IN MEMORIAM

Ir meilė duonoj, ir gėlė balse:

kiek duodi – tiek tavęs ir lieka.

Tai kas gi tu – ar kūnas, ar dvasia,

gyvenime, saldžioji mūsų liepa? (J. Marcinkevičius)

Motinos dienos rytą užgeso Mokytojos Onos Zakarauskienės gyvybė.

Netekome malonaus, įdomaus, empatiško ir gero žmogaus. Mokytoja, žolininkė, rašytoja O. Zakarauskienė gimė 1928 m. spalio 24 d. Burokaraisčio kaime, Varėnos rajone. Mokėsi gimtojo kaimo pradinėje mokykloje, vėliau – Merkinės ir Vilniaus gimnazijose. Tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę. 1947 m. Daržininkų pradinėje mokykloje pradėjo savo ilgą pedagoginį kelią.

Dirbusi įvairiose kaimo mokyklose, 1968 m. atvyko į Viečiūnų pradinę mokyklą ir tapo jos pradinių klasių mokytoja bei vedėja. Mokytojos rūpesčiu ir pastangomis, 1984 m. duris atvėrė nauja Viečiūnų pagrindinė mokykla.

Ilgesį ir meilę savo gimtajam kaimui ir jo žmonėms O. Zakarauskienė surašė į dviejų dalių knygą ,,Burokaraistis“. Knygoje ,,Dzūkijos žolelės gydo“ ji sudėjo visą savo išmintį, patyrimą ir daug gydomųjų receptų, nes jos pomėgis buvo liaudies medicina. Savo painaus ir nelengvo gyvenimo kelią labai kukliai aprašė knygose ,,Žmonėse“ ir ,,Eilėraščiai“. Mokytojos kredo buvo: ,,Dalinkitės su žmonėmis gerumu. Nors gal jums neatrodo jie to verti. Dalinkitės. Nuo to geriau bus ir jums, ir tiems, su kuriais dalinsitės. Gerumas grįš dvigubai“.

Užjausdami dukrą Ireną, anūką Povilą ir plačios giminės artimuosius, prisimename Viečiūnų seniūno Alvydo Varaniaus per O. Zakarauskienės 80-metį išsakytus žodžius: „Nesvarbu, kur Jūs gimėte, gyvenote, ką veikėte, bet Viečiūnams Jūs buvote ir visada liksite Viečiūnų mokytoja“.

Liūdi buvę bendradarbiai