai, jei tokia veikla užsiima ir Grūto parko muziejus“.

Anot E. Peikštenio, edukaciniai užsiėmimai turi atitikti ir papildyti mokyklines programas – mokytojai įdomiau galės pravesti pamokas ir užsiėmimus, dėstomą medžiagą susiedami su muziejaus eksponatais.

O kas galėjo nulemti konservatoriaus V. Semeškos nuostatą, esą mokyklos pasirinkimas rengti biologijos, gamtos, istorijos ar kitas įvairias edukacijas, yra visos Lietuvos žmonių pažeminimas? Į klausimą, ar jis yra buvęs Grūto parke, ten veikiančiame zoologijos sode, iškėlė versiją, esą šiuo sodu siekiama „pritraukti daugiau lankytojų, ypač vaikų, į sovietinių stabų parką.“

Paprašytas paaiškinti, kodėl edukacinį bendradarbiavimą vadina „spjūviu į veidą“, „viešu pažeminimu druskininkiečiams“, „pasityčiojimu iš visų Druskininkų savivaldybės bendruomenės narių“, V. Semeška, regis, pranoko pats save „patriotiniu“ iškalbingumu: „Publikacija apie būsimą moksleivių vežimą į Grūto parką buvo išplatina Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo išvakarėse, papildomai įvertinant ir dabartinę geopolitinę situaciją, tokios žinios paskelbimas žeidžia/žemina ne tik mane, bet, mano įsitikinimu, visų pirma žemina kovotojus už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, tremtinius bei politinius kalinius.“

 

Istorijos – neištrinsi

Tremtinys, daugeliui Lietuvos žmonių brangus šviesios atminties monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas (1922-2001) po apsilankymo Grūto parke, viename iš šūsnies atsiliepimų knygų puslapių, išmargintų daugelio kitų lankytojų rankraščiais, yra palikęs tokį įrašą: „Labai džiaugiuos, aplankęs labai įdomų Grūto muziejų, kuris mums akivaizdžiomis priemonėmis atskleidžia patį skausmingiausią ne tik mūsų tautos, bet ir viso pasaulio istorijos laikotarpį: t. y., primena žmonijos pačius šiurpulingiausius XX a. kataklizmus ir jų veikėjus. Žmonės, kurie nepažįsta savo tautos istorijos, visuomet palieka vaikais – teigia dar senovės išminčiai. Deja, tokių vaikų šiandien mūsų tėvynėje labai daug. Man šis muziejus brangus dar ir dėl to, kad man labai primena mano jaunystę, kuri yra prabėgusi Intos-Vorkutos lageriuose. Esu nuoširdžiai dėkingas gerb. muziejaus dir. V. Malinauskui, kuris daug kuo rizikuodamas, ėmėsi tokio reikalingo tautos sąmonės praturtinimui, darbo. Netikiu, kad šis muziejus, taptų kada tai, kokia tai forma tautos exherojų kulto vietove. Čia niekas negarbins stabų, o su skausmu susimąstys, kaip sunku mums visiems gyventi, kai ateina į mūsų gyvenimo vieškelius nusikaltimų milžinai. Norėčiau tik palinkėti, kad ateityje ekskursijų vadovai neapsiribotų „nuogų“ faktų paminėjimu ar jų paviršutinišku pakeiksnojimu, bet sugebėtų ir su filosofine potekste savo tauriems klausytojams paaiškinti, kodėl kartais žmonijos istorijoje ateina tokios baisios naktys baisių nužmogėjimų ir ką privalome daryti, kad tokie baisūs nusikaltimai ir kančios nepasikartotų. Vilnius, 2001. 05. 01“.

Paklaustas, kodėl kai kas pasisako, esą Grūto parkas ar ten veikiantis zoologijos sodas yra koks nors „baubas“, kuriuo reiktų gąsdinti vaikus ir visą Lietuvą, Grūto parko įkūrėjas, Druskininkų garbės pilietis, Druskininkų „Rotary“ klubo garbės prezidentas Viliumas Malinauskas sakė, kad kai kuriems žmonėms, rodos, normalu yra kitus juodinti: „Taip dažniausiai ir elgiasi tie, kurie gyvenime gal daugiau nieko nenori veikti? Tačiau tada kokią moralinę teisę tokie turi iš viso ką nors komentuoti? Verčiau imtųsi kokio darbo ir jį dirbtų… Dėl parko: istoriją, kokia ji bebūtų, žinoti turime. Kas lengvai užsimiršta – tas, deja, gali lengvai pasikartoti. O mūsų parkas ir sukurtas dėl to, kad žmonės nepamirštų visų tų baisumų, kurie tuo metu buvo, mus supo. Žinant istorijos pamokas, gal pavyks nekartoti tų pačių klaidų, kurios kažkada buvo padarytos.“

 

Pamokos – ir netradicinėse erdvėse

Ar bereikia sakyti, kad XXI amžiaus mokykla yra kitokia nei buvo praėjusiame amžiuje ar dar anksčiau? Kaip „Mano Druskininkams“ sakė „Atgimimo“ mokyklos direktorė Danutė Časienė, vis daugiau pamokų vyksta netradicinėse erdvėse, vaikai vis dažniau mokosi, tyrinėdami, konstruoja robotukus, taip nuo mažens mokydamiesi programuoti, o be skaitmeninių technologijų neįsivaizduojama pamoka.

„Ir valstybines šventes švenčiame vis kitaip, nes dideli vieši susirinkimai neduoda naudos individualistui vaikui. Tik mokėkime rasti gražių, pozityvių ir ugdančių vaiką pavyzdžių. Mūsų, „Atgimimo“ mokykloje, Vasario 16-ajai mokytojai ir mokiniai, mokytojos Valės Šmitienės ir jos kuruojamos Mokinių tarybos kvietimu, supynė pynę Lietuvai. Kursime ir klases be sienų, kitokias, neįprastas mokyklines erdves. Aktyviai dirbdami kartu su miesto bendruomene, stengiamės, kad mokinys turėtų platesnį žvilgsnį ir įgytų dalykinių bei bendrųjų kompetencijų, būtinų šiuolaikiniam vaikui – ir socialinių, ir asmeninių, ir pažintinių, ir kūrybinių. O meilę savo gimtinei Lietuvai parodytų gražiais, gerais darbais, kūrybiniais sumanymais. Teko bendradarbiauti su Vokietijos didmiesčio mokykla, kuri savo mažuosius mokinius sistemingai išveža į edukacinius užsiėmimus tolimame kaime, kad vaikas sužinotų, kaip atrodo ožkytė ar žąsis, turėtų laiko pats paruošti maistą ir pamaitinti gyvūnėlius. Taip mažinamas stresas, mokinys atsipalaiduoja nuo savo įtemptos dienos darbų – juk neretai tėvai vaiką taip „įkinko“ į daugybę būrelių, kad jis dirba už visą suaugusiojo etatą be pietų pertraukos, atsiranda kitų interesų, mažiau reikia psichologo pagalbos. Mūsų mokytojai, išgirdę apie žadamas permainas pradėti mokyklą nuo 5-erių metų, nuogąstauja, kad ir dviejų psichologo etatų nepakaks, jei pradinukui liks tokia pati įtempta mokymosi programa. Daug sudėtingesnė nei suomių ar norvegų. Įtampa, greitis ir stresas tikrai nepadeda mokytis. Ir mes atradome stresą nuimantį kampelį uždarosios akcinės bendrovės „Hesona“ zoosode, kuriame mokiniai užsiims pozityvia edukacija egzotiškų gyvūnų pasaulyje. Tada, kai norėsime ir sutarsime, kai mokytojai matys tai esant naudinga ir reikalinga mokiniams. Galbūt ir su savo šalies 50-ies metų sovietine istorija susipažins Grūto parke, idant žinotų, koks uždaras ratas veržte veržė jų Tėvynę, kurios meile spekuliuoti vis dar neatpranta ir pokarinius genocido standartus šiuolaikiniam demokratiniam gyvenimui taiko netikri pranašai“, – sakė D. Časienė.

 

Sutartys – bendrų idėjų bankas

„Atgimimo“ mokyklos direktorė D. Časienė įsitikinusi: „Be bendradarbiavimo sutarčių neišsiversime. Sutartys – tai įsipareigojimai veiklai, nustatant abipuses galimybes. Jokie finansiniai resursai jose nenumatomi ir neskiriami. Tai tik bendrų idėjų bankas. „Atgimimo“ mokykla turi daugiau nei dvidešimt bendradarbiavimo sutarčių su įvairiais socialiniais partneriais: Druskininkų savivaldybės įmonėmis, Lietuvos Iniciatyvių mokyklų klubu, Lietuvos ir Vakarų Europos bei Japonijos, Latvijos, Baltarusijos mokyklomis, Europos mokyklų klubu Prancūzijoje. Druskininkų „Rotary“ klubo nario A. Katilovskio dėka netrukus išplėsime savo geografines bendradarbiavimo ribas, pasirašydami sutartį su kaimyninės Lenkijos Ryno miesto mokykla, kuri taip pat užsiima sveikatos ugdymo veikla, turi patirties, kultivuojant vandens sporto šakas. Netolimoje ateityje planuojame organizuoti bendras vasaros stovyklas. Veiklos gali būti integruojamos į ugdymo procesą formalųjį arba neformalųjį, gali vykti mokslo metų ar vasaros atostogų laikotarpiu, per 10 skiriamų pažintinių dienų tais mokslo metais. Kitos užsienio mokyklos nori sudaryti sutartis su „Atgimimo“ mokykla dėl jų įtraukimo į bendrus tarptautinius projektus, nes esame išskirtinę projektinę patirtį turinti švietimo įstaiga Europoje. Dėkojame daugumai kurorto įmonių už nesavanaudišką pagalbą mūsų mokyklai, leidimą klasėms lankytis mokinių tėvų darbovietėse, susipažinti su darbo organizavimo sistemomis.“
Časienė akcentavo, kad sutarties su Grūto parku mokykla neturi: sutarta bendradarbiauti tik su parke veikiančiu bendrovės „Hesona“ zoosodu: „Taigi, manau, V. Semeška, suklaidino ir pats save, ir visą Lietuvą, pirmiausia dėl pačios sutarties esmės – juk joje kalbama apie gyvūnėlius ir paukštukus. Galiausiai, ar tai pilietiškas pavyzdys, kai kažkoks piktai nusiteikęs veikėjas su neslepiama piktdžiuga, kaip man pasirodė, žiniasklaidoje meluoja Lietuvai apie niekuo dėtą mokyklą, kurioje mokėsi ir pats, ir į kurią, ne pagal gyvenamąją teritoriją, įsiprašė priimti savo vaiką? Neįsigilino, nepaklausė, nepasidomėjo, kokia tai sutartis, kaip ji bus vykdoma, kodėl jos reikia mokyklai? Beje, bendrovės „Hesona“ direktorius V. Malinauskas ne vienerius metus priima ir mokyklos svečius užsieniečius, ir mokinius, dalyvaujančius įvairiuose projektuose visiškai nemokamai. V. Semeška, nežinodamas jokių detalių ir, mano manymu, trumparegiškas išvadas pasidarydamas pats, esmę, matyt, nustatė vizualiai, pamatęs nuotrauką ir pavadinimą? Gal mano atskleidęs „korupcijos“ ar „pogrindinės politinės veiklos židinį“? Minėtame internetinio naujienų portalo straipsnyje tiesiog atbulai pasukta rodyklė. Neatmetama galimybė, kad mokykla kreipsis į teismą dėl šmeižto jos atžvilgiu.“

 

„Mano Druskininkai“ informacija