Pasineriant į kūno atmintį: instaliacija „Nėščia tyla“

Koks įmanomas dialogas tarp žiūrovo ir šokėjo? Kokiomis patirtimis šios dvi, skirtinguose poliuose – scenoje ir žiūrovų salėje – atsidūrusios būtybės, gali pasidalinti? Kas jas galėtų sujungti? Salėje tai – reta patirtis, o tam pritaikytose erdvėse gali sukurti betarpišką kūnų pokalbį. Žiūrovas, į šią erdvę atnešdamas savo unikalią kūno patirtį, tampa neatskiriama kūrinio dalimi. Keičiant žiūrėjimo tašką, keičiasi ir pati patirtis. Žiūrovo kūnas, judantis erdvėje, tampa partneriu, kuriančiu nebylų dialogą tarp savęs ir šokėjo.

Patirčių dialogai

Unikali galimybė panirti į efemerišką šokėjo ir žiūrovo dialogą atsiveria choreografės Airos Naginevičiūtės instaliacijoje „Nėščia tyla“. Tai – ypatinga proga pamatyti itin retai rodomą kūrėjos instaliaciją, kurios konceptualumui ir meistriškumui neliko abejingi „Art Vilnius’23“ žiūrovai. Kartu su ilgamečiais šokio bendražygiais, lydėjusiais Airą kūrybiniame kelyje, choreografė kuria nepamirštamą kelionę, kurioje išnyksta riba tarp stebėtojo ir stebimojo. Tai – kvietimas į intymų pokalbį, kuriame kūnai tarpusavyje tampa energijos, judesio, emocijų ir patirčių laidininkais. „Nėščia tyla“ birželio 15-16 dienomis Panevėžyje ir birželio 21-22 dienomis Druskininkuose leis patirti judesį iš visiškai naujos perspektyvos.

A. Naginevičiūtė – viena iš Nepriklausomos Lietuvos šiuolaikinio šokio pradininkių, choreografė ir pedagogė, Šokio teatro „Airos“ vadovė, pirmoji Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėja, apdovanota aukščiausiu teatro apdovanojimu – „Auksiniai scenos kryžiai“. Šiais metais choreografė buvo apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Ši instaliacija – kelionė į choreografės vidinį pasaulį, neišsemiamas mąstymo šaltinis, leidžiantis patirti šiuolaikinio šokio realybę giliau. Tai erdvė, kuri gyvuoja tarp amžinybės ir laikinumo, tarp individualumo ir kolegialumo, tarp lengvumo ir sunkumo. Ši erdvė – kolektyvinis buvimas, kontempliacija, leidžianti surasti tylą triukšme, kontrastas skubančiam pasauliui.

Dialogas tarp šokėjo ir žiūrovo čia peržengia žodžių ribas. Instaliacijoje kuriamas nebyliu pokalbiu grįstas santykis, kuriame kūnai tarpusavyje susikalba judesiais, kvėpavimu ir energija. „Tai instaliacija, kurioje norisi žiūrovui sukurti neparodinį santykį su šokėjo kūnu. Kad nebūtų to atstumo, koks būna žiūrint į paveikslą. Norisi nematomo ryšio, gimstančio iš energetikos, balanso, nesvarumo, kad pats kūnu netiesiogiai jaustum kito kūną“, – sako choreografė.

Ieškant savęs: kūnų ryšys

Tarp kūrybinės patirties ir žiūrovo suvokimo gimsta nepakartojamas ryšys. Kiekvienas kūnas, nešamas savo unikalių prisiminimų ir patirčių, tampa šio dialogo dalimi. Šiame intymiame susitikime žiūrovas kviečiamas atrasti savo vietą kūrinyje: tapti aktyviu dalyviu, o ne pasyviu stebėtoju. Viena iš patirčių – patekimas į instaliacijos erdvę, konstrukciją, kurioje žiūrovas turės atrasti būdą, kaip ją stebėti. Keičiant poziciją ir perspektyvą, žiūrintysis atvers naują judesio dimensiją, leidžiančią patirti kūrinį iš skirtingų kampų, skirtingoje tėkmėje. „Kai ieškai būdo žiūrėti, turi priartėti prie kūrėjo. Tavo kūnas turi keistis tam, kad įgytų kitą patirtį“, – sako A. Naginevičiūtė. Tai atskleidžia esminį šios instaliacijos aspektą – žiūrovo kūrybinę transformaciją, kuri vyksta stebint ir sąveikaujant su judesiu.

Instaliacija „Nėščia tyla“ – savotiška kontaktinė improvizacija, kurioje nėra fizinio prisilietimo, tačiau egzistuoja gilus ryšys tarp kūnų. Tai erdvė, kurioje paliekama laisvė interpretuoti, jausti ir atrasti individualią patirtį. „Noriu su žiūrovais ir šokėjais kalbėti apie kūno patirtį ir atmintį. Kad kiekviena kūrybinė patirtis lieka kūne. Kiekvienas iš tų kūnų yra kūryba. Man norisi sukurti buvimą tų kūnų, kurie turi šokio patirtį ir tam tikrą kūrybinę įkrovą. „Nėščia tyla“, – tai apytakos ratas, kuris jungia mano kūrybą“, – sako A. Naginevičiūtė.

Atmosferiškas patyrimas

Kūrybinė komanda tyrinėja šokio efemeriškumo temą. Judesys, lyg trapus sapnas, išnyra ir vėl pranyksta, primindamas apie laiko trapumą ir amžinybės pojūtį. Šokis tampa metafora pačiam gyvenimui, nuolat besikeičiančiam ir kupinam netikėtumų.

„Nėščia tyla“ peržengia įprastų pasirodymų ribas ir kviečia į intymų dialogą su kūnu. Žiūrovai pasiners į atmosferą, kurioje kūnai savo patirtimis dalinsis atidžiu stebėjimu, tarp šokėjo ir žiūrovo kuriant tarpusavio ryšį ir nematomą energiją. Šokėjų kūnai taps gyvomis drobėmis, ant kurių užliejami prisiminimai, emocijos ir patirtys. „Nėščia tyla“ – tai ne tik judesio instaliacija, bet ir kvietimas į kelionę, kupiną emocijų, apmąstymų ir nepakartojamų įspūdžių.

Persikėlus į Druskininkų K. Dineikos sveikatingumo parką kursis vasara alsuojanti erdvė, kurioje miesto gimtadienio proga instaliacija „Nėščia tyla“ įgaus ypatingą prasmę.Daugiau informacijos –https://www.facebook.com/share/VtzcYqejVZTK1Kvj/