Šimtmečio Dainų šventėje – lietuvių vienybė ir įspūdingai pasirodę Druskininkų krašto šokėjai, dainininkai bei muzikantai

Praėjusią savaitę visa Lietuva gyveno Šimtmečio Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ nuotaikomis. „Jei kas kaltina lietuvius uždarumu, amžinu nepasitenkinimu, tai jiems reikia atvažiuoti į repeticijas ir pačią Dainų šventę. Reikia pereiti per tą šurmulį, pažiūrėti, kokie čia puikūs žmonės, kokie lietuviai yra vieningi“, – emocijomis po šventės dalijosi žinoma Druskininkų krašto choreografė, šokių kolektyvų vadovė Asta Čmukienė.

Druskininkų krašto šokėjai įsiliejo į bendrą Dainų šventės šurmulį / Edgaro Tamkevičiaus nuotrauka

Dešimtys tūkstančių šokėjų, dainininkų, muzikantų iš visos Lietuvos ir užsienio repetavo savo pasirodymus, kad visus nustebintų fantastiškais reginiais.

Į šventės renginių vainiką garbingai įsipynė ir Druskininkų krašto daininkai, muzikantai, šokėjai. Šventės programose dalyvavo beveik pustrečio šimto mūsų kraštiečių, kurie iš sostinės parsivežė pačius gražiausius įspūdžius. Šventės eisenoje plevėsavo ir Druskininkų vėliava, paskui kurią Gedimino prospektu žygiavo mūsų kurorto saviveiklininkų delegacija, vadovaujama vicemero Simono Kazakevičiaus.

Įteikė Druskininkų „relikviją“

Dainų šventės renginiai prasidėjo antradienį, tądien surengta Folkloro diena. Visame Vilniuje buvo įkurti Lietuvos etnografinių regionų kiemeliai, kuriuose buvo galima ne tik paklausyti įvairių regionų etnografinių ansamblių atliekamų programų, bet ir paskanauti to krašto valgių, susipažinti su tradiciniais amatais.

Folkloro dienoje Druskininkams atstovavo etnografiniai ansambliai „Stadalėlė“, „Serbenta“, „Žemynėlė“ ir Leipalingio armonikierių trio.

Pasak Druskininkų kultūros centro etnografės ir ansamblių „Stadalėlė“ ir „Žemynėlė“ vadovės Linos Balčiūnienės, jubiliejinė šventė buvo puiki: „Mūsų kolektyvai koncertavo ir atskirai, ir Dainavos krašto ansamblių būryje, buvo labai smagu. Šventės metu pristatėme Druskininkų savivaldybės „relikviją“ – tautodailininkų sukurtą stilizuotą vandens gertuvę su iš Druskininkų krašto žemės gelmių pripildytu mineraliniu vandeniu. Šventės metu pasireikšti turėjo galimybę ir legendinės „Stadalėlės“ dalyvės – dzūkiško žodžio meistrės Stasė ir Marytė.“

Etnografė pasakojo, jog jai ir jos dukrai – liaudies dainų atlikėjai Mortai Bieliukaitei – teko ypatinga misija, jos buvo tapusios etnografinio kiemelio „gaspadinėmis“.

Anot Linos, ši šventė buvo puikiai organizuota, suvažiavo gausybė bičiulių ir draugų iš visos Lietuvos. „Džiaugiuosi, kad etnografiniai dalykai dar gyvuoja ir atsiranda vis naujų autentišką liaudies meną puoselėjančių kolektyvų“, – sakė L. Balčiūnienė.

Sulaukė choristų tėvų padėkų

M. K. Čiurlionio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojas, choro „Druskininkai“ choristas Vytautas Andruškevičius Dainų šventėse (įvairuose vaidmenyse) dalyvauja nuo 1984 metų: „Šįmet šventėje dalyvavau su choru „Druskininkai“, Dainų dienoje dalyvavo ir mūsų M. K. Čiurlionio meno mokyklos jaunių choras. Vaikai, kurie pirmą kartą dalyvavo, net neįsivaizdavo, kokie įspūdžiai jų laukia Dainų šventėje. Kartais kai kam iš jų nelabai norėjosi palikti vasaros ir atostogų, bet tie, kurie dayvavo, parsivežė neišdildomus įspūdžius. Manau, kad šioje šventėje didžiausi įspūdžiai teko šventės dalyviams, tai jiems liks visam gyvenimui.

Tai – nepakartojama galimybė pabūti tokioje masėje, su tokia dainos ir garso galia, tai yra fantastiška.“

V. Andruškevičius džiaugėsi, kad po šventės meno mokyklos vadovybė sulaukė jaunųjų chorisčių tėvelių padėkų už jų atžaloms suteiktą galimybę dalyvauti išskirtiniame renginyje.

Šventėje dalyvavo ir M. K. Čiurlionio meno mokyklos liaudies instrumentų orkestro kanklių ansamblis. Kadangi Druskininkų meno mokykla neturi liaudies instrumentų orkestro, tai mūsų kanklininkės dalyvavo Ansamblių dienos programoje kartu su Alytaus muzikos mokyklos liaudies instrumentų orkestru.

Choras „Druskininkai“ šiemet Dainų šventėje dalyvavo antrą kartą, pirmąkart sudalyvauta 2018 metais, prieš pandemiją. o paskui viskas buvo sustoję. Šiemet mūsų choro solistus galima buvo pamatyti ir per šventės televizijos transliaciją.

Daug šokių kolektyvų

Žinoma mūsų krašto choreografė Asta Čmukienė sakė, jog šventėje dalyvavo nemažai mūsų krašto šokių kolektyvų, tarp jų ir jos vadovaujami Leipalingio laisvalaikio salės šokių kolektyvas „Leipūnas“ ir moterų šokių kolektyvas „Liepos“. Pastarasis kolektyvas, susikūręs prieš devynis mėnesius, jau sugebėjo įšokti į Dainų šventės traukinį.

Šventėje dalyvavo Druskininkų KC kolektyvas „Kadagys“, „Atgimimo“ mokyklos vaikų šokių kolektyvas „Druskutis“, du Viečiūnų šokių kolektyvai.

Kalbėdama apie pasirengimą Šokių dienos koncertui, A. Čmukienė pripažino, jog repeticijos vyko labai įtemptai, nuo paties ankstyvo ryto: „Buvo taip, kad dvylika valandų repetavome. Labai įtemtos repeticijos visas dienas.“

Nustebino Lietuvos žmonės

A. Čmukienė jau 40 metų dirba choreografe, per tą laiką yra dalyvavusi beveik visose Dainų šventėse. „Daugelyje švenčių dalyvavau, jos visos didingos, tačiau ši – ypatinga. Viskas buvo gerai organizuota, nebuvo nepasitenkinimo. Labai esu nustebusi mūsų Lietuvos žmonėmis. Toks pakylėjimas, susiklausymas ir bendrystė. Tai kelia aukštyn. Anksčiau būdavo visokių paburbėjimų, jei kas negerai, o dabar visais atvejais žmonės buvo su šypsena, be nepasitenkinimo.“

Asta pripažino, jog šiemet Šokių dienoje buvo ypatingai sudėtingos kompozicijos, reikėjo daug padirbėti, bet rezultatas viską atpirko: „Mano kolektyve buvo daug žmonių, dalyvaujančių Dainų šventėje pirmą kartą. Buvo daug nuovargio, jie manęs nuolat klausinėjo: „Tai kada pagaliau bus tas kaifas?“ Kai pasibaigė vakarinis koncertas, vyrai net ašarą nubraukė, tas rezultatas ir jausmas buvo labai stiprus ir viską atpirko“, – kalbėjo choreografė.

Šventės pagrindas, anot jos, – vienybė, bendrystė susiklausymas, darbas „koja į koją, ranka į ranką.“

„Mūsų įspūdžiai – kuo geriausi. Didybė ir vienybė nušlavė visus smulkius nesklandumus. Lietuviai – jėga! Mes, kolektyvų vadovai, stovėjome prie išeivijos šokių kolektyvų. Verkiau, kai mačiau išeivijos lietuvių kolektyvų narių pasididžiavimą tuo, jog jie yra lietuviai. Išeina į aikštę, veidai švyti, to nesuvaidinsi. Tai buvo pati gražiausia šventė per 40 metų“, – įspūdžiais dalijosi choreografė A. Čmukienė.

Simonas Kazakevičius, Druskininkų savivaldybės vicemeras: „Šimtmetį minėjusi Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ buvo nuostabi. Kai dainuoja 12 tūkstančių choristų, šoka 9

tūkstančiai šokėjų, groja tūkstančiai pučiamųjų instrumentų, apima labai stiprus bendrystės jausmas, atsiranda solidarumas ir pasididžiavimas Lietuva bei lietuviais, kurie gali būti tokie vieningi. Nuoširdžiai dėkoju šventėje dalyvavusiems Druskininkų kolektyvams ir jų vadovams – tikrai žinau, kiek buvo įdėta darbo, išlieta prakaito, jaudintasi, nemiegota, atiduota jėgų.

Visas jūsų darbas virto nuostabiu pasirodymu, kurį stebėjo tūkstančiai žmonių. Šios akimirkos ir prisiminimai išliks visam gyvenimui. Stebėjau kiekvieną pasirodymą ir didžiavausi druskininkiečiais – nuo mažiausiųjų iki senjorų – visi pasirodė puikiai“.

Rolandas Dabrukas, JAV gyvenantis iš Druskininkų kilęs menininkas:: „Nors jau daugelį metų dalyvauju Dainų šventėse, šių metų renginys buvo išties išskirtinis. Šventės choreografija ir režisūra buvo tiesiog fantastiška – kiekvienas judesys, kiekvienas pasirodymas buvo kruopščiai sustyguotas ir pripildytas gilios prasmės. Scena mirgėjo spalvomis, o šokėjų veiduose švytėjo plačios šypsenos.

Aš Dainų šventėse dalyvauju daug metų, per tą laiką tapome kaip viena didelė, graži šeima. Mūsų susitikimai ir pasirodymai – tai kažkas nerealaus. Šiurpas eina, vien tiktai prisiminus Dainų šventėje patirtas teigiamas emocijas, kai visi šypsosi, laimingi, skleidžia gerą energiją. Mums to ir reikia – kuo daugiau pozityvumo, daugybės patiriamų džiaugsmo akimirkų.“ Šventėje dalyvavau su Los Andželo šokių kolektyvu „Retro“. Susitikimas su Druskininkų krašto šokėjais, Leipalingio „Leipūno“ kolektyvu, kuriame šoka daug mano giminaičių, buvo ypatingas. Man atrodo, kad Dainų šventė padeda suvienyti žmones, nes jos metu patiriama vien euforija, džiaugsmas ir pasididžiavimas. Gyvenu Amerikoje, bet mano šaknys čia, Druskininkų krašte, Lietuvoje. Taigi, susitikus Dainų šventėje, norisi visus apkabinti ir nepaleisti – pasijaučiame kaip broliai ir seserys. Šių metų šventės režisieriai sukūrė nepaprastai „gamtišką“ reginį – šimtmečio šventėje buvo gausu simbolių susijusių su vandeniu, žeme ir saule. Šokių aikštė sumirgėjo nuostabiais pagoniškais simboliais, gražiausiais gyvais paveikslais. Kiekvienas šokėjas buvo labai svarbus ir turėjo savo vaidmenį – viskas buvo puikiai sustyguota. Visi – kolektyvų vadovai, režisieriai ir visi šventės dalyviai – savo laiką aukojo tam, kad susitiktų ir sukurtų bendrą gražų reginį. Man atrodo, šis šventė laimingais padarė labai daug žmonių – viskas buvo gražu, jautru.

Vienintelis dalykas, kurio Vilniuje, regis, trūksta, anot dalyvių, – didelė aikštė ar stadionas, kur visi norintys galėtų patogiai stebėti šį unikalų reginį. Juokavome, kad gal mums patiems reikia skirti pinigų tokiai erdvei įrengti, kad kuo daugiau žmonių per Dainų šventę ten tilptų ir pamatytų šį unikalų reginį. Juk susirenka minios! Regis, esame iš tokios mažos šalies, o kiek čia talentingų žmonių – dainininkų, šokėjų, muzikantų, norinčių būti tame Dainų šventės gerume. Šventė Vilniuje ne tik suvienijo lietuvius iš viso pasaulio, bet ir parodė, kokia stipri ir gyvybinga yra mūsų kultūra. Tai buvo diena, kai kiekvienas dalyvis ir žiūrovas galėjo pajusti džiaugsmą ir pasididžiavimą savo tauta, savo šaknimis. Tai buvo šventė, kurią ilgai prisiminsime su šiluma ir šypsena.“

Druskininkiečiai Dainų šventėje:

237 dalyviai

12 kolektyvų

Etnografiniai kolektyvai: „Stadalėlė“, „Serbenta“, „Žemynėlė“, Leipalingio armonikierių trio

Šokių kolektyvai: „Leipūnas“, „Druskutis“, „Liepos“, „Avilys“, „Kadagys“, Viečiūnų laisvalaikio salės moterų šokių kolektyvas „Bitės“

Chorai: Mišrus choras „Druskininkai“, M.K. Čiurlionio meno mokyklos jaunių choras, Druskininkų politinių kalinių ir tremtinių choras

Instrumentiniai ansambliai: M.K. Čiurlionio meno mokyklos kanklininkės.

Laimutis Genys