TVIC direktorius R. Palionis: „Jei mūsų klientas važiuoja pas mus ilsėtis su septyniais persėdimais, vadinasi, esame to verti!“

Ne paslaptis, kad geriausio šalies kurorto Druskininkų gerovė didele dalimi priklauso nuo turistų, kurie visais metų laikais lankosi Druskininkuose ir čia palieka nemažas pinigų sumas.

Tam, kad kurorto svečių srautas vis didėtų, rūpinasi ne tik Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC), bet ir miesto turizmo verslo atstovai, įvairiais būdais kviečiantys žmones iš Lietuvos bei pasaulio aplankyti mūsų kurortą.

R. Palionis: „Turime pasiekti, kad nusidriektų eilė norinčiųjų pasinaudoti Druskininkų sveikatinimo ir poilsio paslaugomis“ / Asmeninio archyvo nuotrauka

Gyvenimas parodė, jog lankytojų srautai priklauso ne tik nuo to, ką galime pasiūlyti kurorto svečiams, bet ir nuo geopolitinės situacijos bei kitų nenumatytų aplinkybių.

Apie turistų srautų dinamiką, pastangas pritraukti į Druskininkus kuo daugiau svečių, norą užkariauti bent vieno procento lenkų simpatijas kalbėjomės su Druskininkų TVIC direktoriumi Rimantu Palioniu.

– Kokia yra turistų dinamika per pastaruosius metus? Kas lemia jų skaičių?

– Jei iki pandemijos mes mažais žingsniais ėjome į priekį ir 2019 metais pasiekėme beveik keturių šimtų tūkstančių turistų srautą per metus, tai per pandemiją patyrėme rimtą smūgį. Turistų sumažėjo beveik dvigubai. Baigėsi pandemija, prasidėjo karas Ukrainoje, pasikeitė geopolitinis fonas – netekome turistų iš Rusijos ir Baltarusijos.

Bet gyvenimas parodė, jog tuščios vietos ilgai laisvos nebūna. Pas mus dešimtmetį dominavo turistai iš Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos. Dabar iš rinkos yra iškritusios ir Rusija, ir Baltarusija. Tačiau sulaukiame daugiau svečių iš Lietuvos ir kitų šalių. Per pandemiją suaktyvėjo vietinis turizmas. Praradome užsieniečius, bet tuo pačiu atradome jaunesnius lietuvius. Galime sakyti, kad rusų ir baltarusių turistų nebuvimą kompensuoja Lietuvos turistai.

Po pandemijos pasikeitė užsienio ir Lietuvos turistų procentas. Dabar atvyksta tik dvidešimt procentų užsienio turistų, o likusi dalis – lietuviai. Turistų skaičiumi pasiekėme priešpandeminį lygį. Tačiau lietuviai Druskininkuose nakvoja trumpai, kartais atvyksta net ir be nakvynės. Jei anksčiau dešimt tūkstančių vokiečių turistų atvažiuodavo ir nakvodavo po dvi savaites, tai po karo Ukrainoje pradžios rusakalbiai vokiečiai jautriai žiūri į mūsų regioną, taigi mes nepritraukiame ankstesnių vokiečių srautų. Izraelio turistų skaičius išlieka panašus. Šias užsieniečių netektis kompensuoja Latvijos ir Lenkijos turistai.

– Ar lenkai pas mus vieši ilgai? Kokie planai dėl Lenkijos turistų?

– Dabar daugiausia lenkų atvyksta iš pasienio regionų, jie čia ilgai neužtrunka. Pritraukti lenkus, kad jie nakvotų ilgiau, labai sunku. Grąžinti į Druskininkus senjorus iš Lenkijos irgi nelengva. Parodose Lenkijoje kalbamės su lankytojais, jie sako, kad norėtų mūsų kurorto kokybės, bet pripažįsta, kad ji jiems kiek per brangi.

Mūsų tikslas – iš 38 milijonų lenkų išsifiltruoti vidutinių ir aukštesnių pajamų potencialius klientus. Manau, kad turime atkreipti dėmesį į moteris, kurios labai rūpinasi savimi ir vertina mūsų SPA. Su Lenkija reikia aktyviai dirbti. Jų jaunimas mažai žino apie Druskininkus, vidutinio amžiaus lenkai žino daugiau, bet mažai kas iš jų čia yra buvę. Žinoma, senjorai apie mus žino ir yra lankęsi anksčiau.

Mes kiekvienai grupei turime pasiūlymų. Norime pritraukti lenkų turistus ir iš tolesnių Lenkijos regionų, ieškome reklamos galimybių prekybos, verslo centruose ir oro uostuose.

– Kuo jau galite pasidžiaugti?

– Didėja užsienio turistų skaičius, labai džiaugiamės vis augančiu latvių susidomėjimu. Daugėja ir lovadienių. Užsieniečiai ėmė ilgiau nakvoti, šiemet nakvynių skaičius padidėjo 6 procentais. Atvyksta daugiau užsieniečių su kemperiais. Druskininkai plačiąja prasme siūlo labai gerus turizmo produktus, esame gerai vertinami.

– Kokį matote Druskininkų turisto portretą?

– Svajonių planas: mūsų turistas – aukštesnes pajamas turintis klientas, kuris žaidžia tenisą, golfą, užsakinėja brangesnius viešbučius, nakvoja ilgiau nei dvi dienas. Iš visų rinkų reikia išsifiltruoti savo klientą. Mes turime įtikinti Lenkijos turistus, kad šie suvoktų, jog, mokėdami kiek brangiau, jie gali gauti labai aukštos kokybės paslaugas. Turime pasiekti, kad nusidriektų eilė norinčiųjų pasinaudoti Druskininkų sveikatinimo ir poilsio paslaugomis.

– Žinome, kad Druskininkus mėgsta lenkai, latviai, Izraelio piliečiai. O kaip kitų šalių turistai – skandinavai, tolimesnių kraštų atstovai?

– Integruojantis į Europą, atsiveria daugiau šalių. Rusakalbiai vokiečiai gali būti tam tikri ambasadoriai savo šalyje, jie gali mus rekomenduoti. Norėtume prisikviesti ir turistų iš Skandinavijos. Mes visada galvojome, kad skandinavai turėtų važiuoti gydytis į Lietuvos kurortus, bet, ko gero, taip nebus. Skandinavas yra toks žmogus, kuris pas mus gali atvažiuoti pagal tam tikrus savo asmeninius pomėgius, pavyzdžiui, į šunų parodą ar slidinėti į „Snow Areną“.

Rizikinga šaltos skandinaviškos šalies žmonėms siūlyti kurortinį sanatorinį gydymą – ten stipri draudiminė medicina ir nėra kurortinio gydymo tradicijų. Jei mes skandinavams bandysime siūlyti Druskininkų purvą, tai, ko gero, nebūsime suprasti. Juos galime pritraukti tik pagal pomėgius – tenisą, padelį, gamtos fotografavimą ir kita.

Mes turime labai platų turizmo produktų spektrą – nuo sveikatinimo iki aktyvaus sporto, tik reikia viską tikslingai sudėlioti. Beje, „Snow Arena“ yra geriausias mūsų ambasadorius užsienyje, iš įvairių šalių atvykę slidinėtojai išveža žinią apie Druskininkus į tolimiausius kraštus.

– Jau greitai į Lietuvą atvyks Vokietijos karių brigada su šeimomis. Ar galime tikėtis, kad jie atvažiuos ilsėtis į Druskininkus?

– Jie gyvens Lietuvoje, taigi suras įvairias mūsų paslaugas, tikėtina, ir Druskininkus. Manau, kad jiems pas mus patiks. Galbūt tuo jie pasidalins su savo aplinkos žmonėmis iš Vokietijos, kurie irgi susigundys pas mus atvykti. Druskininkai turi daug įvairių produktų įvairioms amžiaus grupėms. Sanatorinio gydymo ir SPA aspektu regione mes esame neprilygstami. Vandens parkas, „Snow Arena“ yra Baltijos šalių lyderiai.

Karių reabilitacijos centras taip pat turi labai didelę perspektyvą. Jei jis pasieks NATO lygmens karinę reabilitaciją, tai turėsime dar vieną potencialių lankytojų grupę.

– Kokie būdai pasiekti turistą? Kaip jį privilioti į Druskininkus?

– Bandome naudotis visais būdais. Į Latvijos, Lenkijos, Izraelio, Vokietijos rinkas žinią siunčiame įvairiais kanalais – socialiniais tinklais, per spaudą, televiziją, nuomonės formuotojų pagalba, per parodas, lauko reklamą.

Racionaliai dėliojame, kad reklamai skirti pinigai duotų didžiausią naudą. Kalbant apie parodas, tai jos beveik išnyksta. Anksčiau būdavo po 12 parodų per metus, dabar dalyvaujame parodose, kuriose pasiekiamas didžiausias efektas – Rygoje, Lenkijos miestuose. Latvijos rinka nedidelė, bet beveik viskas Rygoje, todėl lengva komunikacija. Mūsų produktai jiems tinka pagal kainą ir kokybę. Latvijoje publikuojame daug straipsnių įvairiuose leidiniuose. Mūsų reklama skelbiama Rygos, Krokuvos ir Gdansko oro uostuose.

– Ką darytumėte, jei reklamai turėtum milijoną eurų?

– Lygiai tą patį, ką ir dabar. Tik plačiau ir intensyviau. Daugiau eitume į televiziją, į populiarių turizmo leidinių pirmuosius puslapius. Užsienio šalių oro uostuose mūsų reklama būtų rodoma ne po du mėnesius, bet visus metus.

– Ar užsienio turistui patogu pasiekti Druskininkus?

– Puikiai žinome, kad Lietuvą pasiekti iš kitų šalių nėra patogu. Neturime geležinkelio, lėktuvai skraidina į Vilnių ir Kauną, o iš ten Druskininkus galima pasiekti tik autobusu, todėl reikia kokybiškos autobusų linijos. Tenka pripažinti, jog ne visi autobusai labai geri ir komfortabilūs. Reikia siekti kokybiškesnės kelionės į Druskininkus, pavyzdžiui, tiesioginių reisų iš oro uostų, kad būtų galimybė bet kuriuo paros metu atvežti turistus į Druskininkus.

Kita vertus, jei mūsų klientas važiuoja pas mus ilsėtis su septyniais persėdimais, vadinasi, mes esame to verti.

– Ar Druskininkai ir toliau turėtų būti identifikuojami, kaip kurortinio poilsio miestas? O gal mes ir kultūrinio turizmo kurortas?

– Pagal atliktą tyrimą, Druskininkai pripažinti draugiškiausiu šeimoms kurortu. Druskininkai du šimtus metų buvo turtingų, inteligentiškų žmonių vasarmiestis. Ko gero, specialiai dėl kultūrinių renginių žmonės pas mus nevažiuos. Renginiais mes nepasivaržysime nei su Vilniumi, nei su Kaunu. Bet juk esame išskirtiniai savo gamta, tyru pušynų oru ir teikiamomis sveikatinimo paslaugomis. Man atrodo, kad tokie ir turime likti. O kultūriniai renginiai, žinoma, labai papildo siūlomų pramogų spektrą. Smagu, kad jų Druskininkuose yra daug ir įvairių.

Parengė Laimutis Genys