Folkloro fiestoje – noras sugrąžinti mūsų protėvių pasaulio suvokimą bei tikėjimą
Praėjusį savaitgalį Druskininkuose surengta 27-oji Dainavos krašto folkloro šventė taip įsisiūbavo, kad termometro stulpelis šoktelėjo gerokai per 30 laipsnių. Ar gali būti kitaip, kai visas miestas alsuoja ypatinga atmosfera? Tris dienas čia skambėjo dainos, magiškas senųjų liaudies giesmių ir melodikos skambesys kerėjo neskubiu gyvenimo ritmu, o akys raibo nuo spalvingų, rankomis siuvinėtų autentiškų dainininkų rūbų ir prijuosčių, spindinčių karūnų.
Tai, kas čia vyko, žadino norą į beprotiškai lekiantį šiandieninio gyvenimo sūkurį grąžinti atvirą ir nuoširdų mūsų protėvių pasaulio suvokimą bei tikėjimą.
Pristatė kulinarinį paveldą
Mugė traukė kvapais ir skoniais .Tris dienas Vilniaus alėjoje klegėjusi mugė sutraukė didžiausią tautodailės, amatininkų ir kulinarinio paveldo gerbėjų būrį. Čia pristatytas Dzūkijos bei Aukštaitijos regionų kulinarinis paveldas, Dzūkijos regiono amatai.
Nuo pasklidusių kvapų tįso seilė, o akis traukė stirtos šviežutėlių pyragų, meduolių, šimtalapių, norėjosi šaltos giros, šviežiai išrūkytos pajūrio žuvies, žolelėmis kvepiančių kaimiškų lašinukų ir skilandžio. Sveikos gyvensenos šalininkai turėjo progą pasimėgauti kvapniųjų aliejų magija, susipažinti su vaistažolių gydomosiomis savybėmis, paskanauti ką tik senoviniu būdu ąžuolo bačkutėje išspausto linų sėmenų aliejaus, atsigaivinti stikline gintaro vandens.
Kūrybinės dirbtuvės – ne tik pažiūrėti, bet ir išmokti
Amatininkų, tautodailininkų ir kulinarų programa itin gausi ir įvairi, darbų edukacijos kvietė ir viliojo tiek vaikus, tiek suaugusiuosius: jie galėjo ne tik pažiūrėti, bet ir patys išdrožti medinį šaukštą, padekoruoti meduolį, pasigaminti šiaudinį paukštelį ar surišti valstiečių lėlę, pasigaminti papuošalą ar išbandyti kito amato subtilybes. Amatų edukacijose ypatingas dėmesys buvo skirtas UNESCO saugomam kryždirbystės menui. Kalviai kūrė „saulutes“ ir leido žiūrovams patiems pridėti ranką prie kūrybos proceso.
Etnomuzikologės Eglės Česnakavičiūtės kūrybinėse dirbtuvėse norintieji galėjo susipažinti su senoviniais dzūkų dainavimo ypatumais, sutartinių subtilybėmis, išmokti jas dainuoti.
„Senosios dzūkų dainos yra vienbalsės, itin melodingos, ritmiškos, paprastų žmonių emocija įsiskverbia širdies gilumon ir išsiveržia skaudžiu atodūsiu ar ašarėle, tačiau, gaila, laikui bėgant, vis rečiau dainuojamos“, – sakė Dainavos krašto folkloro šventės iniciatorė, Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė. O štai Aukštaitijoje populiarios sutartinės, kurios jau yra įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, pasak E. Česnakavičiūtės, ant išnykimo ribos buvusios sutartinės dabar išgyvena renesansą ir į savo ritmikos variacijų magiją įtraukia vis daugiau žmonių.
Susirinkusieji noriai traukė dzūkų vienbalses, o sutartinių uoliai mokėsi kartu su Ignalinos folkloro ansamblio „Čiulbutė“ atlikėjais.
Folkloras kitaip – sintezė su šiuolaikiniais muzikos žanrais
Vėlų šeštadienio vakarą pilną aikštę žiūrovų pritraukė post folkloro vakaras: koncertavusios grupės liaudies dainas atliko įvairiais muzikos stiliais. Merkinės jaunimo folkloro ansamblis „Kukumbalis“, gebantis susidraugauti su kaukais ir kukiais, savo programos „etno, folk, rock ir visais kitais monais“ privertė žiūrovus muzikos ritmu ir šokti, ir linguoti, ir suktis. Du gerai žinomi muzikantai – Robertas Semeniukas, kompozitorius, profesionalus gitaristas, dainininkas, grupės „Žalvarinis“ įkūrėjas bei muzikos autorius, ir iš Druskininkų kilusi Viltė Ambrazaitytė užkrėtė žiūrovus savo meile muzikai, stilingomis liaudies dainų improvizacijomis.
Šeštadienio vakarą Druskininkų pramogų aikštėje įsismarkavo finalinis Dainavos krašto folkloro šventės akordas: koncerte „Susiedų pasdainavimai, patancavojimai“ pirtį užkūrė net 10-ties folkloro ansamblių dainininkai ir muzikantai iš Birštono, Vilniaus, Varėnos, Lazdijų, Širvintų, Ignalinos, Druskininkų.
Nors šventė jau turi per daugelį metų susiformavusias tradicijas ir spalvas, tačiau šįkart jos paįvairintos šiuolaikiniais sąskambiais. Tris dienas trunkantis renginys subūrė ne tik liaudies muzikos mylėtojus, bet pateikė ir labai įvairią programą, kuri traukė kurorto poilsiautojus iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Roberto Kiesieliaus nuotraukos.
„Mano Druskininkai“ informacija