Darbas komandoje karantino akistatoje – pamokos visam gyvenimui

Jau antras mėnuo visa Lietuva pasislėpė namuose nuo grėsmingo koronaviruso. Tačiau kai kuriems žmonėms ir dabar kasdien tenka spręsti sudėtingiausius rebusus – kaip nuo šio grėsmingo pavojaus apsaugoti savo valstybių, miestų žmones ir išgelbėti jų gyvybes.

Druskininkuose su pandemija susijusias problemas nuo kovo pradžios – dar tada, kai Lietuvoje nebuvo paskelbtas karantinas, kasdien sprendžia Savivaldybės mero Ričardo Malinausko vadovaujama įvairių sričių specialistų komanda.

Pati jauniausia komandos narė – Savivaldybės gydytoja Eglė Sadauskaitė. Dvidešimt ketverių mergina jau antras mėnuo nė minutei nesiskiria su savo mobiliuoju telefonu, nes sulaukia tūkstančių skambučių: ir dieną, ir naktį.

Eglei buvo patikėta gausybė darbų, susijusių su žmonių saviizoliacija, jų pargabenimu į Druskininkus, apgyvendinimu saviizoliacijos patalpose. Jos telefono numeris skelbiamas visur šalia koronaviruso karštosios linijos telefono numerio.

Mergina pripažino, kad tai – pirmas toks rimtas profesinis ir asmenybės išbandymas, tačiau neabejoja, jog tai bus labai naudingos pamokos visam gyvenimui.

– Esate jauna sveikatos mokslų specialistė. Kodėl pasirinkote dirbti Druskininkuose?

– Iš tiesų Druskininkai visuomet mane žavėjo, nors esu kilusi iš Kauno. Vis dėlto vaikystėje didžiąją dalies vasarų praleidau būtent Druskininkų savivaldybėje esančiame kaime pas močiutę, nes mano tėčio gimtinė yra būtent čia. Baiginėjant studijas universitete, atėjo laikas pasirinkti praktikos atlikimo vietą. Tada ir nusprendžiau praktiką atlikti Druskininkuose, Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centrui AQUA priklausiančioje Druskininkų gydykloje. Mano praktikos vadovas buvo vadovas Kęstutis Ramanauskas, kuris geranoriškai perdavė daug žinių ir praktinių įgūdžių apie vadovavimą, vadybos subtilybes, susijusias su sveikatos priežiūra. Įpusėjusi praktiką, nusprendžiau pabandyti ir darbo galimybes Druskininkuose. Tada susitikome su tuo metu Savivaldybės gydytoja dirbusia Evelina Raulušaitiene, iš kurios taip pat pasisėmiau daug žinių ir įgūdžių. Žinoma, dar laukė darbo pokalbis su Administracijos vadovais, po kurio ir buvau pakviesta prisijungti prie jų komandos. Galiu drąsiai sakyti, jog nė akimirką neabejojau savo pasirinkimu. Dirbu Savivaldybėje jau beveik du metus ir džiaugiuosi, kad tai – vienas geriausių mano pasirinkimų, kokį galėjau priimti. Prisijungiau prie šaunios Druskininkų savivaldybės komandos.

Savivaldybės gydytoja E. Sadauskaitė įsitikinusi, kad sprendimas dirbti Druskininkų savivaldybėje ir tapti jos komandos nare buvo vienas iš geriausių jos pasirinkimų/Laimos Rekevičienės nuotrauka

– Jūsų specialybė – visuomenės sveikatos biomedicinos mokslų studijų krypties. Ar tai, kas dabar vyksta pasaulyje, tiesiogiai su ja susiję?

– Taip, tai labai tiesiogiai susiję su mano specialybe, kurios mokiausi Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Išklausiau visą paskaitų ciklą apie užkrečiamąsias ligas. Tačiau viena yra, kai tu teoriškai žinai, kas yra pandemija, o visai kita, kai susiduri su pandemija akis į akį.

– Pasaulinės pandemijos situacija Lietuvoje iš pradžių neatrodė grėsmingai. Kada viskas pasikeitė?

– Pradžioje turbūt daugumai buvo abejonių, ar COVID-19 iš viso pasieks Lietuvą, ar mes turėsime užsikrėtusiųjų. Viską pakeitė tas kritinis kovo vidurio sekmadienis, kai dar oficialiai nepaskelbus karantino, kartu su Savivaldybės vadovais posėdžiavome ir labai rimtai ėmėme žiūrėti į susidariusią situaciją. Privalėjome kuo greičiau imtis veiksmų, tam, kad apsaugotumėme mūsų miesto gyventojus.

– Kur išmokote, kaip reikia veikti pandemijos situacijoje?

– Man daug padėjo žinios, gautos studijuojant LSMU.

Labai glaudžiai teko bendradarbiauti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, laboratorija, su įvairių sričių specialistais. Studijavau metodinius leidinius, paremtus kitų šalių patirtimi. Žinoma, labai daug išmokau, dirbdama Savivaldybės vadovų suburtoje komandoje, kurioje buvo konstruktyviai diskutuojama ir priimami esminiai sprendimai.

–  Šiandien žinių apie pandemiją gausu ir internete, ir televizijoje, ir spaudoje, ir radijuje. Ar žmonės geba atsirinkti jiems reikalingiausią informaciją?

– Informacijos dabar yra pakankamai, bet žmonėms vis tiek iškyla daug klausimų. Tai žinau iš savo patirties. Man skambinantys žmonės nuolat klausinėja tokių dalykų, apie kuriuos, atrodytų, buvo pateikta pakankamai informacijos. Aš juos puikiai suprantu, nes visi skambinantieji nori, kad kiekvieno situacija būtų sprendžiama individualiai. Juk kiekvienas nori jaustis saugus.

– Dirbate komandoje, kokios Jūsų atsakomybės sritys?

– Buvau paskirta Operacijų vadove. Atsakomybė iš tiesų didelė, pradedant nuo tam tikrų veiksmų organizavimo, visos situacijos koordinavimo, sprendimų įgyvendinimo. Kartu su Savivaldybės vadovais tiesiog privalome ieškoti ir rasti geriausius sprendimo būdus, kad maksimaliai apsaugotumėme mūsų bendruomenę. Taip pat visus priimtus sprendimus turime suderinti su atsakingomis institucijomis, kad jie būtų įgyvendinti. Saviizoliacija, dezinfekcija, maitinimo užtikrinimas, grįžtančiųjų iš užsienio parsigabenimas, druskininkiečių konsultavimas telefonu – ir tai tik dalis kasdienio mano darbo.

– Jūsų telefonas įjungtas 24 valandas per parą. Kokių skambučių sulaukiate?

– Dažniausiai druskininkiečiai skambina, turėdami klausimų dėl grįžimo iš užsienio ir apgyvendinimo savivaldybės paskirtose patalpose. Tėvai skambina dėl užsienyje esančių vaikų, žmonos rūpinasi vyrų grįžimu. Džiaugiuosi, kad su visais randame bendrą kalbą, žmonės supranta situacijos rimtumą. Jie nesislepia, o kaip tik nori užtikrinti artimųjų ir mūsų visų saugumą.

Žinoma, pasitaiko įvairių skambučių. Kartą skambino neblaivūs asmenys, kurie įsivaizdavo, kad mes galime naktį atvažiuoti juos parsivežti iš Anglijos. Iš izoliuojamų asmenų taip pat sulaukiau pageidavimų apgyvendinti kambaryje su balkonu arba džakuzi. Kol kas su visais pavyko susikalbėti ir paaiškinti, kad galimybių įgyvendinti tokius pageidavimus neturime.

E. Sadauskaitei patikėta gausybė darbų, susijusių su žmonių saviizoliacija, jų pargabenimu į Druskininkus, apgyvendinimu saviizoliacijos patalpose/Laimos Rekevičienės nuotrauka

– Turbūt ne kartą teko pabūti ir psichologe?

– Teko. Ir ne vieną kartą. Skambino moteris iš Žemaitijos, kuri nerimavo dėl Druskininkuose gyvenančios savo aštuoniasdešimtmetės mamos. Senolė turi keistą polinkį – vaikštinėti ten, kur daug žmonių: į turgavietę, į parduotuves. Teko nuraminti senolės dukrą.

Padėjome iš užsienio grįžusiai druskininkietei – mamai, turinčiai mažamečius dvynukus. Iš pradžių ji apsigyveno draugų namelyje Kapčiamiestyje. Tačiau sąlygos ten buvo netinkamos, moteris kreipėsi į mus pagalbos. Ir jau kitą dieną parsivežėme ją į Druskininkus. Apgyvendinome tinkamomis sąlygomis, užtikrinome maitinimą.

Žmonėms, kurie dvi savaites būna saviizoliacijoje, labai sunku psichologiškai ten išbūti, jiems trūksta bendravimo. Viena moteris man skambina kiekvieną savaitę, nes tiesiog nori pasikalbėti. Pasikalbame, ir viskas būna gerai.

– Kokių keisčiausių klausimų sulaukėte?

– Žmonės, apimti panikos, klausia, ar galima namuose atidaryti langą?

– Kaip Jums pačiai sekėsi save suvaldyti sudėtingose situacijose?

– Mane labai sunku išprovokuoti. Suvokiu, kad visi patiria stresą. Esu empatiška, todėl man labai svarbu ne tik suteikti pagalbą druskininkiečiams, bet ir juos nuraminti.

– Kaip, Jūsų manymu, mero sudarytai komandai sekėsi dirbti pandemijos akivaizdoje?

– Mūsų komanda viską padarė labai anksti ir operatyviai. Likus savaitei iki karantino paskelbimo, mes jam jau ruošėmės ir priiminėjome būtiniausius sprendimus. Visą laiką buvome žingsniu priekyje, nei kiti. Operatyviai viską organizavome – greičiau, nei buvo priimti operacijų vadovo sprendimai. Taip pat noriu pagirti druskininkiečius, kurie yra labai bendruomeniški ir atsakingi.

– Esate labai jauna. Kaip sekėsi bendrauti su valdininkais, pačių įvairiausių institucijų vadovais, atsakingais darbuotojais?

– Nesklandumų nebuvo, puikiai sekėsi su visais bendrauti, nepriklausomai nuo socialinio statuso, užimamų pareigų. Visi buvo geranoriški. Žinoma, pastangų reikėjo, nes ne visi vienodai suvokia situaciją. Be to, man labai padėjo kartu dirbantys kolegos.

– Kokių gyvenimo pamokų, praversiančių ateityje, Jums suteikė ši situacija?

– Ši situacija man suteikė labai svarbių profesinių pamokų, kurios, neabejotinai, pravers ateityje. Darbas su ilgametę patirtį turinčiais Savivaldybės vadovais ir skyrių vedėjais bei galimybė mokytis iš jų suteikė neįkainojamos patirties, kaip nepasimesti ekstremalioje situacijoje ir ieškoti bendruomenei geriausių sprendimų.

– Kas labiausiai baugina tokioje situacijoje?

– Savo baimes šią akimirką esu turbūt sąmoningai nustūmusi į šalį. Man dabar svarbiausia yra druskininkiečių gerovė ir tai, kaip jiems suteikti visą reikiamą pagalbą. Vienintelis dalykas, kuris vis dar kelia nerimą, – kai kurių žmonių nesuvokimas apie susidariusios situacijos rimtumą, taip keliant pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Tačiau pilietiški gyventojai, glaudus institucijų bendradarbiavimas padeda operatyviai reaguoti į tokius asmenis, todėl ir situaciją pilnai kontroliuojame. Dar kartą raginu ir toliau visus būti aktyvius ir bendruomeniškus.

E. Sadauskaitei kartu su Savivaldybės vadovais tenka ieškoti ir rasti geriausius sprendimo būdus, kad būtų maksimaliai apsaugota mūsų bendruomenė

– Kur semiatės stiprybės? Kas Jus labiausiai palaiko?

– Didelį palaikymą jaučiu iš savo artimųjų. Nors jie gyvena Kaune, ir šiuo laikotarpiu tenka su jais nesimatyti. Bendraujame tik nuotoliniu būdu, bet jų palaikymą jaučiu nuolat.

Taip pat didelį palaikymą jaučiu ir iš mūsų Savivaldybės vadovų, sudarytos darbo grupės – mero, jo pavaduotojo, Administracijos direktorės ir jos pavaduotojos, Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo, mero patarėjo. Tai žmonės, kuriems bet kuriuo paros metu galiu skambinti ir pasitarti dėl įvairiausių klausimų. Būtent su jais kiekvieną dieną priimame svarbiausius sprendimus, rūpindamiesi mūsų savivaldybės gyventojais šioje susidariusioje situacijoje. Nuoširdžiai dėkoju žmonėms, kurie kartu su manimi dirba.

Parengė „Mano Druskininkai“ redakcija