„Erzoniečiai“ – veiklūs, kūrybingi, įdomūs sau ir visuomenei

Ko gero, dažnas druskininkietis, labiau besidomintis visuomeniniu miesto gyvenimu, žino, jog Druskininkuose prieš keletą metų įsikūrė Druskininkų šeimos paramos centro sveikųjų ir neįgaliųjų klubas „Erzon“. Ne paslaptis, kad neretai išgirdę žodžių junginį „neįgaliųjų klubas“,  žmonės spėja, jog ten aptariamos ir sprendžiamos neįgaliųjų problemos. Iš tiesų, neįgalieji susiduria su daugybe problemų, taigi kiekviena iniciatyva jas iškelti ir spręsti yra labai sveikintina. Vis dėlto klube „Erzon“ žodis „problema“ skamba itin retai. Taip yra todėl, jog mes, „erzoniečiai“, dar besiburdami draugėn, akcentavome visiškai kitus dalykus: ne sunkumus, ne nepriteklius, ne problemas, bet savo norus veikti, kurti, būti įdomiems sau ir bendruomenei.

Renginio „Mes esam – tarp mūsų“ metu atidaryta tapybos darbų paroda „Sugrąžinta svajonė“/ERZON archyvo nuotrauka

Šie norai veikti ir kurti klubo „Erzon“ narius paskatino gruodžio pradžioje dalyvauti dvejuose renginiuose. Gruodžio 1-ąją Druskininkų Jaunimo užimtumo centre buvo paminėta Tarptautinė neįgaliųjų diena. Renginio „Mes esam – tarp mūsų“ metu atidaryta tapybos darbų paroda „Sugrąžinta svajonė“.

Darbų autoriai – patys „erzoniečiai“. Praeitą birželį nutarėme išbandyti save ir šioje meno srityje (teatralų duonos ragaujame jau ne pirmi metai, ir tai mums teikia daug šviesių emocijų). Ačiū mokytojui Virginijui Sutkui, kuris parodė mums spalvų galią. Tai iš tiesų puiki galimybė pažinti, išreikšti save, susidraugauti su savimi ir tais, kurie šalia susipažįsta su spalvų pasauliu. Tai ir dar viena galimybė būti bei kurti visiems drauge – ir tapėme, ir pavadinimus savo kūriniams rinkome visi kartu. O ilgainiui visi drauge patyrėme, kiek visa mūsų kūryba, pradedant nuo spalvų paveiksluose, baigiant paveikslų pavadinimais, atspindi mus, mūsų gyvenimą: vidinį ir išorinį. Esame nutapę paveikslą „Lietuviškas Provansas“, nes mumyse glūdi suvokimas, jog esame netobuli, laiko ir likimo paženklinti, bet renkamės harmonijos su dabartimi paieškas. Vieną paveikslų pavadinome „Lekiantys“, nes, nors ir ne visi galime judėti, mūsų mintys ir svajonės tikrai neleidžia mums sustingti vienoje vietoje, neleidžia kad viską užgožtų mūsų baimės ir abejonės. Paveikslai byloja, kad viduje mes, atkeliavę iš vaikystės, bandantys įminti mus supančio pasaulio paslaptis – lyg plasnojančios sielos, nerimstantys paukščiai.

O gruodžio 4-ąją vykome į Telšius ir dalyvavome ten surengtoje suaugusiųjų mėgėjų teatrų šventėje „Atspindžiai“. Ir tapome jos laureatais. Tai itin prasmingas įvertinimas ir paskata nesustoti, o žengti pirmyn.

Norime padėkoti Druskininkų savivaldybei už finansinę pagalbą transporto išlaidoms kelionei į Telšius.

Inga Varkalaitė