Unikali Druskininkų miesto muziejaus kolekcija pateko į Lietuvos rekordų knygą

Druskininkų miesto muziejus, puoselėjantis ir pristatantis druskininkiečiams bei kurorto svečiams svarbiausius mūsų krašto istorijos aspektus, pelnytai gali didžiuotis ir unikalių eksponatų – druskinių – kolekcija. Tokios neturi nė vienas Lietuvos muziejus – ji yra išskirtinė ir Europos muziejinkystės kontekste.

Druskininkų miesto muziejus yra sukaupęs daugiau nei pusantro tūkstančio įvairiausių druskinių iš viso pasaulio. Ši kolekcija neseniai buvo įtraukta į Lietuvos rekordų knygą.

Pasak G. Dumčiaus, druskinių kolekcija – savotiška duoklė Druskininkų gamtos turtams, suteikianti galimybę neįprastu kampu parodyti ir papasakoti lankytojams Druskininkų istoriją per visiems suprantamus ir aiškius dalykus – druskines / Roberto Kisieliaus nuotrauka

Rinko penkerius metus

„Ši kolekcija – savotiška duoklė Druskininkų gamtos turtams, ja mes galime neįprastu kampu parodyti ir papasakoti mūsų lankytojams Druskininkų istoriją per visiems suprantamus ir aiškius dalykus – druskines“, – sakė muziejaus direktorius Gintaras Dumčius.

Paklaustas, kada prasidėjo šios kolekcijos rinkimas, direktorius sakė, jog druskinės yra intensyviai renkamos apie penkerius metus.

„Turime 1550 druskinių, ir visos jos skirtingos – yra iš įvairių metalo lydinių, įskaitant ir tauriuosius, yra iš medžio, krištolo, stiklo, porceliano, yra pagamintų iš galvijų ragų, jūros kriauklių, plastiko, molio. Kai kurios yra labai brangios, kai kurios – kainuojančios centus“, – apie kolekciją pasakojo direktorius.

Pasidomėjus, kaip vyko eksponatų rinkimo procesas, G. Dumčius sakė, jog dovanotų druskinių yra labai mažai, daugiausia – pirktos. Muziejus paskelbė žinią, kad renka druskines, taip pat pasinaudojo savo kanalais – pažįstamais kolekcininkais, kurie ieškojo druskinių, o paskui jas pasiūlė muziejui.

Druskininkų miesto muziejaus kolekcijoje – 1550 druskinių, ir visos jos skirtingos – yra iš įvairių metalo lydinių, įskaitant ir tauriuosius, yra iš medžio, krištolo, stiklo, porceliano, yra pagamintų iš galvijų ragų, jūros kriauklių, plastiko, molio / Roberto Kisieliaus nuotraukos

Druskinės – iš visų žemynų

Paklaustas, kokia kolekcijoje surinktų druskinių kilmės geografija, G. Dumčius sakė, jog jos yra iš daugiau nei 40 valstybių, iš šešių žemynų, trūksta tik iš Antarktidos.

Paprašytas išskirti unikaliausius kolekcijos eskponatus, direktorius sakė: „Vienoje yra daug sentimentų, ji – iš Druskininkų buvusio Janapolio dvaro, vežiko, medinė, tekinta, ilgai naudota druskinė. Ji mums svarbi, nes yra mūsų vietinė. Paskui yra dar viena, labai reta – su Klaipėdos turgaus aikštės vaizdu. Taip pat turime garsiausios britų Art Deco stiliaus keramikės Clarice Cliff (1899-1972) rankomis dekoruotą druskinės ir pipirinės komplektą. 2009 m. Viktorijos ir Alberto muziejus Londone atidarė naują keramikos  ekspoziciją, kurioje yra eksponuojami tik dviejų autorių kūriniai – viena iš jų yra Clarice Cliff. Išskirčiau dar vieną ypatingą druskinę – ją muziejui padovanojo kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Tai – jo šeimos, močiutės druskinė, pagaminta 20 amžiaus trečiajame dešimtmetyje, Vengrijoje: Art Deco stiliaus, metalinė, joje suformuotas reljefinis užrašas „Druska“.

Kolekcijoje yra įvairių dydžių druskinių. Didžiausia – 37,5 cm aukščio, 13 cm ilgo ir 12 cm pločio. Mažiausia – 1,2 cm aukščio, 3,2 cm skersmens, kaip butelio kamštelis, pagaminta Irane, su rytietiškais elementais.

G. Dumčiaus teigimu, labai traukianti dėmesį ir, ko gero, seniausia kolekcijoje, yra labai įspūdingai atrodanti 18 amžiaus pabaigos raudono ir balto stiklo iš Bohemijos karalystės atkeliavusi druskinė.

Paprašė suskaičiuoti eksponatus

Miesto muziejaus direktorius sakė, jog kolekcijoje yra ir šiuolaikinių, kolekcinių druskinių, jų daugiausia gamina japonai bei amerikiečiai: „Tai – pati demokratiškiausia mūsų ekspozicija, kur visiems viskas aišku – ir senam, ir jaunam. Žmonės, pamatę eksponatus, apsidžiaugia, kai pastebi, jog yra turėję tokių druskinių. Druskinės – tam tikra civilizacijos istorija, nes visa civilizacija praktiškai ir prasidėjo nuo druskos. Sakoma, kad 99 proc. karų vyko dėl druskų.“

Pasidomėjus, kaip vyko Lietuvos rekordo fiksavimas, G. Dumčius pasakojo, jog kartą muziejuje pastebėjo du žmones, kurie apžiūrinėjo druskinių kolekciją. Jie paklausė, kiek druskinių yra muziejaus kolekcijoje.

„Mes atsakėme, kad tikslaus skaičiaus nežinome. Tada jie pasakė, jog teks visas druskines suskaičiuoti, nes, jų žiniomis, tai didžiausia tokio tipo kolekcija Lietuvoje. Agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo paprašė kolekcijos aprašo, kiekio, reklaminio teksto. Viską nusiuntėme. Paskui pakvietė atsiimti įregistruoto rekordo diplomo“, – pasakojo Miesto muziejaus direktorius.

Šis diplomas dabar kabo muziejuje, o prie druskinių kolekcijos yra pakabinta lenta, ant kurios galima rašyti pildomos kolekcijos skaičius.

Parengė Laimutis Genys