Treneriai A. Bikulč ir E. Ruseckas: „Jaunieji druskininkiečiai turi išskirtines galimybes mokytis kalnų slidinėjimo abėcėlės“
Druskininkų sporto centras yra vienintelis Lietuvoje, sudarantis galimybę jauniesiems sportininkams treniruotis kalnų slidinėjimo sporte ištisus metus. Tokią galimybę suteikia Druskininkuose veikianti „Snow Arena“.
Čia jaunieji druskininkiečiai ne tik pradeda kelią į šios sporto šakos aukštumas, bet ir tiesiog mokosi slidinėti – tam yra Druskininkų savivaldybės ir kitų institucijų inicijuotos įvairios programos.
Sporto centro Kalnų slidinėjimo sekcijoje treniruojasi apie septynios dešimtys jaunųjų druskininkiečių, o šio sporto paslaptis jiems atskleidžia du treneriai – Artūras Bikulč ir Erlandas Ruseckas, kurie irgi yra šios sporto šakos entuziastai.
Apie kelią į kalnų slidinėjimą, jaunųjų sportininkų perspektyvas, šios sporto šakos ypatumus kalbamės su Sporto centro treneriais A.Bikulč ir E.Rusecku.
– Kaip Jūs tapote kalnų slidinėjimo treneriais?
Artūras: Esu kilęs iš Zarasų, tai užsiminėjau tėviškėje lygumų slidinėjimu. Kai persikėliau gyventi į Druskininkus, čia jau veikė „Snow arena“. Čia baigiau kalnų slidinėjimo instruktorių kursus ir pradėjau dirbti su įvairiomis kalnų slidinėjimo mokymo programomis. Jau 2014 metais – pradėjau treniruoti vaikus Sporto centre.
Papildomai dar studijavau ir Lietuvos sporto universitete. Kad galėčiau dirbti treneriu reikia aukštojo pedagoginio išsilavimo.
Na, o varžybų patirties turėjau iš kitų sporto šakų: slidinėjimo, multisporto, dviračių ir orientavimosi sporto.
Erlandas: Treneriu tapau atsitiktinai. Kai atidarė šią areną, ieškojo instruktorių, buvo rengiami kursai. Pabaigiau kursus, mokiau žmones slidinėti. Kai mokykla surinko vaikų grupę, man patikėjo juos treniruoti. Dirbu arenoje nuo jos atidarymo, o Sporto centre – daugiau nei metus. Dabar studijuoju Lietuvos sporto universitete, kurį netrukus baigsiu. Studijoms gavau Druskininkų savivaldybės finansavimą.
DSC auklėtiniai, vadovaujami trenerių A. Bikulč ir E. Rusecko, dalyvauja Lietuvos kalnų slidinėjimo taurės etapuose, Lietuvos čempionatuose bei kitose tarptautinėse varžybose, kur laimi ir užima prizines vietas / „Snow arenos“ archyvo nuotraukos
– Kaip atsirado kalnų slidinėjimo poreikis? Kur jis nuvedė?
Artūras: Kalnų slidinėjimo poreikis atsirado dėl „Snow arenos“. Pradėjau dirbti su vaikais, ėmiau dalyvauti varžybose, pradėjau jas organizuoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Papildomai mokiausi teisėjauti, turiu teisę teisėjauti tarptautinėse varžybose, esu tarptautinių varžybų delegatas, prižiūriu, kaip organizuojamos varžybos užsienyje ir su komanda esu pagrindinis visų kalnų slidinėjimo varžybų organizatorius Lietuvoje.
Kai pradėjau dirbti arenoje, pradėjau domėtis kalnų slidinėjimu, sėmiausi patirties iš užsienio trenerių, kurie pas mus atvažiuoja. O atvažiuoja žinomos pasaulio slidinėjimo komandos, su jomis nuolat bendrauju, o tai didelė patirtis ir galimybės. Sukauptą patirtį stengiuosi perduoti Sporto centro auklėtiniams.
Erlandas: Aš labai mėgstu kalnų slidinėjimą, dalyvauju visose varžybose Lietuvoje, kurios čia organizuojamos.
Artūras: Erlandas yra praėjusių metų Lietuvos kalnų slidinėjimo taurės nugalėtojas.
– Kokios Lietuvoje slidinėjimo galimybės, ar įmanoma pasiekti aukštų rezultatų?
Artūras: Lietuvoje tapti kalnų slidininku buvo sudėtinga iki tol, kol Druskininkuose pastatė „Snow Areną“. Tačiau ir arenoje tikru kalnų slidininku tapti sudėtinga, čia galima atidirbinėti tam tikrus elementus, galima įvaldyti techninių disciplinų (slalomo ir didžiojo slalomo) pradmenis. Norint siekti sporto aukštumų, reikia važiuoti treniruotis į kalnus ir ledynus. Mes stengiamės savo auklėtinius išvežti į Italiją, Suomiją. Net ir žiemą Lietuvoje nėra tokio kalno, kad galėtume tinkamai treniruotis greitesnes disciplinas nei slalomas. „Snow arena“ Lietuvoje yra pagrindinė treniruočių vieta, į kurią atvažiuoja treniruotis visi Lietuvos ir užsienio šalių kalnų slidinėjimo rinktinių sportininkai – šveicarai, vokiečiai, italai, austrai.
Erlandas: Per tą laiką, kiek gyvuoja arena, ši sporto šaka išpopuliarėjo ir Lietuvoje bei toliau sulaukia didesnio susidomėjimo. Ir kaip sporto šaka, ir kaip galimybė slidininkams bei ketinantiems vykti slidinėti į kalnus pasimankštinti, pasipraktikuoti.
– Ar yra specifinių reikalavimų vaikams, norintiems užsiimti kalnų slidinėjimu?
Artūras: Pradedame dirbti su vaikais nuo 4-6 metų, pradžioje bandome tai jiems pateikti, kaip pramogą, kad jiems patiktų slidinėjimas, o paskui jau atsiranda reikalavimai. Reikia ir tam tikro fizinio pasirengimo, o paskui, norint tobulėti, fizinis pasirengimas sudaro 70-80 proc. sėkmės.
–Kokie Jūsų auklėtinių pasiekimai?
Artūras: Trys DSC vaikai šiemet dalyvavo Europos olimpiniame žiemos festivalyje Italijoje, dabar jie papildomai treniruojasi ir su kitais treneriais iš Vilniaus ir Kauno klubų. Liepa Karlonaitė – tituluočiausia DSC sportininkė, nuolat užimanti prizines vietas Lietuvoje, pernai perėjo jau į suaugusiųjų grupę ir tarptautinės varžybose taip pat užėmė prizines vietas bei tapo jų nugalėtoja. Kalnų slidinėjimo pradmenis įgijo Sporto centre – pradžioje su manimi, po to su buvusiu DSC treneriu Jurijumi Švecovu. Kiti mūsų vaikai dalyvauja Lietuvos kalnų slidinėjimo taurės etapuose, Lietuvos čempionatuose bei kitose tarptautinėse varžybose, kur taip pat užima prizines vietas. DSC auklėtiniai papildomai treniruojasi ir kituos klubuose, pasirinkdami akrobatinio slidinėjimo discipliną, dalyvauja tarptautinėse stovyklose ir varžybose. Sportininkai tobulėjimui vyksta į treniruotes užsienyje (Italija, Austrija, Šveicarija). „Snow arena“ yra stotelė, kur galima įgauti gerus pradmenis, „šlifuoti“ techniką, bet reikia ieškoti didesnių kalnų, kad būtų galima plėtoti kitas kalnų slidinėjimo disciplinas. Stiprus sportininkas per metus ant sniego turi praleisti ne mažiau kaip 150 dienų, tada galima siekti rimtesnių rezultatų. O profesionalai ant sniego praleidžia 250 dienų ir daugiau.
– Kiek jaunųjų druskininkiečių treniruojasi „Snow arenoje“?
Erlandas: Yra keturios Sporto centro grupės, apie 70 vaikų. Pagal specialią programą slidinėti mokosi dar ir antrųjų bei šeštųjų klasių druskininkiečiai.
– Kokia tikimybė, kad iš tų vaikų tarpo bus rimtų sportininkų?
Artūras: Nuo 2014 pradėjau dirbti su 20 vaikų grupe, tai per tiek metų turime likusius tik 5 vaikus, kurie dar sportuoja. Reikia ne tik fizinio pajėgumo, bet ir finansų. Inventorius, išvykos į užsienio stovyklas brangiai kainuoja. Kai kurie vaikai gal ir turi talentą, bet neturi finansinių galimybių. Vis planuojame įsteigti slidinėjimo sportines klases, norėtume, kad gabūs vaikai pereitų į tas klases. Jei pasikviesime trenerių iš užsienio, jei sudėliosime tinkamą kalnų slidininkų rengimo sistemą, jie galėtų rimčiau sportuoti. Lietuva nėra kalnų slidinėjimo šalis, nėra nei istorijos, nei patirties, viskas vis dar kuriama, na, o „Snow arenos“ atsiradimas tikrai tai palengvino. Kalnų slidinėjimo trenerius Lietuvoje galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tačiau neprarandame vilties, kad kitoje žiemos olimpiadoje turėsime ir druskininkiečių. Druskininkai turi išskirtines sąlygas lavinti vaikus kalnų slidinėjimo sporte. Vilniaus ir Kauno kalnų slidinėjimo klubai pas mus važiuoja treniruotis ir taip pat džiaugiasi Lietuvoje turimomis galimybėmis. Šiuo metu bandome plėtoti ir snieglenčių programą, tikimės kad greitu metu bus priimtas treneris, planuojame kad nuo ateinančių mokslo metų ši sporto šaka bus Druskininkų sporto centre.
– Kokia kalnų slidinėjimo perspektyva Lietuvoje?
Artūras: Mes čia, Druskininkuose, turime vaikams sudaryti sąlygas pamilti šią sporto šaką, pradėti treniruotis, o tada nukreipti toliau tęsti mokslus, sudarant galimybes jiems išvykti į užsienį, kur galėtų treniruotis kalnų slidinėjimo šalyse ir atstovauti Lietuvai. Mūsų misija – suteikti pagrindus ir nukreipti tinkama linkme. Čia reikia kurti stiprią slidinėjimo akademiją ar klasę, gauti reikiamą finansavimą ir sportuoti. Reikia prisivilioti gerų trenerių iš užsienio. Tada bus galima kalbėti apie aukštesnius rezultatus.
Parengė Laimutis Genys