Konferencijoje „Vilnius: 700 metų jaunas susitiko keturios kartos
Lietuvos sostinė Vilnius šiemet švenčia 700 metų jubiliejų, bet nejaučia laiko naštos. Tai miestas, garsėjantis savo didinga praeitimi, ambicingais nūdienos užmojais ir ateities planais. Apie tokį Vilnių – ne tik menantį savo istoriją, bet ir kūrybingą, modernų, augantį – kovo 28 d. kalbėta Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtoje konferencijoje „Vilnius: 700 metų jaunas“. Renginį Viešoji biblioteka organizavo kartu su Druskininkų „Ryto“ gimnazija.
Konferencijoje „Vilnius: 700 metų jaunas“ buvo galima išgirsti vertingus gimnazisčių pranešimus, pasidžiaugti prasmingu kartų bendravimu bei „Ryto“ gimnazijos bendradarbiavimu su Viešąja biblioteka / Viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos
Pagrindinis konferencijos akcentas – gimnazijos mokinių Skaistės Pigagaitės, Akvilės Orliukaitės, Darijos Belkinos ir Ugnės Jurkšaitytės pranešimai apie Vilniaus tapatybę. „Tai kelionė laiku per Vilniaus 700 metų istoriją“, – pranešimus anonsavo konferencijos moderatorė, istorijos mokytoja Ramunė Sadauskienė.
3a klasės mokinė S. Pigagaitė savo pranešime priminė Vorutą, ankstesniąsias Lietuvos sostines Kernavę ir Senuosius Trakus, apžvelgė Gedimino laiškų istorinę reikšmę. „Šie laiškai – tai pirmasis lietuvių literatūros žodinės kultūros pavyzdys“, – akcentavo Skaistė. Pranešimą ji parengė, vadovaujama mokytojų L. Zdančiuvienės ir R. Sadauskienės.
3a klasės mokinė A. Orliukaitė (mokytoja R. Sadauskienė) parengė pranešimą „Vilnius šimtmečių eigoje“. Akvilė papasakojo apie Vilniaus pilis, kunigaikščių Algirdo ir Jogailos valdymo laikus ir pažymėjo, kad jau XVI amžiuje Vilnius, palyginus su kitais miestais, buvo modernus, o XIX amžiuje pagal dydį buvo trečiasis miestas visoje Rusijos imperijoje, kuriai tada priklausė.
4a klasės mokinė D. Belkina (mokytoja R. Sadauskienė) atskleidė dramatišką Vilniaus likimą pasaulinių karų metais XX amžiuje ir pastebėjo, kad būtent Vilniuje tarpukariu užgimė Lietuvos nepriklausomybė, o paskutiniaisiais dešimtmečiais prasidėjo Atgimimo laikotarpis. „Vilniaus žavesys ir žmonių meilė sostinei per amžius nepakito“, – savo pasisakymą apibendrino pranešėja.
3a klasės mokinė U. Jurkšaitytė (mokytoja L. Streikuvienė) kalbėjo apie Vilniaus dabartį ir ateitį. Vilniuje ir Vilniaus apskrityje didėja gyventojų skaičius, statomos naujos modernios mokyklos. Pranešėja vardijo argumentus, kuriais pagrindė, kad Vilnius yra perspektyvus miestas ir taps dar žalesnis, tvaresnis, saugesnis, tobulesnis ir verslesnis.
Visi pranešimai buvo gausiai iliustruoti skaidrėmis.
Gimnazisčių pranešimais pasidžiaugė renginyje dalyvavusios viešnios iš Vilniaus – kultūros gyvenimo žurnalo jaunimui „Pašvaistė“ vyriausioji redaktorė Neda Letukytė ir šio žurnalo leidėjo – „Naujosios Romuvos“ fondo – vadovė Rita Makselytė. Vyriausioji redaktorė pažymėjo, kad mokinės puikiai suvaldė didžiulius informacijos srautus ir pateikė naujų faktų apie Vilnių. Viešnios taip pat pristatė žurnalą „Pašvaistė“, kurio misija – surasti talentus. Redakcija bendrauja su mokiniais ir vyresnio amžiaus jaunimu. Kūrėjai šiam žurnalui patiki savo darbų premjeras, tuo tikslu leidinyje yra įsteigta nauja rubrika – „Debiutinis puslapis“. Žurnalas padeda jaunimo kūrybinę viltį išnešti į platesnę auditoriją ir laukia jaunimo eilių, prozos, publicistikos, piešinių, fotonuotraukų, informacijos apie vaidinančius ar muzikuojančius bendraamžius.
Dainomis pasveikinti Vilnių, susitikti ir pabendrauti su jaunimu, paklausyti, ką jis mano apie šį miestą, atskubėjo ir Druskininkų „Bočiai“. „Vilniau, mūsų sostine, klestėk, auk, stiprėk, būk pavyzdys visai Lietuvai!“ – palinkėjo šios bendrijos vadovė Zita Joana Jančiauskienė. Ji atkreipė dėmesį, kad renginyje dalyvauja net keturios kartos: proseneliai, seneliai, tėvai ir vaikai. Mišrus ansamblis „Bočiai“, vadovaujamas Gintaro Černiausko, atliko dainų apie Vilnių ir Lietuvą.
Druskininkų „Ryto“ gimnazijos direktorė Žaneta Krivonienė pasidžiaugė gražiu ir prasmingu kartų bendravimu bei gimnazijos bendradarbiavimu su Viešąja biblioteka.
Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos informacija