Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje – renginiai, skirti Dzūkijos (Dainavos) metams paminėti

Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka, pažymėdama Dzūkijos (Dainavos) vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 770 metų jubiliejų, balandžio mėnesį inicijavo renginių ciklą „Protėvių žemė“. Renginiuose buvo kalbama apie Dzūkijos gamtą, žmones, jų gyvenimo būdą, papročius ir tradicijas, skambėjo vaizdinga dzūkiška šnekta.

Dzūkijos turtas – unikali protėvių bitininkystė

Balandžio 18 d. organizuotame renginyje „…kur laukinis medus kvepia“ buvo pasakojama apie Dzūkijos gamtos turtus ir vieną iš seniausių, ilgiausiai išsilaikiusių didžiųjų girių verslų – drevinę bitininkystę. Šis senovės amatas, istoriškai būdingas šiam regionui, kadaise vaidino svarbų vaidmenį vietos žmonių gyvenime. Bitininkai bičių spiečius net dovanodavo giminėms ar kaimynams, jų vaikams, krikštavaikiams, taip pat išmokydavo juos bitininkauti. Medaus kopinėjimo diena senovėje buvo laikoma šventa. Bet ilgainiui, atradus ekonomiškai efektyvesnius bitininkystės metodus, drevinė bitininkystė pamažu nyko ir traukėsi.

Renginyje „…kur laukinis medus kvepia“ buvo pasakojama apie Dzūkijos gamtos turtus ir vieną iš seniausių, ilgiausiai išsilaikiusių didžiųjų girių verslų – drevinę bitininkystę / Viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

Viešosios bibliotekos direktorė Laima Žėkienė priminė, kad mintis atgaivinti ir propaguoti drevinę bitininkystę gimė Dzūkijos nacionaliniame parke, kadangi kelių entuziastų dėka šis archainis verslas dar tebegyvavo Musteikos miškuose. Gamtos paveldo fondas kartu su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija 2022 m. įgyvendino projektą „Etninės kultūros paveldo išsaugojimas ir turizmo plėtra drevinės bitininkystės regione“. Viena iš šio projekto sudedamųjų dalių buvo filmo apie drevinę bitininkystę sukūrimas. Dokumentinį filmą ,,Šilų bitės“ sukūrė druskininkietis Jonas Bilinskas – gamtos fotografas, filmų apie gamtą kūrėjas, Petro Abukevičiaus premijos laureatas, su Dzūkijos nacionaliniu parku bendradarbiaujantis jau 15 metų. Minėto filmo peržiūra tapo pagrindiniu šio Viešosios bibliotekos renginio akcentu. Filmas pasakoja apie šimtmečius besitęsiantį drevinių bičių ir žmogaus bendravimą, Marcinkonių ir Musteikos kaimus supančiuose šiluose atgaivintą drevinę bitininkystę ir naujosios kartos drevininkus, mokančius ne tik kopti į pušį sudėtingu ilgų virvių įrankiu geiniu, bet ir tokį įrankį pasidirbdinti. Pristatydamas filmą, J. Bilinskas sakė, kad bitės jo dar nė karto nėra sugėlusios, taip pat papasakojo, jog bičių gyvenimą drevėse jis filmavo ir endoskopu, ir savadarbiu įrenginiu, pasidarytu iš drono.

Renginyje dalyvavęs vienas iš filmo veikėjų, dzūkiško geinio meistrystės atnaujintojas, Dzūkijos nacionalinio parko visų senųjų amatų žinovas Romas Norkūnas akcentavo, kad jaučia didelę pagarbą bitėms. Drevine bitininkyste jis susidomėjo prieš 20 metų, suspėjo iš Marcinkonyse gyvenusio senosios kartos drevininko Juozo Miškinio perimti visas drevinės bitininkystės paslaptis, išmoko kopti į medį dviem būdais. R. Norkūnas pasidžiaugė, kad dabar formuojasi norinčiųjų užsiimti drevine bitininkyste bendruomenė, kurios nariais ketina tapti apie 10 žmonių. „Bitės – tarsi žmonės, jos net pešasi, nori vienos iš kitų „turtus“ atimti. O bitės įkandimas – tai Dievo dovana, reikia ja džiaugtis“, – teigė bitininkystės žinovas. Tokią „dovaną“ jis gavo, baigdamas savo trečiąją dešimtį metų, o sutinimą gydėsi be jokių vaistų, tik paprastu patrynimu ranka.

Renginio svečias dr. Mindaugas Lapelė, gamtosaugininkas, Sengirės fondo valdybos narys, nuogąstavo, kad miškams dabar neramus laikas – Dzūkijoje sparčiai kertamos girios, todėl kyla dvejonių, ar išliks 100-150 metų medžiai su senosiomis drevėmis, ar dar bus pušų, kuriose būtų įmanoma skobti naujas dreves. Prieš keletą metų drevinė bitininkystė buvo įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, tad būtina išsaugoti drevinei bitininkystei tinkamus medžius. Tikėtina, kad tam pasitarnaus ir naujas organizacijų ir žmonių sambūris „Girių spiečius“, propaguojantis iš esmės kitokį požiūrį į miškus, deklaruojantis, kad svarbi ne tik mediena, bet ir gamtos tausojimas. Juk miškas yra vertybė, miškas yra visiems. Žmonės privalo suprasti, kodėl reikia senų miškų, drevinių bičių. M. Lapelė Viešajai bibliotekai perdavė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos dovaną – projekto lėšomis išleistas knygas „Drevinė bitininkystė iš kartos į kartą“ ir „Bičių pamokos“.

Renginio dalyvius lietuvių liaudies dainomis apie darbščiąsias biteles pradžiugino dainininkė Ineta Meduneckytė-Tamošiūnienė, Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos folklorinio dainavimo mokytoja, šios mokyklos vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Avilys“ vadovė. Būgnu jai pritarė sūnus Ugnius, minėto ansamblio muzikantas.

Renginio metu veikė paroda – visi galėjo pasigrožėti druskininkietės Aldonos Bilinskienės kūryba – floristikos bei karpymo technikomis sukurtais itin meniškais atvirukais ir juose slypinčiais kaligrafiškai išraitytais tekstais.

Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos informacija