Jubiliejų pasitinkantis L. Urmanavičius: „Aš moku džiaugtis ir vertinti tai, ką jau turiu“
Šią savaitę jubiliejų pasitinkantis mūsų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius įsitikinęs, kad Druskininkai yra geriausia vieta gyventi. Jis sako nė minutės nesigailėjęs, kad 1995-aisias su šeima čia apsigyveno. Druskininkai jam atvėrė daugybę savirealizacijos galimybių, ypač tada, kai pradėjo dirbti Druskininkų savivaldybės vadovų komandoje, su kuria 2000-aisiais atvertė naują Druskininkų istorijos puslapį.
Žmonių gerbiamas ir mylimas politikas džiaugiasi darnia savo šeima, šiltais santykiais su kolegomis, bendravimu su miesto ir kaimiškų vietovių bendruomenėmis, aktyviomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Jis sako, kad gyvenime labai svarbu mokėti pasidžiaugti paprastais dalykais, nestokoti pozityvumo bei optimizmo.
Savivaldybės mero pavaduotojas L. Urmanavičius įsitikinęs, kad Druskininkai yra geriausia vieta gyventi/Mariaus Dovidausko nuotrauka
– Druskininkų savivaldybės vadovų komandoje dirbate ilgiau kaip 20 metų. Jums teko dirbti įvairiose pozicijose – buvote mero patarėjas, administracijos direktorius, keletą kadencijų esate mero pavaduotojas.
– Savivaldos srityje dirbu jau dvidešimt pirmus metus. Ar tai buvo geras pasirinkimas? Neabejotinai taip. Iki tol dirbau Druskininkų ir Alytaus apskrities mokesčių inspekcijose. Buvau patenkintas darbu, ten dirbau su stipriu, draugišku, kompetentingu kolektyvu, su jais bendrauju iki šiol. Tačiau VMI darbo specifika tokia, kad ten tenka ir bausti. O savivaldoje – padedu žmonėms spręsti jų problemas. Čia su komanda įgyvendinu ir savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, ir savo paties iniciatyvas, skirtas bendruomenės labui. Galimybės tikrai labai didelės.
Visos mano užimtos pareigybės viena kitą papildė. Pradėjau dirbti mero patarėju, neturėdamas darbo savivaldoje patirties. Ši sritis tuo metu man buvo iš viso naujas dalykas, daug ką įsivaizdavau visai kitaip, bet dirbdamas įgijau patirties ir kompetencijos. Vėliau dirbau savivaldybės administracijos direktoriumi. Tai – atsakingos pareigos, teko dirbti, neskaičiuojant darbo valandų, nes kaip tik tuo metu buvo įgyvendinami drąsiausi ir ambicingiausi Druskininkų projektai. Pradėjus eiti mero pavaduotojo – politiko – pareigas man, kaip ekonomistui, teko „persilaužti“. Esu labiau skaičių žmogus, buvau įpratęs spręsti ūkinius, administracinius reikalus, o dabar tenka daug bendrauti, atstovauti, dirbti komisijose, kuruoti įvairių sričių strategijų kūrimą.
Savivaldybės vadovų komanda – V. Jurgelevičienė, V. Grigorienė, R. Malinauskas ir L. Urmanavičius – visus 20 metų dirba išvien/Savivaldybės archyvo nuotrauka
Mano kuruojamos sritys – socialinė, švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros, sporto, jaunimo politikos – labai svarbios ir labai artimos žmogui, kiekvienam bendruomenės nariui. Labai svarbu rasti ribą nuo visiems bendrų poreikių iki kiekvieno individualaus atvejo – kaip patenkinti atskiro žmogaus poreikius, nepažeidžiant bendruomenės interesų.
Urmanavičių šeima mėgsta keliauti – keliones planuoja patys/Asmeninio archyvo nuotrauka
– Kokios Jūsų paties žmogiškosios savybės labiausiai padeda šiame darbe?
– Sunku pačiam įvardinti tas savybes. Manau, kad esu pakankamai atviras ir tolerantiškas. Kiekviename pirmiausia stengiuosi matyti geranorišką žmogų. Man smagu, kai gatvėje prieina žmonės, kalbina, drąsiai ir bičiuliškai bendrauja, stengiuosi visus išklausyti.
Esu pakankamai atviras, nemėgstu žadėti to, ko negaliu padaryti. Jeigu matau, kad kažkokios problemos negalima išspręsti, argumentuotai pasakau, kodėl to padaryti neįmanoma. Nebijau prisipažinti, jei nežinau, kaip problemą išspręsti. Jeigu galima žmogui padėti, padarau viską, kad jam pagelbėčiau. Bet visais atvejais pirmiausia ieškau sprendimo būdų.
L. Urmanavičius brangina su šeima praleistas akimirkas/Asmeninio archyvo nuotrauka
– Druskininkų savivaldybėje dirbate ne tik su darnia vadovų komanda, bet ir su puikiais, profesionaliais specialistais.
– Tikrai didžiuojamės, kad mūsų savivaldybėje dirba tokie kompetentingi savo srities specialistai. Dažnai jie įrodo, kad gali padaryti daugiau, nei samdomi profesionalai. Prisimenu, kai dar dirbau mero patarėju, buvo ruošiamas Valstybės investicijų programai pateikti Gydyklos atnaujinimo investicinis projektas. Jį parengė samdyti ekspertai. Bet, likus parai iki pateikimo, teko jį gerokai koreguoti. Iki paryčių dirbome kartu su Turto ir investicijų skyriaus vedėju Algirdu Svirsku, jo pavaduotoju Gintaru Grigoru.
Džiaugiamės, kad būtent mūsų savivaldybės specialistai sugeba patys parengti, įgyvendinti ir administruoti projektus, kuriems skiriamas finansavimas.
– Artėjantis gimtadienis dažnai priverčia susimąstyti apie prabėgusį laiką, nuveiktus darbus. Kurie Jūsų nuveikti darbai, juos prisiminus, glosto širdį ir suteikia džiaugsmo?
– Tikrai nepasakysiu, kad pats vienas nuveikiau. Taip jau yra, kad mūsų savivaldybės vadovų komanda – meras Ričardas Malinauskas, aš, administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė, jos pavaduotoja Violeta Grigorienė, mero patarėjai – visus 20 metų dirba išvien. Kasryt pasitarimuose dalijamės idėjomis ir sumanymais, juos bendrai aptariame, išrutuliojame. Visi džiaugiamės, jei tikslas yra pasiekiamas, projektai bendromis jėgomis įgyvendinami. Tai pasiekti leidžia savivaldybės tarybos daugumos priimami sprendimai, savivaldybės administracijos specialistų kompetencijos, savivaldybės įstaigų vadovų darbas ir visos bendruomenės palaikymas. Širdis džiaugiasi visada, kai Druskininkuose kas nors padaroma dėl bendruomenės ir kurorto svečių gerovės.
– Dažnai esate matomas įvairiuose kultūros renginiuose, festivaliuose. Ši sritis Jums, ko gero, artima ne tik dėl užimamų pareigų?
– Iš tiesų kultūros renginiai, kuriuose lankausi su šeima, man yra atgaiva sielai. Aš juose pailsiu, pasisemiu dvasinės stiprybės. Jaučiu vidinį poreikį pabūti viename ar kitame koncerte, parodoje, festivalyje. Anksčiau dažniau pavykdavo apsilankyti ir kitų miestų teatruose, renginiuose. Pandemija šias galimybes apribojo…
Žinoma, dėl laiko stokos nepavyksta sudalyvauti visuose renginiuose, bet man tikrai norėtųsi. Jeigu nespėju į parodos atidarymą, vis tiek randu laiko ją apžiūrėti vėliau. Man to reikia.
– Kai vaikštote po Druskininkus, ar pavyksta atsiriboti nuo užimamų pareigų ir tiesiog pasimėgauti kurortu?
– Ne visada pavyksta. Nes tai jau profesinė liga – pastebėti viską: ir kas gražu, ir kas ne taip. Ar popierėlis numestas guli, ar kas nors sulūžę… Atėjęs į darbą, iš karto mėginu spręsti – tas taisytina, tą reikia sutvarkyti…
Negaliu nepastebėti, nes man tai rūpi. Dairausi, ir automobiliu važiuodamas, ir pėsčiomis vaikščiodamas.
Manau, kad visi galėtume padėti spręsti paprastas problemas. Nereikėtų būti abejingiems – juk galima paskambinti atsakingoms įstaigoms arba į savivaldybę. Visi norime gyventi gražiame mieste.
L. Urmanavičius dažnai matomas įvairiuose kultūros renginiuose/„Mano Druskininkai“
– Ar Jūs, gyvendamas Druskininkuose, turite laiko pasimėgauti tuo, ką patys sukūrėte kurorte?
– Galimybę turime visi, tik ar ja naudojamės? Kol gyvenau mieste, o ne priemiestyje, po miestą su žmona Vilija ir vaikais pasivaikščiodavome dažniau. O dabar mėgaujamės kaimo ramybe. Bet, kai tik randame su šeima laisvesnę minutę, stengiamės pasinaudoti kurorte teikiamomis paslaugomis. Rūpinamės savo sveikata.
– Galbūt, dirbant Savivaldybėje, įsiminė kokie susitikimai su išskirtiniais žmonėmis?
– Vienareikšmiškai toks buvo susitikimas su Jo Ekscelencija Prezidentu Valdu Adamkumi. Tai – išskirtinė asmenybė, šviesus žmogus, pripažintas autoritetas, turintis tvirtą poziciją. Džiaugiuosi, kad gyvenimas suteikė progą su juo pabendrauti.
Aš vertinu visus susitikimus, nes kiekvienas vizitas, kiekvienas į savivaldybę užsukęs žmogus yra unikalus, įdomus pašnekovas.
Kai atvykdavo užsieniečiai, būdavo smagu matyti jų nuostabą, kad tokiame nedideliame kurorte siūloma tiek daug paslaugų ir pramogų, veikia unikalūs objektai – vandens parkas, slidinėjimo trasa, lynų kelias, tapę turistų traukos centrais. Juk tokių miestelių Europoje tikrai nėra daug, o visa tai įgyvendinta per tokį trumpą laikotarpį.
L. Urmanavičius vertina visus susitikimus – kiekvienas į Druskininkus atvykęs žmogus yra unikalus, įdomus pašnekovas/Laimos Rekevičienės nuotrauka
– Ar labai skaudėjo širdį per pandemiją, žinant, kad visko mieste yra, bet niekuo negalima naudotis?
– Net blogiausiame sapne nesapnavome, kad gali nutikti tokia situacija kurortui, gyvenančiam iš turizmo. Druskininkai per pandemiją buvo praktiškai uždaryti, neveikė pagrindiniai mūsų sveikatinimo ir turizmo objektai. Ir per pirmą, ir per antrą karantiną. Taigi galvą reikia lenkti prieš verslininkus, kurie tokioje situacijoje sugebėjo išgyventi. Žinoma, jie sulaukė valstybės pagalbos, bet nemanau, kad ji yra pakankama.
Ko gero, teks keisti ir turizmo, ir teikiamų pramogų strategiją. Manau, kad pagrindinis mūsų kurorto privalumas bus saugus poilsis. Mūsų SPA, poilsio ir sveikatinimo centrai deda visas pastangas tam saugumui užtikrinti. Ir, beje, per karantiną dirbusiuose centruose nebuvo infekcijos židinių! Pandemijos situacija buvo suvaldyta. Labai daug prie to prisidėjo ligoninės, PSPC, Visuomenės sveikatos centro ir biuro specialistai, Savivaldybės gydytoja.
– Ar per pandemiją, kai gyvenimas mieste buvo tarsi sustojęs, Savivaldybė pasinaudojo galimybe atlikti būtinus aplinkos gerinimo darbus?
– Darbai savivaldybėje tikrai nebuvo sustoję, jie juda į priekį. Džiaugiamės, kad buvo skirtas papildomas finansavimas naujojo Kultūros centro statybai. Sėkmingai įvykdytas K. Dineikos sveikatingumo parko atnaujinimas. Viečiūnuose iš neveikiančio lopšelio-darželio baseino padarytas bendruomenės centras. Baigiamas atnaujinti Leipalingio dvaras – bus įspūdingas kultūros objektas. Atnaujinami dviračių takai, perkami elektriniai autobusai.
Sulaukėme gerų atsiliepimų iš druskininkiečių, kad ir pandemijos metu, per didžiąsias metų šventes savivaldybė pasistengė žmonėms sukurti šventinę atmosferą, mieste nestigo šventinių dekoracijų, šviesos instaliacijų, lazerių – net ir negalėdami susitikti su savo artimaisiais, mieste visi jautė šventinę nuotaiką.
– O kaip Jūs atsipalaiduojate, kokių pomėgių turite?
– Mūsų šeima mėgsta keliauti. Neperkame poilsinių kelionių, kuriose viskas įskaičiuota ir suplanuota. Keliones planuojame savarankiškai. Pasirenkame kelionės kryptį, susiplanuojame maršrutą, perkame bilietus, viešbučius užsakome. Ir tada būna įdomiausios kelionės, kuriose netrūksta atradimo džiaugsmo ir įspūdžių.
Kartais mane galima sutikti ir su meškere rankose – retai, bet pažvejoti išvažiuoju. Žemės ūkio darbai manęs nežavi, nors šiemet teko žmonai pastatyti naują šiltnamį. Bet užtat jau daugybę metų patinka gaminti maistą. Galiu pagaminti bet kokį patiekalą. Smagu, kai savaitgaliais papietauti atvažiuoja vaikai.
– Esate dviejų sūnų ir vienos dukros tėtis, kuris didžiuojasi savo vaikais.
– Su žmona Vilija drauge gyvename jau 33 metus. Užauginome tris nuostabius vaikus. Džiugu, kad Danielius, Augustė ir Tomas užaugo savarankiški, laisvai rinkosi savo gyvenimo kelius. Vyriausiasis sūnus Tomas – didžiausia pagalba namuose. Danielius sukūręs šeimą, su žmona Egle gyvena Druskininkuose, dirba fizinio ugdymo mokytoju ir mokosi edukologijos doktorantūroje. Augustė Vilniaus Universitete baigė kūrybos komunikacijos ir tarptautinės komunikacijos studijas, šiuo metu dirba „Lietuvos Ryto“ televizijoje ir Sostinės krepšinio mokyklos komunikacijos vadove. Ji – labai kūrybinga ir savarankiška.
Džiaugiuosi puikiais santykiais su visais savo vaikais, gražiu šeimos bendravimu. Tai yra didelė vertybė.
– Kokie įvykiai per tuos šešis dešimtmečius, turėjo lemiamą reikšmę Jūsų gyvenime?
– Žinoma, svarbus kiekvieno vaiko gimimas. Prieš gimstant dukrai Augustei, dėl jos ir į Druskininkus atsikraustėme. O šis sprendimas, manau, buvo labai geras.
– Apie ką labiausiai pasvajojate jubiliejaus išvakarėse?
– Net nežinau. Man atrodo, kad svarbiausia – būti sveikam. Aš moku džiaugtis ir vertinti tai, ką jau turiu.
Laima Rekevičienė