Karolį Dineiką žmonės vadino stebukladariu iš Druskininkų“

DRUSKININKAMS NUSIPELNIUSIŲ ŽMONIŲ ATMINIMAS

Po ilgų diskusijų su Gidų asociacija, aktyviais bendruomenės nariais, Druskininkų savivaldybė priėmė sprendimą kurorte įrengti mažosios architektūros elementus, kuriais bus įprasmintas Druskininkams nusipelniusių žmonių atminimas.

Kaip sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, vieni iš pirmųjų, druskininkiečių sprendimu, bus pagerbti šeši žmonės: M. K. Čiurlionis – žymiausias Lietuvos dailininkas ir kompozitorius, gyvenęs ir kūręs Druskininkuose, K. Dineika – pedagogas, gydomosios kūno kultūros specialistas, mokslininkas, Druskininkų gydomosios kūno kultūros ir klimato terapijos parko (dabar – K. Dineikos sveikatingumo parkas) kūrėjas, A. Dambrauskas – Druskininkų garbės pilietis, vienas žymiausių Lietuvos klasikinės literatūros vertėjų, Ž. Lipšicas – Druskininkuose gimęs skulptorius, žymus kubizmo atstovas, J. Pilsudskis – Lenkijos maršalas, Abiejų Tautų Respublikos atkūrimo iniciatorius, tarpukario Druskininkų garbės pilietis ir I. Fonbergas – Vilniaus universiteto profesorius, chemikas, ištyręs Druskininkų mineralinio vandens gydomąsias savybes.

Ta proga „Mano Druskininkai“ skaitytojus supažindina su Druskininkų istorijoje svarbų pėdsaką palikusiomis asmenybėmis. Šį kartą kalbėsime apie K. Dineiką.

Apie Karolio Dineikos, vieno garsiausio Lietuvos gydomosios fizinės kultūros pradininko, naujų metodų autoriaus mažai žinomus biografijos faktus papasakojo Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas Palionis, kurio gyvenimo kelio pasirinkimui taip pat didelę įtaką turėjo K. Dineika.

K. Dineika atrado Druskininkus, kurortas jam tapo atradimu, čia jis ėmėsi gydomosios fizinės kultūros / K Dineikos šeimos archyvo nuotrauka

Druskininkai dėl K. Dineikos veiklos tapo traukos centru, o jį patį čia pradėjo vadinti „stebukladariu iš Druskininkų“ / K Dineikos šeimos archyvo nuotrauka

– Kokia, Jūsų akimis, K. Dineikos asmenybės svarba Lietuvai?

– Tarpukaryje dauguma mūsų tautiečių, sugrįžusių iš užsienio į Lietuvą, buvo užsidegę Nepriklausomos Lietuvos kūrimu įvairiose gyvenimo srityse. K. Dineika per studijas Tartu universitete treniravosi ir buvo susipažinęs su įvairiomis sporto šakomis, ypač jis domėjosi krepšiniu. Jis Lietuvos karininkams rengdavo krepšinio varžybas, vėliau parašė krepšinio vadovėlį, kuriame užrašyta įdomių dalykų. Taisyklėse aprašyta, kad varžybų metu krepšinio žaidėjams negalima vartoti alkoholio, rūkyti, o sirgaliams griežtai draudžiama judinti krepšinio konstrukciją.

Lietuvos nepriklausomybė traukė visus patriotus ir kūrėjus, išryškino savo sričių lyderius, K. Dineika buvo mūsų jaunos valstybės fizinio lavinimo sistemos kūrėjas. Jis Lietuvai davė sveiko kūno, sveikos tautos supratimą ir svarbą. Tai patvirtina šis jo posakis: „Iš mūsų gali atimti laisvę, mes ją vis tiek atkovosime, bet jei iš mūsų atims sveikatą, tai Lietuva pražus“. Tai pamatas, kurį per tarpukario Lietuvos laikotarpį padėjo K. Dineika. Jis buvo stiprus sporto srityje, apie 20-uosius praėjusio amžiaus metus jis dalyvavo daugumos sporto sąjungų ir federacijų kūrime. Kur buvo sportas, ten buvo ir K. Dineika.

– Tuo laikotarpiu buvo ir daugiau sporto entuziastų, pavyzdžiui, Steponas Darius ir kiti. Kuo nuo jų skyrėsi K. Dineika?

– K. Dineika buvo labai išsilavinęs, turėjo solidų žinių bagažą, mokėjo puikiai reikšti savo mintis. Jis buvo aukščiau kai kurių charizmatiškų asmenybių, ir tai kai kam kėlė pavydą. Jis nevengė kritikos, jos teko ir pačiam Antanui Smetonai. K. Dineika sugebėdavo į sporto varžybas sukviesti tūkstančius žiūrovų. Kalbama, jog tos minios kėlė baimę A. Smetonai, jam vaidendavosi perversmo baimė.

– Kaip K. Dineika atsirado Druskininkuose?

– 1952 metais, sulaukęs 54-erių, K. Dineika atrado Druskininkus. Gal tai likimo vingiai? Jis buvo išvytas iš Kauno, kur jam neleido gintis disertacijos, paskui persikėlė į Vilnių, kur neturėjo darbo ir pajamų, todėl net įsigijo ožką, kad galėtų ją melžti, gerti pieną ir taip palaikyti savo gyvastį. Kalbama, jog K. Dineika ją ganydavo stadione. Galų gale K. Dineika atrado Druskininkus. Kurortas jam tapo atradimu, jį sužavėjo Eugenijos Lewickos įkurtas sveikatingumo parkas. K. Dineika – žmogus su tokiu žinių ir praktikos bagažu – pamatė, kad čia galima daryti stebuklus. Druskininkuose jis, kaip Feniksas, atsivertė į kitą amplua – ėmėsi gydomosios fizinės kultūros. Aišku, buvo tam tikra baimė, nežinomybė dėl jo, kaip kovotojo prieš bolševizmą, įrašų biografijoje. Tai privertė jį nuolat jausti KGB sekimą.

– Kaip K. Dineikai pavyko išvengti tremties į Sibirą?

– K. Dineikos dukra Gynė pasakojo, kad jam daug padėjo Justas Paleckis, nes jo žmona buvo K. Dineikos bendramokslė. Kai situacija tapdavo labai sudėtinga, ir saugumas imdavo jį persekioti, K. Dineikos žmona vykdavo pas J. Paleckį prašyti pagalbos. Vėliau jam padėjo ir Antanas Sniečkus. Kita priežastis, dėl kurios jam pavyko išvengti tremties, buvo ta, kad K. Dineika turėjo stiprų sporto organizatoriaus įvaizdį, daugelis žinojo, kad jis buvo 1939 m. Europos krepšinio čempionato komandos laimėtojos vadovas. Tie, kurie jį tardydavo, buvo tie patys jo sporto auklėtiniai, kurie žaidė krepšinį ir mėgo šį žaidimą. Jis buvo sporto autoritetas, jam atleisdavo ir paleisdavo.

– Kuo Druskininkams svarbus K. Dineika? Kuo jam buvo svarbūs Druskininkai?

– Druskininkai jam buvo neatrasta žemė, naujas langas į gyvenimą. Sveikatingumo parkas tapo jo veiklos oaze, jis čia ėmėsi gausybės fizinės sveikatos stiprinimo būdų. Žmonės, atvažiavę į Druskininkus ir sudalyvavę K. Dineikos vedamuose užsiėmimuose, sugrįždavo sustiprėję, geresnės savijautos. 70-ųjų pradžioje jis tapo šviesuliu, įgavo didelį autoritetą, nes sveikata svarbi visiems. Druskininkai dėl K. Dineikos veiklos tapo traukos centru, o jį patį čia pradėjo vadinti „stebukladariu iš Druskininkų“.

1980-1981 metais man pačiam teko atlikti praktikas tame parke. Pajutau ten tvyrojusią atmosferą ir žmonių norą naudotis parko galimybėmis bei K. Dineikos mokymu. Iš visų sanatorijų ligoniai eidavo į sveikatingumo parką pagal specialius paskyrimus, ten buvo gausybė procedūrų, veiklų. Tai buvo tarsi avilys, į kurį visi eidavo pajusti gyvastį, pasisemti energijos ir sveikatos.

– Kokias matote K. Dineikos parko, jo įdiegtų praktikų perspektyvas? Ar tai galėtų būti įdomu į Druskininkus atvykstantiems svečiams iš užsienio?

– Norisi, kad šis parkas atsigautų trečią kartą, kad atsirastų daugiau galimybių jį labiau įveiklinti ir kad miestelėnai bei miesto svečiai jame kultivuotų įvairias sporto šakas. Mes visi savo amžiaus tarpsniuose turime tam tikrų sveikatos problemų, atsiranda ir lėtinių ligų. Dar daugiau problemų, tikėtina, bus šiame technologijų pasaulyje, o šis parkas visais laikais spręsdavo įvairaus amžiaus sveikatos problemas.

K. Dineikos parkas, kaip ir mūsų kurortas, senėjančios Europos kontekste bus vis aktualesnis. Taip pat ir nauja karta jau pradėjo mąstyti kitaip, jie vertina sveiką gyvenimo būdą, renkasi sveikatos stiprinimą be chemijos ir vaistų.

Sveiko gyvenimo banga ritasi per visą pasaulį. Matome ne tik Europos, bet ir Lietuvos miestų gatvėmis bėgiojantį jaunimą su ausinukais ausyse, aikštėse žaidžiančius futbolą, krepšinį, tinklinį ir tenisą. Ne išimtis ir savaitgaliai Druskininkuose – dauguma atvykusių sveikatinasi, važinėja dviračiais, slidinėja, užsiima įvairiomis sporto šakomis.

Ir Druskininkų kurortas, ir K. Dineikos sveikatingumo parkas, anksčiau gerai žinomas Rytuose, dabar vis labiau atsiveria Vakarų Europai. Manau, kad turistai iš Vokietijos, Nyderlandų, Skandinavijos šalių, kuriose yra populiari sveika gyvensena, greitu laiku atras neribotas galimybes čia aktyviai praleisti laiką ir pasisemti sveikatos, mūsų mylimame mieste Druskininkuose – sveikatos šaltinių kurorte.

Parengė Laimutis Genys