Druskininkų vandens parkas švenčia dešimtmetį

Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA, penktadienį minėsiantis  veiklos dešimtmetį, šią sukaktį pasitinka, būdamas vienu didžiausių sveikatingumo centrų visoje Rytų Europoje. Tai ir neabejotinai kone ryškiausiai spindinti Druskininkų pramogų ir turizmo verslo žvaigždė, kurios siūlomomis paslaugomis kasmet naudojasi šimtai tūkstančių žmonių. Atidarius vandens parką, planuota per metus sulaukti apie 350 tūkstančių lankytojų, tačiau jau per pirmus darbo metus vandens parkas sulaukė 424 626 lankytojų, o dabar lankytojų skaičius artėja link 4 000 000.

 

Vandens parke dirba dešimtmetį

Druskininkų vandens parko administracija džiaugiasi, kad daugelis darbuotojų čia dirba nuo pat pirmųjų dienų. Jiems suteikiamos sąlygos mokytis, kelti kvalifikaciją, tobulėti, siekti karjeros. Ne vienas darbuotojas būtent vandens parke surado savo antrąją pusę, sukūrė šeimas.

Pasitikdami dešimtąjį jubiliejų, centro AQUA darbuotojai mielai prisiminė pirmąsias darbo dienas, smagius nutikimus, papasakojo apie savo darbą.

Druskininkų vandens parko direktoriaus pavaduotoja Rasa Černiauskienė sako, kad į vandens parką atėjo dirbti, siekdama naujų iššūkių – tokio objekto Lietuvoje iki tol nebuvo: „Per dešimtį metų vandens parkas augo, plėtėsi, ir tai dėka mūsų klientų, kurie norėjo ne tik maudytis, bet ir čia gyventi, rūpintis sveikata, norėjo daugiau pramogų ir atrakcijų. Žinoma, tai, kad įstaiga sėkmingai augo, didelis mūsų Savivaldybės ir paties centro AQUA vadovų, ir pačių darbuotojų nuopelnas. Tapome liudininkais, kad kartais ir neįmanoma tampa įmanoma – juk kažkada net svajoti negalėjome, kad apleisti senųjų fizioterapijos gydyklų pastatai galėtų tapti tokiu įspūdingu vandens parku. Tai akivaizdus įrodymas, kad drąsios svajonės gali tapti realybe.“
Černiauskienė pasakojo, kad vandens parko kolektyvas visada buvo žingeidus, norėjo tobulėti ir mokytis: „Neramu buvo tik pirmąją dieną, nes nežinojome, kaip viskas veiks, ar nebus kokių trikdžių. O šiandien žinome, kad galime padaryti viską. Manau, galime dar labiau augti.“
Rasa prisiminė, kad pirmaisiais metais pasitaikė ir įdomesnių nutikimų: „Vandens parke yra šešių skirtingų spalvų nusileidimo kalneliai, taigi mūsų klientai, gavę, tarkime, raudonos spalvos apyrankę, ieškodavo būtent raudonos spalvos kalnelio. Ir teiraudavosi, kur galėtų įsigyti kitų spalvų apyrankių, kad galėtų nusileisti kitų spalvų kalneliais…“

Daivos Žaptorienės sūnus Laimis Žaptorius pasakojo, kad darbas vandens parke jam iš karto atrodė įdomus, o tai, kad įmonėje sėkmingai nuo pirmųjų dienų dirba jo mama, dar labiau paskatino čia įsidarbinti.

Vaikinas vandens parke pradėjo dirbti vasaromis, kai vandens parkui reikia papildomų darbuotojų. Kaip ir kiekvienas jaunas žmogus, norėjo užsidirbti savo pinigų. Jis patiko kolektyvui, o kolektyvas – jam. Baigęs mokyklą, verslo vadybą studijavo neakivaizdžiai, tad galėjo čia dirbti. Ateityje norėtų įgyti su sportu susijusią specialybę.

25-erių Laimis Žaptorius pasakojo, kad baseinų erdvėje, kurioje dirba, pasitaiko įvairių atvejų: „Dažnai suaugę žmonės per daug pasitiki savo jėgomis, įlipa į bangų baseiną ir, pervertinę savo jėgas, negali išsilaikyti vandens paviršiuje, pradeda skęsti. Tada jau tenka juos gelbėti. Turbūt dažniausiai bėdų kyla vyresnio amžiaus žmonėms, čiuoždami nusileidimo takeliais jie kartais pasimeta, nučiuožę sunkiai išsilaiko ant pripučiamos valtelės ir įkrenta į vandenį. Žinoma, stengiamės žmones perspėti, kad baseinai nėra gilūs, kad užtenka atsistoti ant kojų, tačiau tai ne visada padeda.“ Daug kas priklauso nuo paties žmogaus, vieni „ekstremalai“, kiti ne, vieni džiaugiasi,  kiti pyksta. Būna visko, ypač kai per dieną apsilanko daugiau nei 2000 žmonių. Susikalbu beveik visada – jei ne žodžiais, tai gestais. Pasitaiko, kad žmonės pasiklysta, pasiteirauja pagalbos, tuomet nurodai jiems kryptį. Stengiamės pasiklydusius žmones rasti, bendraujame per racijas, blogiausiu atveju naudojame garsinį signalą visiems vandens parko lankytojams.“

Jo mama Daiva Žaptorienė pasakojo, kad, vos pradėjus statyti vandens parką, ji buvo nusiteikusi čia dirbti. Apie šį norą iškarto papasakojo visiems draugams. Kad renkami darbuotojai, sužinojo, būdama Palangoje: „Man paskambino draugai ir paragino greičiau grįžti, atnešti savo CV, nes buvo paskutinė darbuotojų atrankos diena. Skubėdama grįžau iš Palangos, CV atnešiau į centro „Dainava“ medinį žalią namelį, kur tuo metu buvo įsikūrusi parko administracija. Mane pakvietė į porą pokalbių, taip ir patekau čia. Kai tik pradėjome dirbti, buvo labai įdomu, nes viskas buvo nauja. Iššūkis buvo visiems, sodinome gėles, valėme grindis. Ir laikrodukai tuomet buvo kitokie, dėjome juos į maišelius, surinkinėdavome iš lankytojų, džiovindavome. Pirma darbo diena buvo tikras šokas – žmonių buvo daug, visų darbuotojų rankos drebėjo. Dirbdavome pamainomis – vieni dirbo, kiti stebėjo ir sekė, kaip ir kas ką daro. Iš pradžių visi buvome labai įsitempę. Kai važinėjome po Vokietijos ir Čekijos vandens parkus, pastebėjome, jog visi žmonės atrodė tokie atsipalaidavę, visai kitaip nei mes. Tačiau po dešimties metų ir mes čia jau susidirbę, dirbame be nerimo, kaip šeima. Mano kolektyvas, juokaudami, vadina mane „mamule“. Aš mėgstu tvarką, ir kiti tai gerai žino, esame pasiskirstę – kas, ką ir kada dirba.“

Daiva sako, kad suaugę vandens parko lankytojai daugiausiai renkasi pirčių erdvę. Jos žodžiais, „sunkiausi“ lankytojai – lietuviai, triukšmingiausi – lenkai, o įnoringiausi – rusai: „Pastarieji  nori daugiausia dėmesio, jie išleidžia daugiausia pinigų, jų poreikiai taip pat didžiausi, kartais su vienu kitu gali prašnekėti ir pusvalandį. Beje, kasmet lankytojai vis reiklesni.“

Paklausta, ar yra pasitaikę kokių nors įdomesnių, kuriozinių nutikimų, pašnekovė sakė, kad jų būta išties nemažai. Pavyzdžiui, kai kurie lankytojai bando ieškoti spintelių pagal laikrodukų numerius. Jie nežino, kad gali naudotis bet kuria spintele: „Įsivaizduokite – laikroduko numeris 4400, o spintelės – 1500, lankytojai vaikšto ratais, neranda tų spintelių, tada kreipiasi į mus pagalbos. Iš tikrųjų daug įdomybių pasitaiko, turbūt reikėtų juos užsirašinėti, kad atsimintume.“

Vandens pramogų erdvėje dirbantis Gintaras Bitinas pasakojo, kad yra buvę atvejų, kai buvo kilę abejonių, ar klientas tilps į nusileidimo kalnelio vamzdį, bet visuomet tilpdavo. Pasakodamas apie įdomesnius nutikimus, jis prisiminė vieną moterį, kuri leidosi nuo nusileidimo kalnelio „Azartas“: „Nusileidusi, ji ir liko gulėti po vandeniu, gražiai susidėjusi rankutes ant krūtinės, stipriai sučiaupusi lūpas ir užsimerkusi. Taip gulėjo gal 5 sekundes. Ją iškėlusiam darbuotojui  pasiteiravus, kodėl gulėjo, paaiškino maniusi, jog tebesileidžia kalneliu…

Kita moteris atvedė vaikutį į vaikų erdvę, paliko darbuotojų priežiūrai, o pati nuėjo į pirčių erdvę, kurioje tuo metu vyko nuogalių vakaras. Atėjus laikui pasiimti vaikutį, moteris atėjo, kaip gimusi, – be drabužių.“

Pasak G. Bitino, vandens pramogomis mėgaujasi įvairaus amžiaus žmonės: „Garbaus amžiaus senelius anūkai prikalbina nusileisti „Ekstremaliuoju“ ar „Adrenalino“  kalneliais. Pasitaiko, kad koks senolis, nusileidęs, ir už širdies griebiasi. O vienas senjoras, nusprendęs nusiliesti nusileidimo kalneliu, paklaustas, ar tikrai to nori, atsakė: „Vaikeli, geriau jau mirsiu kalnelyje nei lovoje“!“.
Būna įvairių „nuotykių“ – pradedant pamestais maudymosi kostiumėliais, baigiant neatsakingų tėvelių „pamirštais“ vaikais. Juos vedamės į vaikų dalį, saugome ir ieškome tėvų…

„Šiuo metu vandens erdvėje pati populiariausia pramoga – „Bermudai“, daug jaunimo mėgsta žaisti krepšinį vandenyje. Populiarūs  treniruokliai vandenyje. Žmonės dėl jų kartais ir eilėse laukia – norinčiųjų labai daug“, – sako G. Bitinas.

Ilgamečiai vandens parko darbuotojai Donatas Stonkus ir Mantas Baltrušaitis yra dalyvavę įvairiuose pirtininkų renginiuose, konkursuose.  „Vandens parke buvo surengta atranka į pasaulio pirtininkų čempionatą. Sudalyvavome ir išvažiavome, – šypsosi Mantas, sakydamas, kad tokie renginiai labai praplečia akiratį. – Pamatai, kaip kiti pirtininkai dirba, susipažįsti su kita pirties kultūra. Rytų ir Vakarų pirties kultūra visiškai skiriasi. Lietuvoje pirtis siejama daugiau su sveikata, jėgų atstatymu, o   ten pirtis yra teatras, o pirtininkai – tarsi artistai, kuriantys šou su rankšluosčiais. Mums tai naujas dalykas“.

Donatas pasakojo, kad iš konkursų semiasi patirties, žiūri, ką galėtų pritaikyti savo darbe: „Tarkime, pirtyse,  kai kurias programas atliekame su muzika, kuriame gerą nuotaiką, mokomės ir rankšluosčiais „žongliruoti“. Lankytojams tai labai patinka, ir mums smagu“.

Pirtininkai sako, kad jie programas veda įvairiose pirtyse, nes tai suteikia įvairovės, nėra monotonijos. Ir patys stengiasi įnešti naujų vėjų – tarkime, iš namų vasarą atnešdavo šviežių vaistažolių, įdomesnių vantų, kurias naudojo pirčių programose.  Tai įdomu ir klientams, ir patiems padeda tobulėti.  Didžiausią džiaugsmą pirtininkams teikia laimingi klientai, žinojimas, kad jų vedamos programos žmonėms patinka.

Mantas ir Donatas Rygoje (Latvija) baigė Pirties akademiją, turi diplomus.

Pirtininkas Antanas Fedaravičius prisiminė, kad kartą pirtyje į vantų programą susirinko net 23 moterys. Ir visas jas teko išvanoti: „Tąkart net mano kraujospūdis nukrito, tai buvo išskirtinis atvejis.“ Jis sako, kad kiekvienas lankytojas pats įvertina savo galimybes, bet kaskart pirtininkas stebi, ar žmogus gali dalyvauti programoje.

Skirtingų tautybių žmonės pirtyse elgiasi skirtingai, bet pirtininkai situaciją visuomet kontroliuoja, kad visi pirtyse gerai jaustųsi. „Kartais žmonės po programų per daug atsipalaiduoja. Išėję, tarkime iš ekstremalios „Kantri“ pirties pamiršta ir šlepetes, ir rankšluosčius, apsiauna svetimas šlepetes, kartais keliais dydžiais mažesnes ar didesnes… Kas būdinga pirčių lankytojams? O gi tai, kad jie pervertina savo galimybes. Niekas nenori iš pirčių programos išeiti pirmas, nenori pasirodyti silpni. Ypač, jeigu būna su draugais.

Nuo pat pirmųjų vandens parko veiklos dienų pirčių erdvėje  dirbanti Laura Savonienė sako, kad pasitaiko įvairių klientų. Būna ir tokių, kurie reikalauja ypatingo dėmesio, pageidauja, kad juos visur lydėtų. Vienas garbaus amžiaus druskininkietis kasdien ateidavo į pirtis ir prašydavo veido kaukių. Negalėdamas vieną dieną ateiti, net prašė   išsinešti kaukę į namus – tokia efektyvi ji buvo… Vyrai sako, kad vandens parke naudojamos kaukės esą padeda nuo plaukų slinkimo.

Laura sako, kad yra klientų, kurie Druskininkų vandens parko pirtyse lankosi nuolat nuo pat pirmųjų dienų. Atvyksta kas mėnesį ar net kas savaitę. Ir ne tik lietuviai, bet ir lenkai, baltarusiai, Kaliningrado srities gyventojai.

Populiariausios pirtys tos, kuriose vykdomos programos. Yra žmonių, kurie ne pirmą kartą lankosi pirtyse ir žino, kada kurioje pirtyje vyksta programa.  Lankytojai pamėgo „Alkos“, „Alnus“ pirtis, vantų, medaus, druskos programas, veido kaukes.

Laura vandens parke skirtingose pamainose dirba kartu su savo vyru ir sako, kad toks darbas labai patogus, nes abu gali prižiūrėti savo mažylius.

 

Inžinierius Viktoras Malinauskas – taip pat vienas iš pirmųjų vandens parko darbuotojų.  Jį iš karto sudomino naujos galimybės – juk tokio objekto Lietuvoje iki tol nebuvo. „Daug naujovių čia atradau – baseinų, pirčių įrangą. Tiesa, iš pradžių didelėse parko erdvėse ir pasiklysdavome, sukdavome ratus. Ypač rūsyje, kuriame yra, kaip patys sakome, visas „fabrikas“.  Dabar net nesitiki, kad jau prabėgo dešimtmetis. Ir aš, ir kolegos didžiuojamės, kad dirbame Druskininkų vandens parke. Darbas įdomus, žinoma, ir atlyginimas geras.“ Viktoras negaili gražių žodžių vandens parko kolektyvui: „Labai šaunūs darbuotojai: jauni, entuziastingi, draugiški. Bendraujame ne tik darbe. Prieš ketverius metus net muzikinę grupelę subūrėme –  parke dirba keletas muzikantų.

Gintaras Kerpakis nuo pat pradžių dirba vandens parke. Pradėjęs dirbti pirtininku, vėliau tapo vyr. pirtininku, o dabar vadovauja pirčių skyriui. Aktyviai dalyvaudavo kursuose, baigė Rygos pirčių akademiją. „Dirbame, tobulinamės. Esame 16 žmonių. Tai sunkus, ištvermės reikalaujantis darbas, kurį labai mylime.“

Vandens parko vyr. inžinierius Viktoras Česnulis: „Iš pradžių buvo sunkoka susigaudyti ir išmokti viską valdyti – čia tiek daug įvairiausios įrangos, o objektas labai didelis. Kad viskas vyktų sklandžiai, mes po tuos rūsius ir sukamės. Prabėgo dešimt metų, palaipsniui viską reikia atnaujinti. Kasdien rūpinamės, kad viskas veiktų be trikdžių. Paskaičiavome, kad per pamainą tenka nueiti ir 20 tūkstančių žingsnių“.

Šaltkalvis-remontininkas Romas Smaliukas džiaugiasi, kad jo pėdomis pasekė ir sūnus Ernestas – dabar Vandens parke dirba abu. „Smagu, kad sūnus pateko į gerą kolektyvą. Žinau, kad čia rūpinamasi darbuotojais. Normalus atlyginimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų 24 valandas per parą, geros darbo sąlygos, taip pat esame aprūpinti visais reikalingais darbo įrankiais.“

Vyriškiai sako, kad, tarkime, techninės profilaktikos metu vandens pramogų erdvės baseinus išleidžia per naktį. O štai pildyti tenka palaipsniui, nes, jeigu  pildytume iš karto, druskininkiečiai turbūt ir vandens neturėtų – naudojamas miesto vandentiekio vanduo.

Lina Balčiauskienė, viena iš pirmųjų klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojų: „Pirmos dienos buvo sunkios, pavargdavome. Būdavo kalnai paliktų rankšluosčių. Nuomos punkte kartais būna ir radinių biuras. Palieka lankytojai ir telefonus, ir dokumentus, ir papuošalus, kitus širdžiai brangius daiktus. Žmonės labai džiaugiasi, kai, pasigedę daiktų, paskambinę mums sužino, kad parko darbuotojai juos rado.

Ana  Dumbliauskienė, klientų aptarnavimo skyriaus vyr. administratorė pasakojo: „Turime patį lojaliausią nuolatinį parko klientą, kurį matome kasdien nuo pat pirmųjų dienų. Tiesa, bilietų jis neperka. Tik užsuka apsidairyti.  Per dieną daugiausia teko aptarnauti 3460 žmonių. Klientų srautas nuolat stebimas, kontroliuojamas, kad lankytojai nejaustų diskomforto ir galėtų mėgautis mūsų paslaugomis. Kiek lankytojų per dieną daug ir kiek mažai? Daug – 2500, jei iki 600 – mažai. Mūsų komanda „susistygavusi“, suprantame vienas kitą iš pusės žodžio, kartais kalbame „koduota kalba“.“

Vilius Aleksa prisiminė, kad dirbti vandens parke pradėjo atsitiktinai. Draugai, kurie ketino įsidarbinti naujai atidaromame parke, paprašė juos pavėžėti. Pasiūlė ir Viliui nuvežti savo gyvenimo aprašymą. Viešbučių administratoriaus specialybę turintis vaikinas iš pradžių nė neketino ten darbintis, bet dokumentus nuvežė. Ir  taip jau išėjo, kad priimtas buvo  būtent jis, o ne draugai. Ir štai jau dešimtmetį darbuojasi vandens parke. Čia susipažino su būsima žmona Ramune, su kuria augina dvi dukrytes.

Vilius sako, kad per dešimt metų įgijo nemažai bendravimo su klientais patirties, be vargo susikalba anglų, rusų ir lenkų kalbomis. Darbas jam įdomus: „Kasdien nauji žmonės, naujos situacijos.  Būna smagu, kai, tarkime, Kaune sutikti žmonės sveikinasi ir prisimena, kad dirbu Druskininkų vandens parke“.

Šiuo metu sporto klube AQUA GYM treneriu dirbantis Ramūnas Gudaitis sako,  kad jam nuo pat pradžių viskas Druskininkuose buvo labai patrauklu: „Tuo metu su būsima žmona gyvenome Alytuje, dažnai atvažiuodavome į gydyklas ar šiaip papramogauti. Žinojome, kad statomas vandens parkas, kalbėjomės, kad gal būtų visai neblogai čia gyventi, dirbti. Viskas taip ir susiklostė – atsikraustėme gyventi į Druskininkus. Pradėjau dirbti vandens pramogų erdvėje, o būsima žmona – pirtyse. Sukūrėme šeimą. Dabar abu dirbame sporto klube. Aš buvau trumpam išėjęs iš darbo, nes darbas baseinuose pasirodė nelabai kūrybingas, monotoniškas. Sulaukęs kvietimo dirbti sporto klube, labai apsidžiaugiau. Gerai pažįstu tiek šią aplinką, tiek patį darbo kolektyvą. Gavau tokią darbo vietą, kurią drąsiai galiu vadinti svajonių darbu.“

Ramūno manymu, sporto klubas centrui AQUA labai svarbus: „Turime daug viešbučio lankytojų, kuriems sporto klubo paslauga suteikiama nemokamai. Lankosi jie kiekvieną dieną, žinoma, ne taip gausiai kaip vandens parke.

Klube dažniausiai lankosi druskininkiečiai. Yra tokių klientų, kurie lankosi nuo pat klubo atidarymo, siekia įvairių tikslų – nebūtinai varžybų, daugiau rūpinasi sveikata. Kai kuriems žmonėms atėjimas į sporto klubą yra lygiai tokia pati rutina, kaip dantų valymasis. Tiesa, malonumą teikianti rutina.

Žinoma, atėjęs žmogus renkasi trenerį, kuris sukuria atmosferą, rodo dėmesį klientui, taip klubas ir įgauna gyvybės. Mano vadovas suteikia galimybę tobulintis, nes tokiame darbe reikia nuolat atnaujinti žinias, dalyvauti seminaruose. Mes patys nuolat mokomės, žiniomis dalijamės su mūsų klientais, todėl jie pas mus ir ateina. Džiaugiamės, kad sportuoja ir vandens parko darbuotojai, kuriems svarbu būti geros sportinės  formos, jie nori jaustis gerai.“

 

Paskatino kurorto plėtrą

Pirmojo Lietuvoje vandens parko atidarymas Druskininkuose  surengtas per 2006-ųjų Kalėdas. 2004-aisiais pradėtos rekonstruoti Druskininkų fizioterapijos gydyklos virto moderniu 25 000 kv. m kompleksu su 20-čia pirčių, įrengtų pagal įvairių šalių tradicijas, vandens pramogų dalimi su nusileidimo kalnelių bokštu,  viešbučiu, kavinėmis, boulingu ir konferencijų salėmis. Druskininkų vandens pramogų parkas paskatino kurorto plėtrą, padėjo pritraukti privačių investicijų ir po jo atidarymo Druskininkuose sulaukta didesnių turistų srautų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių.

Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas prisiminė, kad, dar dirbdamas versle, puoselėjo svajonę pastatyti vandens parką, kaip verslo objektą: „Be abejo, tuomet apie tokio dydžio ir apie tokio lygio objektą negalėjau net svajoti…“. Kaip sakė R. Malinauskas,  dar 2000-aisiais Druskininkų savivaldybės taryba nusprendė, kad miestas turėtų vystytis ne tik kurortinio sanatorinio gydymo, bet ir turizmo, poilsio, komercinio sporto bei pramogų kryptimi, todėl kuriant tokią infrastruktūrą, labai svarbiu objektu tapo vandens parkas. Drauge su Savivaldybės taryba ir administracija buvo kuriama Druskininkų vandens  parko, kaip vieno moderniausių tokio tipo  statinių visoje ES, vizija: „Nuo pat pradžios buvome įsitikinę, kad naujasis vandens parkas privalo būti prestižiniu, aukščiausio lygio paslaugų objektu.  Ne veltui žadėjome, kad statome vieną geriausių vandens parkų Europoje. Tuo, kad tai nebuvo tušti pažadai, manau, įsitikino mūsų lankytojai, aplankę vandens parką ir išmėginę ten teikiamas paslaugas.  Labai džiaugiuosi, kad įgyvendinta tuomet galbūt ir labai drąsi  idėja, dėl kurios buvo nueitas ilgas ir sudėtingas kelias, šimtu procentų pasiteisino. Šiandien turime vieną geriausių visoje Europoje vandens parkų su nuostabiais rezultatais. Tai yra mūsų miesto vizitinė kortelė,  pažiba, didžiausias objektas, kuriantis pačią didžiausią pridedamąją vertę visam miestui.“

 

Nuo pirmųjų metų dirba pelningai

UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ direktorius Edmundas Antanaitis pasidžiaugė, kad jau pirmaisiais metais vandens parkas uždirbo 4 mln. 239 tūkst. Lt pelno, o per dešimtį metų bendrovė uždirbo 4 745 000 Eur grynojo pelno, grąžino 7 643 000 Eur banko kreditų, suteikė paramos už 948 000 Eur. „Druskininkų savivaldybės biudžetą mūsų bendrovė papildė 5 792 400 Eur nuomos mokesčio, negaudama iš biudžeto nė euro dotacijų“, – akcentavo E. Antanaitis.

Kaip savo pateiktose išvadose pabrėžė viena iš pirmaujančių audito, mokesčių bei verslo konsultacijų paslaugų bendrovių „Ernst & Young Baltic”, „mažai tikėtina, kad privatus investuotojas galėtų Druskininkų savivaldybės turtą valdyti efektyviau ir generuoti didesnę pridėtinę vertę nei AQUA“.

Parke pramogauja ir ilsisi ne tik svečiai iš Lietuvos, bet ir iš kitų kaimyninių valstybių – Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Baltarusijos. Vandens parke teikiamas paslaugas išbandė tolimų šalių svečiai – korėjiečiai, amerikiečiai, kanadiečiai, australai, norvegai ir kiti.

 

Į vandens parką – ir nardyti!

2017 metus Druskininkų vandens parkas pradėjo pristatydamas keletą naujovių. Pirmoji iš jų – pažintinis nardymas su nardymo įranga. Pažintinio nardymo moko profesionalūs nardymo instruktoriai Dainius  Gaižauskas ir psichoterapeutas Gintaras Biruta. Penkiolikos metų patirtį turintis Gintaras teigia, kad nardymas – labai subtili paslauga, reikalaujanti daug psichinių ir fizinių resursų bei psichologinio pasirengimo. Jo kolega Dainius džiaugiasi, dirbdamas kartu su Gintaru, ir teigia, kad nardymas, dirbant komandoje, – tai nuolatinis mokymasis, pasitikėjimo vienas kitu įrodymas, o kartu tai sėkmės garantas, išpildant klientų lūkesčius.

Instruktoriai kviečia visus, ne tik norinčius išmokti nardyti, bet ir turinčius vandens baimę – ją nugalėti, nardant didžiajame vandens parko baseine. Profesionalūs nardytojai šypsosi ir teigia, kad jų tikslas – ne parodyti vandens parko baseino dugno plyteles, tačiau išmokyti saugaus nardymo įgūdžių ir profesionalios nardymo įrangos naudojimo subtilybių.

Antroji naujiena –  mažųjų lankytojų įvertinimui pristatyta garinė pirtis su natūralių eterinių aliejų skleidžiamais aromatais vaikų erdvėje. 2017 metais centro AQUA planuose ir dar viena idėja – vaikų erdvės baseinų užpildymas mineraliniu vandeniu, kurio cheminė sudėtis būtų panaši į Baltijos jūros vandens.

Laima Rekevičienė