Lenktynių trasa – geriausia galimybių vertintoja

Avaringumo rodikliams šalyje negerėjant, greičio viršijimas ir dėl to įvykstantys tragiški incidentai keliuose išlieka viena iš aktualiausių problemų. Saugaus eismo specialistai įsitikinę, kad mokytis vairuoti, neviršijant leistino greičio, reikia visą gyvenimą, tačiau tai galima daryti patraukliai.

Viršytas saugus greitis – daugumos autoįvykių priežastis / Asociatyvi nuotrauka

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktoriaus Aivaro Vilkelio, greičio viršijimas dažniausiai nulemia itin skaudžias autoįvykių pasekmes.

„Kelių eismo taisyklių privaloma laikytis visuomet, nepriklausomai nuo to, kokios greičio kontrolės priemonės yra taikomos“, – primena pašnekovas.

Sportinė trasa ir vairuotojų mokymams

Šį pavasarį kelios valstybinės institucijos ir sportininkų interesams atstovaujanti federacija pasirašė vadinamąjį „Nemuno žiedo“ memorandumą, kuriame, be kita ko, numatyta praktinė vairavimo edukacija, prieinama visiems norintiems tobulinti vairavimo įgūdžius.

Nacionalinės sporto agentūros Infrastruktūros skyriaus vedėjo Rimanto Šerkšno teigimu, atlikus rekonstrukciją Kačerginėje esančioje lenktynių trasoje galėtų vykti ne tik sporto varžybos, bet ir saugaus eismo mokymai.

„Tinkamai sutvarkyta ši unikali trasa galėtų tapti puikia vieta saugaus eismo įgūdžių formavimui, nes turi labai gerą reljefą – kalniukus, posūkius, todėl čia, be varžybų, galėtų vykti karių, pareigūnų mokymai, vairuotojų pažymėjimų perlaikymai; netgi taksi vairuotojai, pavėžėjai čia galėtų atskirus mokymus turėti“, – pastebi Sporto agentūros atstovas.

Suprasti savo galimybių ribas

Lenktynininko Igno Gelžinio įsitikinimu, tokio centro reikia ir pradedantiesiems, ir patyrusiems vairuotojams.

„Man į galvą ateina analogiškas Austrijos pavyzdys, kuomet ten sportinėse trasose buvo sukurti panašūs centrai, kurie leido vairuotojams įsitikinti, kaip tai neskambėtų paradoksaliai, kad jie nemoka taip gerai vairuoti, kaip įsivaizduoja. Ir tada tai veikia prevenciškai, nes trasoje „nesėkmių“ patyręs žmogus tikrai suabejos ar verta tai atkartoti gatvėje“, – aiškina lenktynininkas.

„Įsivaizduokite situaciją, kuomet trasoje, užvažiavęs ant slidžios dangos, vairuotojas nesuvaldo automobilio vieną kartą, antrą, trečią… Tuo tarpu instruktorius tą padaro nesunkiai. Ateina supratimas apie savo galimybių ribas. Austrijos instruktoriai tokiuose centruose save patyrusiais laikantiems vairuotojams specialiai duoda profesionalams skirtas užduotis, kurių apie 90 proc. yra neišlaikomos“, – priduria I. Gelžinis.

Pasak „Slalomo akademijos“ vadovo Sauliaus Vilčinsko, norint važiuoti saugiau kelyje ir sumažinti riziką sukelti eismo įvykį, reiktų vadovautis keliais principais.

„Judėti eismo srauto greičiu, nevažiuoti šalia kito automobilio ilgiau nei kelias sekundes, ilgai neužsibūti aklosiose kitų vairuotojų matomumo zonose, būti lengvai prognozuojamu prieš kitus eismo dalyvius“, – sako S. Vilčinskas.

Publikacija parengta, bendradarbiaujant su AB Lietuvos automobilių kelių direkcija