Lengvosios atletikos treneris Kęstutis Jezepčikas: „Mano visas gyvenimas yra sportas“
Tęsiame pasakojimų ciklą apie Druskininkų sporto centro trenerius. Šiandien pristatome lengvosios atletikos trenerį Kęstutį Jezepčiką.
Tai, kad Druskininkuose dirba aukščiausios klasės, nacionalinio ir tarptautinio lygmens treneriai, puikiai patvirtina Druskininkų sporto centro trenerio K. Jezepčiko pavyzdys.
Šis žmogus – keliskart Lietuvos sportinio ėjimo čempionas, daugkartinis rekordininkas, ilgametis Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos vykdomojo komiteto narys. Jis su savo auklėtiniais ir Lietuvos nacionaline komanda yra dalyvavęs gausybėje Olimpinių žaidynių, Pasaulio ir Europos čempionatų.
Apie profesijos pasirinkimą, pasiektus sporto rezultatus, išugdytus čempionus ir darbą Druskininkuose kalbėjomės su K. Jezepčiku.
Treneris K. Jezepčikas džiaugiasi, kad nuolat atsiranda talentingų vaikų, kurie pasiekia puikių rezultatų įvairiose varžybose / Druskininkų sporto centro archyvo nuotraukos
Lietuvos rinktinės nariai A. Orliukaitė ir I.Dumbliauskas / Druskininkų sporto centro archyvo nuotrauka
– Kaip Jūs atradote sportą?
– Visas mano sąmoningas gyvenimas yra susijęs su sportu. Mane sportu sudomino vyresnieji broliai. Brolis Jonas buvo baigęs tuometį Kūno kultūros institutą. Mūsų mama mirė, kai mokiausi antroje klasėje, o kai buvau penktokas, mane išvežė į Panevėžio sporto mokyklą internatą. Taigi nuo penktos klasės gyvenu sportu – sporto mokykloje rytą ir vakarą būdavo sportas. Studijų metais tuomečiame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute aktyviai sportavau, tuo pačiu užsiėmiau ir per tarnybą sovietų kariuomenėje. Kultivavau lengvąją atletiką, konkrečiai – sportinį ėjimą, nes man patiko ištvermės sportas.
– Kokie Jūsų sporto pasiekimai?
– 20 metų man priklausė Lietuvos sportinio ėjimo rekordas 50 km distancijoje, 7 ar 8 kartus buvau Lietuvos čempionas. 1993 metais baigiau sportininko karjerą ir atvykau gyventi į Druskininkus.
– Kodėl po sportininko karjeros pasirinkote Druskininkus?
– Esu kilęs iš Dzūkijos, iš Varėnos rajono, tai šis kraštas man labai artimas. Man patinka Druskininkai. Kai dar sportavau, mūsų sporto stovyklos dažnai vykdavo Druskininkuose. Man pasirodė, kad tai – puiki vieta tęsti trenerio karjerą. Druskininkuose įkūriau klubą, surinkau visus geriausius Lietuvos ėjikus. Klubo veiklai ieškojau rėmėjų visoje Lietuvoje. Nuo 1992 metų Druskininkuose rengiu tarptautines ėjimo varžybas, jos jau tapo tradicinėmis. Kai prieš tris dešimtmečius pradėjau dirbti Sporto centre, čia buvo kultivuojamas tik rankinis ir lengvoji atletika, tik vėliau atsirado ir kitos sporto šakos.
– Esate lengvosios atletikos treneris. Ar ši sporto šaka visada buvo populiari?
– Susidomėjimas – banguojantis. Kai pradėjau Druskininkuose treniruoti, buvo didelis susidomėjimas, jaunimas matė, kad gali pasiekti gerų rezultatų. Kitas stimulas – galimybė išvažiuoti į užsienį, anksčiau tai buvo didelis privalumas. Dabar motyvacijos pasikeitė. Atsiranda sveiko gyvenimo būdo supratimas, tėvai supranta, kad vaikus reikia leisti sportuoti. Tėveliai supranta, kad ne visus paruošime čempionais, bet suvokia, kad treniruotės gali motyvuoti vaikus pasirinkti sveiką gyvenimo būdą.
– Kaip sekasi ieškoti jaunųjų talentų?
– Palaikau ryšius su miesto kūno kultūros mokytojais, jie pasako, kuris vaikas yra gabesnis sportui ir dar nelanko kitų būrelių. Paskui draugas draugą atsiveda. Pažįstu daug tėvų, nes jie mano pirmieji auklėtiniai, jie siunčia pas mane ir savo vaikus. Mano treniruojami vaikai labai darbštūs, jiems nesvarbu, kada treniruotis. Jei reikia, gali ir septintą valandą ryto ateiti. Pastebėjau tendenciją – jei mokykloje vaikui mokslai gerai sekasi, tai tas vaikas visur suspėja – ir sportuoti, ir į būrelius. Treniruoju ir keletą ukrainiečių vaikų, laikau tai socialine akcija, nes tie vaikai anksčiau ar vėliau išvažiuos į Ukrainą.
– Kur vyksta lengvosios atletikos treniruotės?
– Šiltuoju metų sezonu treniruojamės „Atgimimo“ mokyklos stadione, Mizarų plente, aplinkkelyje, ties Sodų gatve. Turime geras sąlygas treniruotis – daug takelių, kalniukų. Žiemą treniruotės persikelia į sales.
– Kokie Jūsų auklėtinių rezultatai?
– Sporte viskas išmatuojama rezultatais. Pats buvau Tarptautinės klasės sporto meistras. Visada įsivaizdavau, kad vaiką, kuris pas mane ateina, paruošiu iki tam tikro lygio. Dabar puikiai suprantu, kad nereikia iš visų jų daryti olimpiečių, lieku patenkintas, jei jie sveikai gyvena, nepamiršta sporto. Tiesa, tikrai turiu ambicijų paruošti aukštos klasės sportininkus. Mūsų mieste geros sąlygos sportuoti, reikia tik turėti idėją ir atsirinkti talentingų vaikų. Druskininkietis Marius Šavelskis buvo mano pirmasis olimpietis. Jis labai talentingas ir darbštus, dalyvavo Rio de Žaneiro olimpinėse varžybose. Buvau nemažai sportininkų paruošęs Pasaulio ir Europos čempionatams.
Dabar sportinio ėjimo treniruoju du suaugusius jaunuolius, turiu talentingą sprinterę. Nuolat atsiranda talentingų vaikų. Visi skundžiasi, kad vaikai dabar neturi motyvacijos užsiimti lengvąja atletika, nori žaisti krepšinį ar futbolą. Yra komandinės sporto šakos ir individualios. Ne visiems tinka komandoje sportuoti, ne visiems tinka žaidimai. Yra vaikų, kuriems ypač tinka individualios sporto šakos.
– Kas Jums yra sportas?
– Mano visas gyvenimas yra sportas, darbas – treniruotės, laisvalaikis – golfas. Visi draugai – sporto žmonės, rėmėjai – buvę sportininkai. Nesigailiu savo pasirinkimo, neįsivaizduoju savęs sėdinčio kabinete nuo aštuonių ryto iki penkių vakaro. Trenerio darbas yra labai kūrybingas, į vaiką įdėtos pastangos duoda rezultatą – 80 proc. jaunųjų sportininkų pateisina lūkesčius. Tai džiugina. Manau, kad su sportu bus viskas gerai, ateina nauja karta, kuri supranta, kad kūno kultūra ir sportas yra sveikata.
Kalbėjosi Laimutis Genys