Druskininkų moksleiviai karjerai ugdomi jau nuo pirmos klasės

Nuo rugsėjo Druskininkuose pradėtas įgyvendinti projektas „Karjeros specialistų tinklo vystymas“. Šio projekto tikslas – užtikrinti profesinio orientavimo paslaugų teikimą įvairaus amžiaus mokiniams bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose.

Įgyvendinant projekto veiklas, vystomas karjeros specialistų tinklas ir siekiama užtikrinti karjeros konsultavimo paslaugų teikimą mokiniams. Projekto metu yra įdarbinti karjeros specialistai, teikiantys profesinio orientavimo paslaugas mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo ar kitose švietimo įstaigose.

Projektą „Karjeros specialistų tinklo vystymas“ mūsų savivaldybėje organizuoja Švietimo centras ir jame dirbanti karjeros specialistė Alma Šikšnelytė, su kuria ir kalbėjomės apie patį projektą, jo tikslus, jo naudą jaunam žmogui, aptarėme  profesinio orientavimo veiklas.

– Papasakokite apie šį projektą, kuo jis ypatingas?

– Projektas unikalus tuo, kad profesinis orientavimas pradedamas nuo pat pirmos klasės. Profesinis orientavimas susideda iš ugdymo karjerai, profesinio informavimo, profesinio konsultavimo ir profesinio veiklinimo žingsnių.

– Ar galima taip anksti įžiūrėti vaikų polinkius, talentą nukreipti tinkama linkme? Kodėl vaikui taip anksti reikia galvoti apie tai, kuo jis bus užaugęs?

– Mokinukai pradinėse klasėse lavinami per fantazijas, žaidimus, įsivaizdavimus, svajones. Nuo 5 iki 8 klasės – periodas, kai lavinamas taip vadinamas „plotis“, kurio tikslas – rasti, kur tu esi geriausias? Gebėjimų atskleidimas yra sėkmės formulė. Pasirengimo etapas – pirmosios gimnazijos klasės. Šis etapas pasižymi tuo, kad tuo metu stiprinami tie stiprūs gebėjimai, kuriuos turi moksleivis. Per karjeros užsiėmumus įvairiose amžiaus grupėse moksleiviai turės galimybę išbandyti kuo daugiau ir skirtingų veiklų, kad galėtų pasirinkti, kas tinka geriausiai, kur yra smagiausia, kur jis jaučiasi gerai. Šioje veikloje tikimės ir tėvelių aktyvaus bendradarbiavimo, taip pat ir visos Druskininkų bendruomenės atvirumo, supažindinant moksleivius su įvairiomis profesijomis.

– Kur mokiniai gali veiklas išbandyti savarankiškai?

– Veiklų išbandymui tinka įvairūs dalykai – viskas, kas juos domina. Tai galima daryti per įvairias papildomas neformalias veiklas: būrelius, užklasinę veiklą, pomėgius, praktiką, savanorystę, organizacijas, renginius, verslo projektus / simuliacijas (nuo iki), karjeros dienas, ekskursijas į įmones, apie savo darbus gali papasakoti tėvai. Pavyzdžiui, gali būti labai naudingas ir buvimas garaže su tėveliu, padedant jam, taip pat savanoriaujant įvairiose nevyriausybinėse organizacijose ir kitos veiklos. Dėl to yra įvestas profesinis orientavimas ir viena iš sričių – profesinis veiklinimas, kad moksleiviai galėtų susipažinti ir/arba išbandyti įvairias veiklas, „pasimatuoti“ profesiją. Kiekvienam klasės komplektui skirsime po 4 akademines valandas.

– Kas jau padaryta nuo rugsėjo, vykdant šį projektą?

– Karjeros specialistai, derindami su mokyklų bendruomene, teikia paslaugas mokiniams per klasės valandėles. Buvo suorganizuoja karjeros diena „Profesijų traukinukas“ Druskininkų „Atgimimo“ pradinėje mokykloje. Ugdome moksleivius, kaip jie galėtų labiau pažinti save, savo gebėjimus, interesus, atsakyti į klausimus: ką moku, ką galiu, kuo esu ypatingas ir kuo esu išskirtinis?

Šiandien pasaulyje yra labai daug jaunų, gražių žmonių, kurie nelabai pažįsta save ir nežino, kaip jiems tai padaryti. Dažnai savęs pažinimą lyginu su gero namo pamatu – jeigu tas pamatas bus didelis ir stiprus, tai ir jūsų karjera bus labai tvirta. Bet jeigu sakysite, kad tai nesvarbu, tai „namas“ nebus stabilus ir jis anksčiau ar vėliau sugrius. Taip ir moksleivis – jeigu jis pažins save, savo vertybes, asmenines savybes, gabumus, interesus, žinos, kur jo stipriosios pusės, jis galės toliau planuoti savo karjerą. Neužtenka tik žinoti ir norėti, reikia ir kurti planus.

Taigi atsiranda karjeros planas. Nors jau yra sakoma, kad tai – pasenęs konsultavimo būdas, bet moksleiviui jis suteikia visą informaciją apie jį, apie profesijų pažinimą. Žinoma, šiandien vieno plano jau nepakanka, reikia turėti ir planą B, o dar geriau – ir planą C. Juk planai gali keistis, tai nėra viso gyvenimo pasirinkimas. Tai – tik pradžių pradžia, mažas laiptelis. Svarbiausia – atrasti sritį ir veiklą, kuri skatintų mokytis, augti bei tobulėti.

– Papasakokite plačiau apie „Profesijų traukinuką“.

– Mūsų organizuotame renginyje „Profesijų traukinukas“ dalyvavo 16 komplektų „Atgimimo“ mokyklos pirmų-ketvirtų klasių mokinių. Dvidešimt keturi specialistai juos supažindino su savo profesijomis, mokė, aiškino, rodė, leido patiems pabandyti jas išmėginti. Lektoriai pasakojo apie jų karjeros kelią, dalijosi mintimis, kuo jis jiems patrauklus ir kokias studijų programas pasirinkti. Moksleiviai praktiškai išbandė kai kurias profesijas – gamino kokteilius, kūrė šukuosenas, kaip kirpėjai, dėliojo medicinines taures, kaip slaugytojai, kalbėjo apie sportą, pabuvo  muzikos mokyklos mokytojais, grojo akordeonu. Vaikai galėjo pasitikrinti ir dainavimo sugebėjimus. Jie taip pat išklausė verslo paslaptis, sužinojo, kaip hobis tampa darbu, žaidė protmūšį, susipažino su meditacija. Profesijos esmę jie galėjo pajusti per neformalius žaidimus, refleksijas bei įsivaizdavimus. Buvo suteikta ir daug informacijos, kad moksleiviai galėtų plačiau susipažinti su viena ar kita profesija. Manau, renginys moksleiviams buvo įdomus ir naudingas.

– Kokiomis profesijomis dabar moksleiviai labiausiai domisi?

– Pačios populiariausios profesijos, kaip ir aiškios. Visada paklausios buvo ir yra medicina, teisė, ekonomika, vis populiarėja informacinės technologijos. Deja, tarp nepopuliariausių yra inžinerinės specialybės ir tikslieji mokslai, nors šių sričių specialistų labai trūksta. Šios profesijos dabar labai reikalingos, bet tam, kad jas įgytum, reikia įdėti daug pastangų. Prognozuojama, kad iki 2025 m. Lietuvos inžinerinėje pramonėje bus sukurta daugiau nei 12 000 darbo vietų, o inžinerinių specialistų poreikis kasmet išaugs 2-3 tūkstančiais. INFOBALT duomenimis, net 78 proc. įmonių ruošiasi plėsti IT skaitmeninimo dalį, o tam reikės net 13 000 specialistų.

Artimiausioje ateityje Lietuvai reikės dešimčių tūkstančių aukštųjų technologijų specialistų. Šiandien nesvarbu, kokią specialybę pasirinks jaunas žmogus, kur mokysis pagal galimybes, ką baigs: ar profesinę mokyklą, ar aukštąją. Svarbu, kokiomis asmeninėmis savybėmis jis pasižymi.

Galima įvardinti 10 svarbiausių asmeninių savybių: bendravimo įgūdžiai arba komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje ir savarankiškai, organizuotumas ar gebėjimas planuotis savo užduotis, noras augti, tobulėti ir pasisemti žinių, atsakingumas, dėmesys detalėms arba kruopštumas, orientacija į rezultatą ar tikslus, analitinis, strateginis mąstymas, savarankiškumas arba gebėjimas atlikti užduotis savarankiškai ir greiti bei efektyvūs problemų sprendimų įgūdžiai.

– Kur vyksta projekto „Karjeros specialistų tinklo vystymas“  užsiėmimai? Ar dėl karjeros gali konsultuotis ne tik vaikai, bet ir jų tėvai?

– Įgyvendinant šią reformą svarbi misija tenka Druskininkų savivaldybei ir mokykloms, kurios atsakingos už sklandų profesinio orientavimo teikimą. Druskininkų švietimo centras, įdarbinęs du specialistus, teikia paslaugas Druskininkų savivaldybės mokyklose. Sakoma, kad stiprybė slypi vienybėje ir jungtyse, todėl labai džiugu, kad visų mokyklų bendruomenės noriai įsitraukė į karjeros ugdymo organizavimą. Paslaugos vyks visose mokyklose, ir jos bus įvairios: apie karjeros planavimą bus kalbama per klasės valandėles, organizuosime karjeros dienas, profesijų muges, karjeros naktis, karjeros protmūšius, išvykas ir kita.

Druskininkų švietimo centro interneto puslapio https://dscentras.lt/ skiltyje „Profesinis orientavimas“/ „Konsultacijos“ gali registruotis ir moksleiviai, ir jų tėvai. Tai – nemokama paslauga.

– Kodėl Jums svarbu dirbti šį darbą?

– Šį darbą dirbu jau daugiau kaip dešimt metų. Jeigu dirbi ir galvoji, kad nejauti, jog dirbi, reiškia –

 darbas tau tinka ir patinka. Labai smagu matyti, kad vaiko akys dega, gera žinoti, kad būtent tavo dėka jis gilinasi į kažkokią profesiją ir po kažkurio laiko net pasirenka konkrečias studijas. Nuolat gilinu savo profesines žinias, dalyvaudama įvairiuose mokymuose, priklausau Lietuvos karjeros specialistų asociacijai (LKSA), kur kiekvieną mėnesį vyksta mokymai, kviečiami įvairūs lektoriai, tarpusavyje dalinamės savo patirtimi. Nuo 2013metų važiuoju į „Litexpo“ organizuojamas Karjeros asociacijos parodas, ten sulaukiame gražių atsiliepimų. Kai moksleiviai ir jų tėveliai mums sako, jog esame labai naudingi ir reikalingi, tai – didžiausias įvertinimas.

– Kokia Jūsų didžiausia svajonė, dirbant šį darbą?

– Kiekvienas žmogus svajoja apie sėkmingą karjerą. Mano tikslas, kad moksleiviai karjerą suprastų kaip sąmoningą savo gyvenimo kūrimą, atrastų ir plėtotų mokymosi, darbo ir saviraiškos veiklas.

Ką tėvai turėtų žinoti apie vaikų profesijos pasirinkimą?

Tėveliai mėgsta sureikšminti šį pasirinkimą: „Kokius dalykus rinktis ir kuria linkme brėžti savo ateities planus“ ir pamiršta, kad jis gyvenime nėra galutinis. Tai yra didžiausia baimė mokinio, kas bus jai aš pasirinksiu vieną kartą ir visiems laikams. Šiandienos žmonės yra labai lankstūs ir neretas per visą savo gyvenimą profesiją pakeičia kelis kartus.“ Tėvai mėgsta sakyti: „Vaikams norime tik geriausio ir  iš to noro, ką galime duoti – tai savo patirtį ir patarimus“. Bet kaip tyčia vaikai ne visąlaik nori jų klausytis. Ir kuo mes primygti miau kažką jiems siūlome, tuo labiau paaugliškas maištingumas nori tai atmesti. Dažnam abiturientui tėvų pagalba reikalinga ne tik išsigryninant asmeninius karjeros prioritetus, bet ir prisimenant laiko planavimo taisykles, palaikant motyvaciją, sveikatos, dienos režimą, taip pat kovojant su nerimu ir egzaminų baime, ugdant savarankiškumą, išsigryninant emocijas nuo „noriu“ iki „galiu“.

Renkantis profesiją lemia tėvų ir aplinkinių nuomonė, stereotipai: „bus sunku mokytis“, „bus sunku dirbti“, „nešvarus darbas“. Tokie patarimai ypač ydingi. Kartais nutinka taip, kad šeimoje vaiko pažinimo santykiai sustoja ties susiformuota vaikystės iliuzija, ties tėvų brukamu „vaiko pažinimu“, įsivaizdavimu, kad jie pažįsta savo vaiką. Tėvams svarbu suvokti, kad jie augina realią (ne visuomet su jų nuomone sutinkančią) ir besikeičiančią, nuolat atrandančią, kiekvieną dieną augančią asmenybę, o ne savo pačių sukurtą vaiko paveikslą ar nuostatą. Dėl jo tėvai turi savo lūkesčių dėl vaikų ir neretai jie būna perdėti, pavyzdžiui, įsivaizduoja, kad kai kurios profesijos yra prestižinės ir leidžia daugiau uždirbti. Taip pat  tėvai savo vaikams mėgsta diegti savo neišpildytas svajones: „Jei būčiau laikęs tą egzaminą, tai dabar būčiau buvęs tuo ir tuo, dabar tai labai populiari specialybė – kaip manęs visiems reikėtų, o savo laiku ne ten nuėjau“. Nors tėvai tai daro pačių geriausių ketinimų vedini, bet to reikėtų vengti. Jeigu yra noras savo neįgyvendintą svajonę pildyti per vaikus, tiesiog paklauskite savęs: „Ar tai apie mane, ar apie mano vaiką?“

Labai smagus dalykas, kai vaikai su tėveliais pabando pasikalbėti kartu: „Mama, tėti, kaip tu matai mane? Kokiomis savo stipriosiomis savybėmis aš išsiskiriu? Kokias reikėtų tobulinti? Ką galėčiau pakeisti, ugdyti?“ Labai gražus vaizdas, kai pats vaikas pasako, ką mato, labai gražu, kai ir tėveliai pasako, ką mato. Gražu, kai prie šio rato prisijungia ir pedagogai arba draugai.

Svarbu suvokti, kad jei iškyla kritinės situacijos, klausytis ir girdėti yra ne tas pats. Dialogo gali nebūti ir dėl per mažo argumentų svorio – tėvams pritrūksta įrodymų, kad vaikai tikrai žino, ko siekia, todėl tėvai bijo vaikus „paleisti“. Patarimas vienas – kalbėtis. Po truputį mokantis išgirsti vienas kitą, suvokiant, kad klaidų ir emocijų bus, bet tuomet reiktų stabtelti ir vėl pradėti kalbėtis iš naujo. Svarbu nepalikti neišspręstų klausimų giliai savyje, nes jie niekur nedings.

Profesija turi žmogui tikti. Jaunas žmogus turi norėti su pasirinkta profesija tęsti savo gyvenimą, o jei pasirinkimas yra tėvų įbrukamas, dažnai studijos yra metamos, aišku, su dideliais konfliktais, su daug neigiamų emocijų. Kitu atveju, sukandę dantis, tėvų noru studijas pabaigia, bet jie niekada to darbo ir nedirba. Priverstinis profesijos pasirinkimas niekada nesibaigia gerai. Vaikai reaguoja emocionaliai ir gana impulsyviai, mėgsta greitai užkirsti, sakyti „ne“ ar dar griežtesnėmis formomis pareikšti. Tad ir paaugliui reikėtų pamažu mokytis valdyti emocijas, bendrauti diplomatiškai, palaikyti gerus santykius ir įrodyti, kad jie gali savarankiškai priimti sprendimus.

Parengta pagal Druskininkų švietimo centro informaciją