Druskininkuose surengtos „Gavelinės“

Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka, įgyvendindama projektą „Ričardo Gavelio skaitymai“, šių metų gegužės pabaigoje paskelbė prozos kūrinių konkursą „Gaveliška dabartis“. Lietuvių kalba rašantys Lietuvos ir užsienio šalių prozininkai konkursui galėjo pateikti anksčiau nepublikuotą ir kitame konkurse nedalyvavusį trumposios prozos kūrinį –  apsakymą, novelę, apybraižą, miniatiūrą, esė ar kūrinių ciklą. Teksto apimtis buvo ribojama iki 10 tūkstančių spaudos ženklų.

Konkursinius darbus vertino komisija, kuriai vadovavo Birutė Jonuškaitė, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, poetė, prozininkė, vertėja, o jai talkino komisijos narės, literatūrologės doc. dr. Solveiga Daugirdaitė ir doc. dr. Loreta Mačianskaitė.

Ir štai atėjo metas suvesti konkurso rezultatus. Ta proga rugsėjo 7-ąją biblioteka organizavo konkurso laureatų apdovanojimo iškilmes. Konkurso komisijos pirmininkė B. Jonuškaitė pasidžiaugė, kad bibliotekos sumanytas projektas tapo tęstiniu, o rašytojas R. Gavelis, Druskininkuose gyvenęs tik aštuonerius metus, šiame mieste nėra užmirštas. Nors legendinis „Vilniaus pokeris“ daugeliui yra kietas riešutėlis, konkursas pritraukė net trylika literatų (vienas jų – iš Vokietijos), kurie pabandė dabartyje surasti gaveliškų tendencijų.

Komisija, įvertinusi kūrinių meniškumą, formos ir turinio originalumą, temos atskleidimą, paskelbė konkurso laureatus.

Pirmosios vietos laimėtojas – Edgaras Bolšakovas („Laiškas Austėjai“), Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas, besigilinantis į kino ontologijos problemas, prognozuojantis kinematografijos perspektyvas, skaitytojams pažįstamas ne tik kaip kino filmų apžvalgininkas ir recenzentas, bet ir kaip pradedantysis prozininkas, išbandęs plunksną ir kituose literatūriniuose konkursuose.

Antrosios vietos laimėtojas – Regimantas Dima („Neitingeilas ir jo moteris“), Lietuvos rašytojų sąjungos narys, išleidęs apsakymų ir romanų, į literatūrą atėjęs iš verslo pasaulio, aktyviai bendradarbiavęs žurnale „Verslo klasė“, tūkstančius skaitytojų pritraukęs į asmeninį gyvenimo stebėtojo tinklaraštį.

Trečiosios vietos laimėtoja – Oneta Lunskaja („Pradangintas Mariaus Vilkevičiaus rankraštis“), prozininkė ir scenaristė, Pilaitės (naujausio Vilniaus mikrorajono) kronikininkė, Pilaitės bendruomenės tinklaraščio įkūrėja ir tvarkytoja, aktyvi Pilaitės kultūrinio gyvenimo organizatorė ir dalyvė.

Laureatams buvo įteiktos padėkos ir bibliotekos įsteigti prizai – stikliniai briaunainiai, spindulius laužiantys mistiškomis spalvomis. Geriausiems beletristams, aprėpusiems dabartį gavelišku žvilgsniu, nuskambėjo saksofonininko Tomo Čiukausko spontaniška energija trykštantys gaveliški bliuzai.

Antroji renginio dalis buvo literatūrinis dialogas „Vilniaus bohemos metraštininkas“, skirtas rašytojui R. Gaveliui atminti, paminėti jo 20-ąsias mirties metines. Dialogo forma su auditorija komunikavo dvi pranešėjos: doc. dr. L. Mačianskaitė pristatė pranešimą ,,Tarp praeities ir istorijos: R. Gavelio „Vilniaus pokeris“, doc. dr. S. Daugirdaitė – pranešimą „Šiuolaikinė lietuvių literatūra“.

Pirmojo pranešimo autorė prisipažino esanti nustebinta, kad Druskininkuose sugebama R. Gavelį ne tik perskaityti, bet ir virtuoziškai išgroti jo kūrybos paslaptingumą, popieriuje iškarpyti jo metaforas ir regėjimus.

Prelegentė detaliai išanalizavo svarbiausią R. Gavelio romaną, prieš tris dešimtmečius panardinusį skaitytojus į slėpiningą Vilniaus pasaulį, traukusį ir šokiravusį savo fantasmagoriškumu ir paradoksalumu. Knygoje rašytojas polifoniškai supynė dabartį ir istoriją, tikrovę ir vizijas. Pagrindinis personažas visose keturiose romano dalyse tyrinėja sovietinę sistemą, aprašo jos skaudulius. Autorių domina nemotyvuota žmogaus transformacija, mitiniais ir istoriniais pasakojimais jis skverbiasi į lietuvio charakterio esmę, parodo, kad kiekvienas šioje sistemoje gyvenantis žmogus yra pažeistas ir sumenkintas.

Pirmojo tiražo metais romanas sukėlė daug triukšmo dėl gausių erotikos scenų. Vieni skaitytojai jomis domėjosi, kiti baisėjosi, kaltino autorių pornografija. Romanui būdinga ir nenorminė leksika. R. Gavelis buvo pirmasis rašytojas, sovietinių metų literatūroje atsisakęs Ezopo kalbos – perkeltinių prasmių, kurių negebėtų iššifruoti cenzūra. Rašytojas siekė, kad lietuvių literatūra atsisakytų sovietinių standartų ir prilygtų Vakarų literatūrai.

Lietuviškojo postmodernizmo tyrinėtoja doc. dr. L. Mačianskaitė akcentavo svarbiausią R. Gavelio romano mintį, kad Vilnius – tai daugiakultūris, ateitį turintis miestas, kuriame gyvenama, o ne žaidžiamas pokeris. Romanas ir šiandien nėra pasenęs, ypač karo, vykstančio Ukrainoje, kontekste.

Antroji pranešėja doc. dr. S. Daugirdaitė diskurso pradžioje pažymėjo, kad Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos organizuotam konkursui pateiktų prozos kūrinių spektras buvo itin platus, o kūrybos įvairovė padidino šio konkurso vertę.

Savo pranešime autorė gilinosi į lietuvių literatūros nūdieną, apibrėžė jos raidos kontūrus atgautos nepriklausomybės metais. Šiuo metu skaitytojui išties yra sunku susiorientuoti literatūros gausoje ir pasirinkti gerą knygą. Juk reikia išmanyti, kuri knyga yra gera. Šiuolaikinis skaitytojas knygą renkasi, atsižvelgdamas į anotacijas kultūros spaudoje, leidėjų ar pardavėjų reklamą, mokytojų, bibliotekininkų, vertėjų patarimus, atsiliepimus socialiniuose tinkluose, pažįstamų žmonių pasiūlymus, knygos autoriui suteiktas premijas. Nors sakoma, kad gerą literatūrą atrenka laikas, bet iš tikrųjų ją turėtų atrinkti literatūros kritikai.

O šiuo metu Lietuvoje, kaip ir Vakarų pasaulyje, esant politinėms, ekonominėms ir socialinėms permainoms, literatūros kritika nyksta: vertinamųjų recenzijų yra labai mažai, vyrauja užsakomosios – giriančios ar neigiančios. Kritika yra mandagi, nes nenorima pyktis. Bet krizė ištiko ne kritikus, o skaitytoją, nes literatūros kritikos stoka – tai visuomenės sutrikimas. Kritika persikraustė į socialinius tinklus, profesionalų nuomonės trūksta. Todėl kritiko priedermė šiandien – pakeisti savo paskirtį ir vaidmenį, iš ideologo ir visuomenės balso pavirsti individualiu literatūros žinovu, autoritetingu, pripažintu patarėju skaitytojams ir kūrėjams. Pranešėja patarė kol kas pasikliauti šiais žinių apie lietuvių literatūrą šaltiniais: spausdintais ir elektroniniais kultūros leidiniais, visuomeninio transliuotojo laidomis, literatūrologų tinklaraščiais, specializuotais kultūros tinklapiais. Literatūrologė pabrėžė, kad menas negali funkcionuoti be ideologijos, negali būti nešališkas ypač šiuo metu, karo Ukrainoje akivaizdoje. Menas, o kartu ir literatūra, dabar vėl sugrįžta prie savo socialios prigimties, kuri buvo primiršta – gyventi kasdien kartu su žmogumi. Problemos, vakar buvusios neaktualios, šiandien tampa svarbios. Tad lietuvių literatūra šiuo metu atsisuka į socialines temas. Tikėtina, kad literatūra bus vertinama pagal įdomumą skaitytojui, ir šis vertinimo kriterijus taps pagrindiniu, renkantis knygą. Juk knyga gyvena tol, kol yra skaitoma!

Renginio dalyviai taip pat apžiūrėjo bibliotekoje eksponuojamą meno kūrėjos Dianos Lukošiūnaitės karpinių parodą „Druskininkietiškai vilnietiškas pokeris“, kuri buvo sumanyta, siekiant naujoviškai, netradiciškai pristatyti žymiausią R. Gavelio romaną.

Projekto ,,Ričardo Gavelio skaitymai“ organizatorė – Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka, partnerė – Lietuvos rašytojų sąjunga. Projekto idėjos autorė ir vadovė Laima Žėkienė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė.

Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos informacija