Mokome ir mokomės kūrybiškai

Kovo 6-ąją „Atgimimo“ mokykloje surengtoje tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Kūrybiškumas ir inovacijos – sėkmingos XXI a. mokyklos būtinybė“ mokytojai iš 12 mūsų šalies mokyklų dalijosi patirtimi, kokiais būdais jie puoselėja jaunosios kartos kūrybiškumą. Mokslininkų tyrimai (George Land tyrimas) rodo, kad net 98 proc. 3-5 metų vaikų pasižymi labai aukštu kūrybiškumo laipsniu, todėl mūsų pareiga – tobulinti šią kompetenciją, kaip vieną svarbiausių ir pamatinių, sėkmingoms jaunuolio (-ės) ateities perspektyvoms. Juk, kaip yra sakęs Albertas Einšteinas, „kūrybiškumas – svarbesnis, nei turimos žinios, nes žinios apsiriboja tik tuo, ką mes žinome, o kūryba aprėpia visą pasaulį ir tai, kas dar nutiks“.

Tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Kūrybiškumas ir inovacijos – sėkmingos XXI a. mokyklos būtinybė“ mokytojai dalijosi patirtimi, kokiais būdais jie puoselėja jaunosios kartos kūrybiškumą/„Atgimimo“ mokyklos archyvo nuotrauka

Plenarinio posėdžio pradžioje nuskambėjus mokytojos Ronatos Balkaitienės mokinių dainai, „Atgimimo“ mokyklos direktorė Danutė Časienė pasveikino konferencijos svečius. Renginio dalyvius pasveikinęs Savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius teigė, kad šiandien apie kūrybiškumą kalbama ne kaip apie galimybę, o kaip apie būtinybę. Švietimo skyriaus vedėja Diana Brown akcentavo vaizduotės ir kūrybiškumo svarbą. Konferencijos dalyviams ji padėkojo už dalijimąsi patirtimi. Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus pavaduotoja Gražina Kaklauskienė kalbėjo, kad kūrybiškumas – pamatinė kompetencija, reikalinga, ieškant sprendimų besikeičiančiame pasaulyje bei supažindino su Erasmus+ programos naujovėmis. Lektorė teigė, kad Erasmus+ tapo socialiniu reiškiniu, vertybine sistema – svajoti ir įgyvendinti: „Jis modernizuoja švietimą ir kuria pridėtinę vertę: mokytojai ugdo pasitikėjimą savimi, iš naujo atranda savo profesijos prasmę.“ G. Kaklauskienė akcentavo programos prioritetus: tvarumą, įvairovę ir įtrauktį, pristatė mokyklų, norinčių dalyvauti programoje, paraiškų pateikimo tvarką, galimybes bei finansavimą.

Švietimo mainų paramos fondo Bendrojo ugdymo programų skyriaus vadovas Vytautas Pačiauskas pristatė Erasmus+ programos ir kitų Švietimo mainų paramos fondo programų ir projektų apžvalgą. Lektorius kalbėjo apie paraiškų etapus, akcentavo, kad pagrindiniai naudos gavėjai – vaikai, pabrėžė kalbų mokymosi ir įtraukties svarbą.

Švietimo mainų paramos fondo finansuojamą programos Ka1 Erasmus+  projektą „Kūrybiškumo ir kritinio mąstymo ugdymas naudojant inovatyvius mokymo metodus“ pristatė Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Šilanskienė ir anglų kalbos mokytoja metodininkė Rovena Kvaraciejūtė. Ši projekto tema pasirinkta todėl, kad kūrybiškumas ir kritinis mąstymas yra dvi iš keturių svarbiausių kompetencijų, kurias privalo ugdyti šiuolaikinė mokykla. Kadangi projektais siekiama išspręsti tam tikrą problemą, išnagrinėjus stebėtų pamokų protokoluose aprašytas kolegų pamokas, buvo pastebėta, kad tik dalis pamokų buvo šiuolaikiškos, o kitose vyravo tradiciniai mokymo metodai ir buvo akcentuojamas žinių perteikimas, o ne įgūdžių formavimas. Projekto dalyviai siekia stiprinti gebėjimą ugdyti šias kompetencijas ir naujai įgytais gebėjimais dalinasi su kolegomis.

Nacionalinės švietimo agentūros kvalifikacijos  tobulinimo skyriaus metodininkė Jūratė Drazdauskienė skaitė pranešimą „Skaitmeninių kompetencijų ugdymas pasitelkiant kūrybiškumą ir inovacijas“. Lektorė akcentavo skaitmeninio raštingumo mokymus ir saugesnio interneto projektą „Draugiškas internetas.lt“.

Mokytojos Valės Šmitienės mokinių šokis visus trumpam nukėlė į Japoniją – šalį, su kurios kultūra „Atgimimo“ mokyklos mokiniai supažindinami mokytojos R. Kvaraciejūtės vadovaujamame „Japonų kalbos ir kultūros klube“. VDU mainų studentas Yuta Mukabayashi iš Japonijos, skaitydamas pranešimą „Kaip japonai ugdo savo vaikus“, pristatė dabartinę japonų švietimo padėtį, svarbiausias nūdienos aktualijas ir ateities tendencijas. Klausytojai nustebo, kad tokia pažangi šalis taip pat sprendžia mokyklų inovatyviomis technologijomis aprūpinimo problemas ir vis dar labai daug dėmesio skiria akademiniam mokymui, o ne pamatinių kompetencijų ugdymui.

VDU Švietimo akademijos tarptautinių ryšių grupės vadovės Vilmos Vilkaitės Leonavičienės lietuvių kalbos ir kultūros kursų koordinatorės pranešimas „Ugdymo intriga: inovatyvumas, modernumas, kūrybingumas“ tikrai suintrigavo auditoriją. Lektorė papasakojo apie savo, kaip asmenybės pokyčius, įvykusius, dalyvaujant Erasmus+, bei pristatė naują pedagogikos strategiją: mokytojo misija – sąžinė, o metodus ugdymui mokytojas atsirenka pats. V. Vilkaitė Leonavičienė pateikė modernaus mokymo(si) metodus bei mokinio sudominimo veiksnius, kuriuos iliustravo konkrečiais pavyzdžiais.

Antroji konferencijos dalis – stendinių pranešimų pristatymas. Įvairių dalykų mokytojai dalijosi integruotų pamokų idėjomis, pristatė profesinio ugdymo integravimo bei kūrybiškumo skatinimo patirtį, intrigavo kūrybinės klasės sumanymais bei aptarė tarptautinių projektų integravimo į ugdymo turinį galimybes.

Po stendinių pranešimų konferencijos dalyviai išsiskirstė į tris grupes, kuriose klausė kolegų ir jų mokinių pranešimų apie vykdytas veiklas, ugdant kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. Jie pademonstravo naudojamas platformas, apžvelgė projektų rezultatus, dalijosi socialinių tinklų kūrimo idėjomis bei naujų tradicijų įdiegimu. „Atgimimo“ mokyklos mokytojų komanda, dalyvavusi minėtame mokytojų tobulinimosi projekte, ne tik pristatė, kokiuose mokymuose ir darbo stebėjimo vizituose dalyvavo, bet ir pasidalijo patirtimi, kaip pakito jų dėstymo metodai bei kokius pokyčius jie pasiūlė, tobulinant ugdymo turinį. Dalyviai diskutavo, kokiais būdais mokytojai ugdo kūrybiškumą ir aptarė priežastis, stabdančias šios kompetencijos ugdymą. Išgrynintas idėjas grupių moderatoriai pristatė kolegoms. Mokytojai pabrėžė, kad kūrybiškumas gali būti ugdomas per visus mokomuosius dalykus, naudojant inovatyvius būdus, siūlant netradicinius problemų sprendimus, dalijantis idėjomis, patirtimis, kuriant netradicinę aplinką, organizuojant pamokas kitose erdvėse ar integruojant įvairius mokomuosius dalykus. Kaip labiausiai stabdantys veiksniai, buvo įvardinti išankstiniai nusistatymai ir baimės, administraciniai trukdžiai, žmogiškieji resursai, egzaminai, o kartais – ir tėvų reikalavimai.

Labai tikimės, kad dalyvavimas šioje konferencijoje ne vieną dalyvį įkvėpė naujoms idėjoms, iššūkiams, savo darbo refleksijai ir be jokios abejonės kūrybai.

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Jūratė Šalengienė, lietuvių kalbos mokytoja
Rovena Kvaraciejūtė, anglų kalbos mokytoja